Vilnos vėlimo pamokose – naujos patirtys

Rasos Marganavičienės pasakojimą užrašė Loreta Steffens.

Sklando legenda, jog pirmasis kilimas atsirado Nojaus laive, kai laivu plaukusių avių vilnos krito ant grindų, drėko ir buvo trypiamos kanopų. O kai avys paliko laivą, ant grindų gulėjo šiltas vilnonis kilimas. Vėlimas yra viena seniausių vilnonių audinių gamybos technikų, kuri nėra užmiršta ir šiais laikais.

Mūsų tautietė RASA MARGANAVIČIENĖ, susidomėjusi vilnos vėlimu, net nepajuto kaip įsitraukė į šią veiklą ir panoro savo žiniomis pasidalinti su visais norinčiais išmokti šio amato. Menininkė kviečia apsilankyti jos rengiamuose vilnos vėlimo užsiėmimuose, kurių metu supažindins su vilnos vėlimo ir dekoravimo priemonėmis, aksesuarų gamybos būdais ir išmokys pasigaminti nuostabaus grožio veltinuką drugelį.

Vilnos vėlimas sudomino netikėtai

Vilnos vėlimo technika rimčiau susidomėjau prieš ketverius metus, nors vilnos pluošto skraistės ir skaros mano dėmesį patraukė jau seniai. Tuomet dar nežinojau, jog egzistuoja sausas ir šlapias vilnos vėlimo būdai.  Užsirašydama į pirmąjį sausos vilnos vėlimo užsiėmimą, nesitikėjau, jog tai mane sužavės ir taps mano hobiu. Aš tiesiog degiau noru ką nors gražaus sukurti ir man pavyko. Taip gimė mano pirmoji nuvelta lėlytė. Paskui buvo kita, trečia ir begalės kitų, kurias mielai dovanojau draugams švenčių progomis, siunčiau į Lietuvą ir kitas Amerikos valstijas. Kai pabodo lėlės, pradėjau velti įvairius gyvūnėlius, dekoracijas, papuošalus.

Praėjusų metų valdovė pelė (pagal kiniečių horoskopą) buvo labai populiari mano vedamuose užsiėmimuose. Ir visai suprantama, kad savo rankomis pagamintas sėkmės simbolis yra daug mielesnis nei parduotuvėje nupirktas gamyklinis daikčiukas. Tik mes patys suteikiame daiktams vertę, o ne jie mums. Jei tikite talismanais, simboliais, kviečiu patiems juos susikurti.

Aš pati esu gimusi katės metais. Tad turiu nusivėlusi iš savo augintinės katės plaukų (ji ilgaplaukė) dekoratyvinę katytę. Kai mano numylėtinės nebeliks, turėsiu mielą prisiminimą apie ją ir tuo pačiu, tai mano metų ženklas. Sukurti tokius nedidelius darbelius prireikia 3–4 valandų. Laikui bėgant ir rankai įgudus, perėjau prie didesnių darbelių. Norint nuvelti 12 inčų kūnelį su 9 inčų ilgio kojomis, tenka sugaišti apie 16 valandų.

Sielos šventė

Sausas vilnos vėlimas atima daug laiko, tačiau tik išmėginus šį procesą, galima suprasti, kas jame yra tokio užburiančio. Man tai puikiausia meditacija ir kokybiškiausias atsipalaidavimo būdas. Adatėlės badymas į vilną skleidžia ausiai malonų garsą. Man jis primena sniego čežėjimą, tai hipnotizuoja, ramina. Jei po kasdieninių rūpesčių galva ūžia nuo minčių, tai pasinėrus į bet kokį kūrybinį procesą, mintys išsigrynina arba jų tiesiog nelieka. Žmogui reikalinga saviraiška. Džiaugiuosi save atradusi iš naujo.

Smagu suteikti džiaugsmą kitiems

Klausiat, ar negaila atsisveikinti su savo darbais? Ne, negaila. Tie, kurie jau iškeliavo, jie ir buvo kurti konkretiems žmonėms su pačiomis geriausiomis intencijomis. Pardavimui žaislų nekuriu, net nežinau, kaip teisingai reikėtų savo darbą įkainoti. Bet kas žino, kokių pasiūlymų galiu sulaukti ar ką pati sugalvosiu ateityje. Jeigu norėtumėte geriau susipažinti su mano darbais, kviečiu apsilankyti Facebook paskyroje „Wool Felting With Rasa”.

Užsiėmimai Expressive Art Galerijoje

Nors aš dar visai nauja šioje srityje, tačiau šis mano pomėgis yra labai koncentruotas ir nenutrūkstamas. Mano galva pilna idėjų ir jaučiu, jog atėjo metas, kai galiu savo darbais ir patirtimi pasidalyti su kitais. Tad nuo praėjusių metų ėmiau organizuoti savo asmenines sausos vilnos vėlimo pamokas. Pirmas blynas neprisvilo! Sėkmingas startas paskatino tęsti veiklą. Deja, pasaulinė pandemija privertė atsitraukti, tad ir vėl kūriau tik sau.

Jei ne vienas svarbus skambutis, turbūt dar ir šiandien manyčiau, kad šis laikas nėra pats tinkamiausias atnaujinti veiklą. Tačiau tai, kas nulemta iš aukščiau, ateina natūraliai. Gavau tinkamą pasiūlymą tinkamu laiku. Esu dėkinga Expressive Art galerijos įkūrėjai Vitai už pakvietimą vesti vilnos vėlimo pamokas  jos patalpose. Pirmieji užsiėmimai buvo sėkmingi, buvo užpildytos visos vietos klasėje. Jaučiau susirinkusių moterų susidomėjimą. Buvo labai smagu po ilgos pertraukos susibėgti kartu.

Grupes sudarau nedideles – iki 10 asmenų. Tai puikus laikas mamoms ir dukroms, močiutėms ir anūkėms ar šiaip draugėms susiburti ir kažką naujo išmėginti. Dabar labai populiaru savo gimtadieniams ar šiaip mergaičių susibūrimams rengti teminius vakarus. Sausas vilnos vėlimas taip pat gali praturtinti šventės akimirkas. Per savo užsiėmimus aš parūpinu ir pristatau visas reikalingas priemones. Naudoju tik 100 proc. avių vilną.

Beje, vilnų yra įvairiausių. Apie jas papasakoju savo užsiėmimuose. Moterys atvyksta jau žinodamas, kokį darbelį kursime. Visada turiu nuvėlusi pavyzdį, kad mokinės galėtų apžiūrėti, pačiupinėti. Kai būnu pakviesta pravesti pamoką asmeniniuose vakarėliuose, idėją vėlimui gali pasiūlyti pati užsakovė. Per užsiėmimus kyla įvairiausių klausimų; mielai dalinuosi savo patirtimi, žiniomis. Nuoširdžiai patariu kur ieškoti ir ką įsigyti, jei pamokos dalyvės norėtų tęsti vėlimo praktiką savarankiškai. Patikėkite, po užsiėmimų, moterys jaučia tokį pakilimą, kad atrodo, jos jau rytoj pasiruošusios viską susipirkti ir pasinerti į kūrybą. Labai gera stebėti tokias teigiamas emocijas. Tos trys valandos, praleistos kuriant, pralekia akimirksniu. Neatskleisiu visų sausos vilnos vėlimo subtilybių baltame lape, verčiau apsilankykite mano pamokėlėse ir viską gyvai išgirskite, patirkite ir išmėginkite. Iki kūrybinių susitikimų!