Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijai – 95

Vilma Kava.

Visos vietos buvo išpirktos dar prieš savaitę, ir rugsėjo 18-ąją pilna sa­lė žmonių susirinko švęsti Šven­čiau­siosios Mergelės Marijos Gimi­mo pa­rapijos Marquette Parke 95-erių metų sukaktį. Dar keleri metai – ir mi­nėsime šimtmetį. 

Visą savaitę, nuo rugsėjo 11 iki 18 dienos, Švč. Mergelės Marijos Gimi­mo parapija šventė Šiluvos atlaidus ir kiekvieną dieną meldėsi skirtingo­mis intencijomis kartu su iš Lietuvos atvykusiu Vilkaviškio vyskupijos or­di­naru vyskupu Rimantu Norvila.

Iškilmingų šventės pietų metu pa­rapijos salėje Jo Ekscelencija susi­rin­kusiems prasitarė, kad šie metai jam taip pat ypatingi – prieš dvide­šimt metų, 2002-aisiais, popiežius Jo­nas Paulius II jį paskyrė Vilkaviškio vyskupijos ordinaru.

Rugsėjo 8 d. minimas Švč. Mer­ge­lės Marijos gimimas. Tuo metu Lietu­voje jau daugiau kaip 400 metų piligrimai traukia į garsiuosius Šiluvos atlaidus. Nuo 1927 m. Šv­č. Mergelės Marijos Gimimo parapija Marquette Parke kviečia tikinčiuosius melstis ir garsinti Marijos apsireiškimą Šilu­voje.

95 metų sukakties proga parapijos sekretorės Audros Zakarauskas, Su­san Binkis ir Robert Martin rūpes­čiu išleistoje knygelėje primenama, „kad trejus metus grupė Marquette Par­ko gyventojų vis kreipėsi į Čika­gos Arkivyskupiją, kad gautų leidimą steigti parapiją ir melstis sava lietuvių kalba.”

Parapija įsteigta 1927 m. gegužės 10 d., o gimtadienį tradiciškai švenčia bažnyčios vardo globėjos Švč. Merge­lės Marijos gimimo mėnesį.

Maldų savaitė

Katalikų Bažnyčios katekizmas sako, kad atlaidai yra laikinosios baus­mės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje. Jį gauna aiškiai nurodyto­mis sąlygomis tinkamai pasirengęs krikščionis, tarpininkaujant Bažny­čiai (KBK, 1471).

Šiluvos atlaidų savaitės kiekvie­nos dienos šv. Mišios buvo skirtos vis kitai svarbai.

Melstasi už Katalikų Bažnyčią, parapiją ir parapijiečius, už mūsų my­limą Lietuvą, už pašaukimus ir pa­šauktuosius kunigus, seseles ir vie­nuolius, už ligonius ir kenčian­čius, taip pat už mus, visus lietuvius išeivijoje, už Taiką ir Teisingumą pasaulyje, už šeimas, už jaunimą, už Švč. Mergelės Marijos Gimi­mo parapijoje pakrikštytus vaikus.

Šv. Mišių metu klebonas Jaunius Kelpšas sakė, rugsėjo 17-ąją, šeštadie­nį, devyniolikai vaikų ir jaunų žmo­nių buvo suteiktas sutvirtinimo sak­ra­mentas. Šią svarbią savaitę vaini­ka­vo rugsėjo 18-osios, sekmadienio, Šiluvos atlaidų procesija ir šv. Mišios bei metinis parapijos pokylis.

Sekmadienio šv. Mišios

Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje, nešdama Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavas, pradėjo tra­dicinę iškilmingą procesiją. Joje da­lyvavo Lietuvos vyčių (Knights of Li­thu­ania Mid-America District) organizacijos narės, korporacijos „Giedra” ateitininkės, seselės kazimierietės – eisena formavosi nuo parapijos salės. Jaunimo nešama Šv­č. Mergelės Marijos statula, lydima tautiniais drabužiais pasipuošusių moterų, judėjo baž­nyčios link. Baž­nyčios choro giesmėms pritarė gausiai dalyvaujantys tikintieji – šv. Mi­šiose dalyvavo daugiau nei 200 žmo­nių.

Bažnyčios choro vadovas kompozitorius Ričardas Sokas sutelkė Mi­šioms nuostabius balsus. Jaunoji solistė Agnė Giedraitytė išvyko studijuoti į Bostoną, jai linkime didžiausios sėkmės. Sekmadienio šv. Mišiose giedojo R. Soko vadovaujamas choras ir mecosopranas sopranas Gilija Krū­mai­tie­nė bei Gia Martin.

