Turininga dr. Audriaus Plioplio savaitė Lietuvoje

Algis Vaškevičius.

Ankstų rugsėjo 2-osios rytą na­mo, į Čikagą iš Vilniaus išskrido Lie­tu­voje viešėjęs daktaras, dailininkas Audrius V. Plioplys. Per trumpą laiką svečias spėjo tėvų žemėje daug ką nu­veikti ir namo išskrido kupinas gerų įspūdžių.

Apie dr. A. Plioplį, jo darbus, dalyvavimą įvairiose parodose jau ne kartą buvo rašyta „Drauge”, tad šį­kart tik priminsime, kad jis gimė ir užaugo Kanadoje, Toronte, vėliau per­­sikėlė į JAV. Baigęs medicinos studijas Čikagoje, dirbo ligoninėse, specializavosi vaikų neurologijoje, ty­rinėjo mirtingumo atvejus, buvo ke­lių svarbių išradimų autorius.

1976–1979 m. dr. A. Plioplys studijavo dailę, kiek vėliau nusprendė in­tensyviai užsiimti kūrybine veikla. Jau daugiau nei 40 metų savo veiklo­se jis derina meną ir mediciną. Nors medicinos praktika nebeužsiima, neurologija yra palikusi gilų pėdsaką jo gyvenime ir kūryboje. Menininkas savo idėjas atskleidžia konceptualiojo meno priemonėmis, naudodamas įvai­rią techniką: instaliacijas, tapybą, fotografiją, encefalogramas, tekstinius elementus. Pasitelkęs neuronų ir kitų neurobiologinių elementų vaiz­dinius, metaforiškai perteikia atminties, žmogaus sąmonės bei mąs­tymo procesus.

„Kai manęs klausia, ar dabar, kai medicinos srityje jau nedirbu, ilsiuo­si, kuriu meną, atsakau, kad meno kūrimas jokiu būdu nėra poilsis – tai taip pat intensyvus darbas. Galvoje nuolat sukasi įvairios mintys, planai, dėliojasi nauji paveikslai. Neurolo­gi­jai atidaviau daugiau kaip 30 metų, o dabar esu labai laimingas, kad mano gyvenime yra atsiradusi kūryba, per kurią aš galiu realizuoti save”, – sakė dr. A. Plioplys, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muzie­juje atidarydamas savo darbų parodą „Atminties gijos”.

Norėjosi sužinoti, kaip daktarui pavyko „išsprūsti” iš Amerikos į Lie­tuvą, kai koronavirusas yra labai ap­ribojęs galimybes keliauti. Į tai sve­čias atsakė, jog tai buvusi visų pirma darbinė kelionė – jis vyko į Vilniuje surengtą tradicinį neurologų suvažia­­vimą, kuriame buvo pakviestas skaityti paskaitą apie savo kuriamą meną. A. Plioplys paskaitas neurolo­gijos tema yra skaitęs daugybę kartų įvairiose pasaulio šalyse, o dabar tu­rė­jo galimybę pakalbėti su Lietuvos medikais ir apie kūrybą.

„Pagal visus reikalavimus atli­kau koronaviruso testą, kuris galioja vos 48 valandas, tad teko skubėti, taip pat su savimi turėjau oficialius dokumentus, kvietimą į suvažiavimą, tad pavyko Lietuvą aplankyti. Renginys Vilniuje tęsėsi pustrečios dienos ir buvo tikrai gero lygio, labai įdomus, jame dalyvavo apie 200 žmonių tiesiogiai ir dar apie šimtas online režimu. 

Kaip specialistas, atidavęs neuro­logijos mokslui daugiau kaip 30 metų galiu pasidžiaugti, kad Lietuvoje šio mokslo lygis yra tikrai geras, nenusi­leidžiantis pasauliniam, gydytojai čia yra gabūs, talentingi ir atviri įvairioms naujovėms, pasiekimams. Tą pa­stebėti buvo tikrai malonu”, – sakė jis.

Suvažiavimo dalyviams buvo su­rengta turininga ir įdomi ekskursija po naktinį Vilnių. Daktaras sakė, kad sostinėje yra lankęsis ne kartą, pirmąkart čia atvyko dar 1988-aisiais, tačiau būtent dabar, kai apie Vilnių labai įdomiai pasakojo gidas, jis sužinojo daug netikėtų dalykų ir papildė savo žinių bagažą.

Iš Vilniaus – į Suvalkiją

Iš Vilniaus išnuomota mašina sve­čias skubėjo į Kybartus – čia ap­sistojęs jis domėjosi vietomis, susijusiomis su paskutinėmis prezidento Antano Smetonos valandomis Lietu­vo­je prieš pasitraukiant į užsienį 1940-ųjų birželio 15-ąją, taip pat lan­kė­si vietose, susijusiose su Plioplių gimine – tokio pavadinimo kaimas yra netoli Antanavo miestelio. Šios gi­minės šaknys siekia dar XVI am­žių. A. Plioplys sakė, kad būtent susitikimai su įdomiais žmonėmis Vir­ba­lyje, kitose vietose, pokalbiai su jais buvo turbūt pats įdomiausias šios jo kelionės akcentas.

Prieš paskutinę viešnagės Lietu­voje dieną daktaras norėjo plačiau su­sipažinti su įdomiomis vietomis Sū­duvos krašte, tad man teko pabūti jo gidu. Pirmiausia aplankėme Alvite esančią poeto Kazio Bradūno tėviš­kės vietą. Perskaitęs ten ant esančio kryžiaus įrašytą poeto eilėraštį „Tė­viškės vietoje” daktaras pastebėjo, kad eilės labai liūdnos, tačiau ir tautos istorija su karais, trėmimais, emigracija buvusi labai liūdna.

