Šventė „po karūnos ženklu”

Karilė Vaitkutė.

LR generalinis konsulatas šventę surengė prestižiniame ir istoriniame Union League klubo pastate Čikagos miesto centre. Union League klubas buvo įsteigtas 1863 metais, tuo metu, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ka­riavo savo pilietinį karą, ir reikėjo susitelkti, išreikšti paramą prezidentui Abraham Lincoln ir išlaikyti Są­jungą. Lietuvos nepriklausomybės šventė kaip tik ir vyko Abraham Lin­colno salėje, kur iš portreto ant sie­nos į mus – Lietuvos laisvę šven­čiančius Amerikos lietuvius – žvelgė JAV prezidentas.

Šventė, deja, vyko nežinomybei ir grėsmei tvyrant ore. Čikagos miestas kaip tik tą vakarą paskelbė, kad dėl koronaviruso grėsmės dideli susibū­rimai bus nebegalimi, uždarinėjamos mokyklos, universitetai. Miestą pra­deda apimti panika ir gal todėl ne visi kviestieji svečiai susirinko į šventę. Tačiau daugiau nei 200 svečių atėjo atšvęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio. Kaip paskelbė LR generalinis konsulatas, renginyje da­lyvavo diplomatinio korpuso nariai, garbės konsulai, įvairių Ilinojaus valstijos organizacijų bei verslo lyderiai, JAV lietuviškų organizacijų vado­vai ir nariai.

„Šiandien Lietuva yra didesnė, nei mes ją matome pasaulio žemėla­pyje. Lietuva yra ten, kur yra lietuvių, kur nepamirštos tradicijos ir kul­tūra, kur skamba Tautiška giesmė, – šventę pradėjo LR generalinis konsulas Čikagoje M. Bekešius. – Džiaugiuosi, kad mes, JAV lietuviai, sugebame susiburti ir būti vienin­gais, kad padedame Lietuvos verslui atrasti naujas rinkas, kad investuojame mūsų šalyje ir svarbiausia – didžiuojamės savo šaknimis.”

Didžiavimasis savo šaknimis at­sispindi ir Amerikos lietuvių veikloje, jų darbe ne tik savo bendruo­me­nės, bet ir Lietuvos labui. Šventėje da­lyvavęs Ilinojaus valstijos atstovų rū­mų primininkas Michael Madigan, pats išaugęs Čikagos Marquette Par­ko rajone, kur nuo seno gyveno lietuviai, savo sveikinimo žodyje pabrėžė, kad lietuvių etninė bendruomenė visa­da buvo ir yra stipri ir pasiekian­ti rezultatų. M. Madigan ypatingai gyrė Stanley Balzeką, Jr. – Balzeko lietuvių kultūros muziejaus įkūrėją, sakydamas, kad tokių asmenų dėka ne tik jų etninė bendruomenė yra stipri, bet visa Amerika yra stipri. Sveikinimus perdavė Čikagos miesto merė Lori Lightfoot, JAV Senatorė Tammy Duckworth bei lietuvių kil­mės JAV senatorius Dick Durbin.

Malonu, kad šventės metu buvo pagerbti iškilūs mūsų bendruomenės veikėjai, savo ilgamečiu lietuvybės puoselėjimo darbu nusipelnę ir Lie­tuvai. Generalinis konsulas M. Beke­šius pateikė rekomendacijas LR Už­sienio reikalų ministerijai dėl garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai” apdovanojimo. Aukso Vyčiu buvo apdovanotas Balzeko lie­tuvių kultūros muziejaus Čikagoje įkūrėjas ir LR garbės konsulas Flori­doje S. Balzekas, Jr. bei ilgametis Čikagos lietuvių bendruomenės mecenatas, Pasaulio lietuvių centro rė­mėjas Rimas Banys. Šį apdovanojimą LR Užsienio reikalų ministerija įsteigė tik 2019 metais ir kol kas juo yra apdovanoti tik keli asmenys – Prezidentas Valdas Adamkus, Pasau­lio Lietuvių Bendruomenė, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai, prelatas Edmundas Putri­mas. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad Balzeko lietuvių kultūros įkūrėjas, kuris jau nuo 1966 metų savo įsteigtu muziejumi garsina Lietuvos vardą, buvo apdovanotas šiuo presti­žiniu apdovanojimu.

Taip pat labai džiaugiamės, kad garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai” medaliu buvo apdovanota ilgiausiai leidžiamo išei­vijos laikraščio „Draugas” fondo bu­vusi pirmininkė ir aktyvi visuome­ni­ninkė Marija Remienė bei ilgametis JAV Lietuvių Bendruomenės aktyvus visuomenės veikėjas ir „Draugo” leidėjų tarybos narys Juozas Jonas Polikaitis. Šiuo medaliu buvo apdovanota ir labai daug Lietuvos ligoninėms ir mokykloms nusipelniusi, „LietuvosVaikų vilties” fon­dą įsteigusi mecenatė Gražina Gu­dai­tytė–Liautaud bei Lietuvių dailės muziejaus ir meno galerijos „Siela” vadovė Asta Zimkus.

Muzikinėje vakaro programoje kon­certą surengė žinoma Lietuvos dainininkė, kūrinių autorė ir atlikėja Gintarė Jautakaitė.

Pagrindinis šventės rėmėjas – Čikagos bendrovė „Hollister”, kuri 2019 metų rudenį atidarė gamyklą Kauno LEZ ir investavo 50 milijonų eurų. Generalinis konsulas M. Bek­e­šius didžiuodamasis pabrėžė, kad Amerikos lietuvių verslai sukūrė tūkstančius darbo vietų Ilinojaus valstijoje ir Čikagoje. Tačiau ir Ilinojaus valstija investuoja Lietuvoje. „Hollis­ter” bendrovė, kuri pernai metais atidarė savo padalinį Lietuvoje ir sukū­rė 200 darbo vietų, tai įrodo. „Per pastaruosius penkerius metus JAV tapo viena iš pirmaujančių šalių, kurios investuoja Lietuvoje, – teigė generalinis konsulas. – Buvo sukurta daugiau nei 6,000 darbo vietų, pradėta daugiau nei 50 investicinių projektų, in­vestuota beveik 650 milijonų dolerių.”

Lietuvos nepriklausomybės at­kū­rimo 30-mečio šventę Čikagoje taip pat parėmė Amerikos lietuvių verslo kompanijos, tokios kaip „GP Trasco”, „HMD Trucking”, advokatūra „Boo­dell & Domanskis LLC” ir garsiausias Čikagoje lietuviško maisto res­to­ranas „Grand Duke’s”. Žinoma, kaip ir daugelį lietuviškų renginių, šventę rėmė Lietuvių Fondas.

Šventė baigėsi ir jau kitą dieną visus apskriejo žinia, kad JAV ne­be­įsileis keleivių iš Europos bent trisdešimt dienų, Ilinojuje nebebus galima rengti masinių renginių, kuriuo­se dalyvauja per tūkstantį žmonių. Imame gyventi nebe politinio okupaci­nio, o koronaviruso režimo gniaužtuose. Mūsų laisvo judėjimo apribojimai, spėriai kylanti ekonominė krizė – naujųjų laikų iššūkiai. Tai vėl leidžia pajusti, kokia brangi ir kokia trapi yra laisvė.