Šventovė

Švč. Mergelės Mari­jos Gimimo bažnyčia turi ypatingą trauką. Dau­gelis susirinkusiųjų dar pri­simena, kai ji pagal architekto Jono Muloko projektą buvo pradėta statyti 1953 me­tais, minint 700 metų nuo Lietuvos ka­ra­liaus Mindaugo krikšto. Pašven­tinta – po ketverių metų, 1957-aisiais.

Bažnyčią puošti pakviesti garsūs menininkai, prisimenami iki šių dienų.

Virš altoriaus keturis vitražus sukūrė Vytautas Kazimieras Jony­nas, Lietuvių koplyčios Vatikane kū­rėjas. Vitražai skirti svarbiausioms Marijos šventovėms Lietuvoje. Juos tarsi atkartoja virš pagrindinio įėjimo durų iš lauko pusės esančios Vy­tauto Kašubos keturios Švč. Mergelės Marijos skulptūros, taip pat skirtos prisiminti reikšmingas Lietuvos šven­tyklas Dievo Motinai.   

Kitų bažnyčios vitražų kūrėjas – Kazys Varnelis, mums gal geriau įsi­mintas kaip genialus abstrakto dai­lininkas. Dviejų mozaikų ant lauko sienų autorius – Adolfas Valeška, tu­rėjęs Čikagoje vitražo ir mozaikos studiją, dėstęs Čikagos dailės institute ir už meninius nuopelnus įrašytas garbingų asmenų sąraše 1972 m. išleistoje knygoje „Personalities of the West and Midwest”.

Rytinės bažnyčios sienos mozaika skirta prisiminti Karaliaus Min­daugo krikštą; kita, vakarinėje sienoje – Šv. Kazimiero pasirodymą 1518 m. mūšio metu prie Dauguvos upės, kur jis saulės spinduliu nurodė lietuvių ka­riuomenei brastą per upę, kad sau­giai persikeltų ir nugalėtų rusus.

Nuo 2010 m. kunigas Jaunius Kelpšas buvo pakviestas administ­ruoti parapiją, o 2013 paskirtas klebonu. Kunigas nuo Dievo, jo žodžiai turi galios sustiprinti tikėjimą, pa­lies­ti širdį, jaustis globojamu ir tauriu.

Visi šventėje pasigedo kunigo Ge­dimino Keršio, jis buvo išvykęs lai­kyti šv. Mišias Indianoje. Kunigas ar­timas daugeliui tikinčiųjų, nes atvyksta atlikti šventas apeigas ir į šiaurės priemiestį Mundelein, ir į Cicero, į Brighton Parką ir net į St. Ann In­dianoje.

Parapijos 95-tasis metinis pokylis

Po šv. Mišių parapijos salėje lau­kė nuostabi gimtadienio šventė, ku­rią vedė poetė Sandra Avižienytė, skai­čiusi ir savo sukurtas eiles.

DanceDuo studijos jaunieji talentingi šokėjai Gabija Bickus ir Be­nas Bartninkas pradžiugino susirin­kusius keliais šokiais.

Muzikinę programą atliko operos solistė Vilma Skučienė – skaidrus sopranas.

Parapijos darbščiosios moterys puikiai papuošė salę ir stalus, ant kurių gulė Morkūnų gaminti patie­ka­lai: salotos, mišrainės, kibinai, kugelis, žuvis ir paukštiena, o taip pat tortas, vaisiai, šakotis, – kiekvienam sko­niui. „Skruzdėlyną” pagamino Ge­nutė Jucienė, šakotį – Virginija Cvirkienė.

Parapijos sekretorė Audra Zaka­rauskas širdingai padėkojo talkinin­kų komandai: Romai Bikulčius, Dalei Blekys, Rūtai Daukus, Audrai Griciū­nienei, Genutei Jucienei, Vilei Kili­kauskas, Aldonai Krištolaitis, Mari­jai Lekys, Violetai Masaitienei, Zitai Orfanos, Irenai Šalaviejienei, Laimai Tamošiūnaitei, Romai Valickas, Edi­tai Ziborovai, taip pat jaunimui, patarnavusiam prie stalų – Julijai Bi­kulčius, Emmai Milončius, Gabijai Ša­laviejus ir pagalbininkams Gied­riui Bikulčiui, John Maier, Rimui Pau­lauskui.

Vyko ir loterija, kurios pagrindinis prizas buvo 500 dol., o kiti du lai­mėjimai – 200 dol. bei 100 dol. Nuos­tabu, kad laimingieji, atsiėmę piniginius prizus, dalį laimėjimo atidavė atgal parapijai paremti.

Skirstytis niekas nenorėjo, kompozitorius Ričardas Sokas sėdo prie fortepijono, ir dar kartu visa salė dai­navo pamėgtas dainas.

Ačiū parapijai už šventę.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2022-ųjų m. Spalio 1 d. numeryje, Vol. CXIII NR. 78)