„Į Lietuvą atvažiuoju ne taip ir dažnai, pastarąjį kartą buvau prieš trejus metus. Daug ko šįkart nespėjau padaryti – labai norėčiau aplankyti dr. Jono Basanavičiaus tėviškę Vilka­viškio rajone, Ožkabaliuose, taip pat būtų puiku Lietuvoje susitikti su Ka­zio Bradūno dukra Elena Bradūnaite-Aglinskiene, kuri buvo mano lietuvių kalbos mokytoja. Kai manęs klausia, kaip aš, gimęs ne Lietuvoje, o Kana­doje taip gerai kalbu lietuviškai, at­sakau, kad tai mano tėvų nuopelnas, kurie visada kalbėjo tik šia kalba ir, žinoma, mokytojų, tokių kaip Elena Bradūnaitė”, – paaiškino svečias.

Kita stotelė – Paežerių dvaras ne­toli Vilkaviškio, dabar puikiai sutvar­kytas ir sulaukiantis daug svečių. Čia daktarą priėmė istorikas, buvęs Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas, kuris įdomiai papasakojo apie dvarą, parodė čia veikiančias parodas. Ir, žinoma, po­kalbio metu buvo paminėta dvaro mecenatė, dailininkė Magdalena Bi­ru­tė Stankūnienė, daug kartų čia lan­kiusis, o dr. A. Plioplys su dailinin­ke aktyviai bendravo paskutinį jos gy­venimo dešimtmetį, daug kalbėdavo apie meną, viešėdavo jos namuose. 

Puikių įspūdžių A. Pliopliui pali­ko ir apsilankymas kitame – Zyplių dvare Šakių rajone. Svetingai priimtas rūmų šeimininko, Lukšių seniū­no ir skulptoriaus Vido Cikanos daktaras itin džiaugėsi pamatęs, kaip puikiai yra eksponuojami jo prieš ke­lerius metus šiam dvarui padovanoti dailės darbai. Šešiolika dr. A. Plioplio dailės darbų į Zyplius atkeliavo kartu su kraštiečio iš Čikagos Prano Povi­laičio dovanotais asmeniniais daiktais.

Apžiūrinėdamas šiuos savo kūri­nius svečias vietos laikraščio tuo pa­čiu pavadinimu „Draugas” – kores­pondentei aiškino, kaip kyla viena ar kita kūrinio idėja, kaip pavyksta ją realizuoti, kas norėta pavaizduoti vienu ar kitu darbu, kokią reikšmę jame turi spalva. Apžiūrėdamas pa­ties V. Cikanos sukurtus skulptūri­nius darbus dailininkas džiaugėsi, kad dvaras puikiai prižiūrimas ir gau­siai lankomas – vien per liepos mėnesį parduota daugiau kaip 2 tūkstančiai lankytojo bilietų, o per me­tus čia užsuka net iki 30 tūkstančių žmo­nių.

Savo trumpą viešnagę Lietuvoje dr. A. Plioplys užbaigė Marijampo­lė­je, kur jau minėtame krašto ir Pre­zi­dento Kazio Griniaus muziejuje buvo atidaryta jo darbų paroda „Atminties gijos”. Šią parodą pristatė jos kuratorė, Vilniaus medicinos bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Viktorija Jonkutė.      

„Marijampolė – jau septinta vie­ta, kurioje pristatome šią pernai po Lietuvą pradėjusią keliauti daktaro darbų parodą. Koronavirusas, žinoma, pakeitė mūsų planus, turėjome aplankyti Marijampolę dar pavasarį, bet teko prisitaikyti prie esamos pa­dėties. Džiugu, kad į parodos atidary­mą susirinko nemažai žmonių, kad čia galėjo apsilankyti ir pats darbų autorius”, – sakė ji.

Parodos atidarymo metu jos au­to­rius išsamiai ir įdomiai papasakojo, kaip kyla įvairios idėjos, kokių naujų išraiškos priemonių pavyksta rasti, taip pat lankytojai sužinojo, ko­kiose prestižinėse vietose Čikagoje eksponuoti daktaro darbai. Jį maloniai nustebimo ir tai, kad į parodos atidarymą atvyko svečių iš Čikagos – žurnalistė, Lietuvių Fondo atstovė ir „Draugo” bendradarbė Laima Apana­vi­čienė bei poetė, režisierė bei dainų tekstų autorė Sandra Avižienytė, su kuria dailininką sieja kūrybinis bendradarbiavimas – jo iliustracijos pa­naudotos neseniai išleistoje poetės kny­goje „Psichopatija”. Parodos au­to­rių sveikino ir marijampolietė dai­lininkė, M. B. Stankūnienės menų ga­lerijos vadovė Onutė Surdokienė – bū­tent šioje galerijoje prieš kelerius metus taip pat buvo eksponuoti A. Plioplio darbai.

Parodos autorių sveikino Mari­jam­polės savivaldybės administraci­jos atstovai, taip pat ir muziejaus di­rek­torius Antanas Pileckas. Po parodos atidarymo svečiai dar apžiūrėjo lietuvių dailininko iš Jungtinių Ame­rikos Valstijų Ray Bartkaus organi­zuojamo meno simpoziumo MALONNY metu sukurtus darbus. Išvykda­mas namo dr. A. Plioplys sakė, kad stengsis kiek įmanoma greičiau vėl apsilankyti nuolat gražėjančioje Lietu­voje.

P. S. Reportažą apie dr. A. Plioplio parodos atidarymą parodė Marijampolės televizija. Jį galite pamatyti: https://www.youtube.com/watch?v=Vz2Yku4sNRg&t=7s.