Spalvinga šokių raštų pynė džiugino žiūrovus.
Spalvinga šokių raštų pynė džiugino žiūrovus. (J. Kuprio nuotr.)

Žvilgsnis iš Vakarų pakrantės. Kaip BaltiMorė virto BaltiLietuva

Laurynas R. Misevičius.

„Grandinėlė”.
Viena iš dviejų tautinių šokių grupių, atstovavusių Lietuvai, šiemet Baltimorėje buvo „Grandinėlė” iš Panevėžio, kuri analogiškoje šventėje dalyvavo ir Bostone 2012 m.

JAV Nepriklausomybės 240-ųjų metinių savaitgalį gražiausiame „Žaviojo miesto” rajone – Vidinėje įlankoje – skambėjo lietuviškos dainos ir sukosi rateliai, o Amerikos lietuvių sostinė bent trumpam iš Čikagos persikėlė į Atlanto vandenyno pakrantę… ten, kur didžiausias Rytų pakrantės uostamiestis Baltimorė virto BaltiLietuva. Apie unikalią Europos šaknų raidą rašiusi Jūratė Statkutė de Rosales daugelį mūsų įtikino neeiliniu baltų vaidmeniu Senojo pasaulio istorijoje, – o gal ir BaltiMorės miestas savo pavadinimą įgavo ne iš anglų-airių kilmės Lordo pavardės, o Baltijos jūros?! Kaip ten bebūtų, lietuviškų akcentų stambiausiame nepriklausomame Jungtinių Valstijų didmiestyje (Baltimorė nėra jokios Maryland valstijos grafystės sudėtyje) netrūksta, ir dabar viename didžiausių Šiaurės Amerikos uostamiesčių tebegyvena apie 10 tūkstančių mūsų tautiečių, nemažai jų susibūrę į oficialią JAV Lietuvių Bendruomenės apylinkę, tebeturi jau kelis dešimtmečius gyvuojančią tautinių šokių grupę „Malūnas” (vadovas Rytis Grybauskas). Vos prieš keletą metų Vilniaus miestas Baltimorei padovanojo šiame mieste gyvenusio žymaus roko muzikos atlikėjo Frank Zappa skulptūrą, tuo tarpu senamiestyje tebestūkso kelių aukštų Lietuvių namai, beje, neseniai atšventę savo šimtmetį, o juose kasmet organizuojamos iškilmingos tautinės šventės. Tačiau XV išeivijos tautinių šokių šventės dalyviai kažin ar būtų sutilpę ir į visus tris Lietuvių namų aukštus – jie netilpo net į abu šešiolikaaukščio Hiltono viešbučio pastatus, trispalvės išdidžiai plazdėjo vėjyje ir virš šalimais stūksančių „Marriott” bei „Hyatt” daugiaaukščių. Vis dėlto ne kasdien užjūryje draugėn suvažiuoja 1 800 šokėjų, atstovaujančių 46 kolektyvams bei 6 šalims!

Portlando (OR) lietuviai.
Liepos 6-ąją per pasaulį nusirito Lietuvos valstybinio himno giedojimas įvairiose mūsų planetos vietovėse – prie šios iniciatyvos prisijungė ir Portlando (OR) lietuviai. (Dariaus Kuzmicko nuotr.)

Visi keliai pirmąjį liepos mėnesio savaitgalį vedė į Baltimorę, o dar ir dabar daugeliui mūsiškių ausyse skamba „Tautiška giesmė”, kurią Amerikos gimtadienio rytmetį giedojome „Žaviojo miesto” įlankoje, viename ratelyje sukomės kartu su LR Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. Iniciatyvą iš Maryland valstijos uostamiesčio perėmė viso pasaulio lietuvių bendruomenės, „Tautišką giesmę” sugiedojome ir vos suspėję sugrįžti į Portlandą. Žinia, prieš šešis dešimtmečius surengta pirmoji išeivijos Dainų šventė, o jau kitais – 1957-aisiais Čikagoje vyko Šiaurės Amerikos lietuvių šokių šventė. Liepos 3 d. Baltimorėje jau penkioliktąjį kartą rinkosi šokėjai – šįsyk iš 19 JAV bei 4 Kanados miestų, taip pat svečiai iš Kauno bei Panevėžio, o dar ir Stokholmo, Londono bei Tel Avivo (pirmą kartą išeivijos tautinių šokių šventėje dalyvavo Izraelio lietuvių grupė „Vija”).

Lituanistikos tyrimo ir studijų centro paroda.
Specialiai Baltimorės renginiui buvo sukurta ir pristatyta Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje paroda apie išeivijos tautinių šokių švenčių istoriją.

Specialiai šiam renginiui Baltimorėje buvo sukurta ir pristatyta Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje paroda apie visų Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių švenčių istoriją. „Šok, dainuok, nepasensi”, – rašė dar I tokios šventės prieš 60 metų Čikagoje organizatorius Bruno Shotas, o jo išmintimi vadovavosi ir šių metų dalyviai Baltimorėje – jau ko ko, bet šokių ir dainų ištisą praėjusį savaitgalį nė viename iš pagrindinių Vidinės įlankos viešbučių netrūko. Kaip taikliai pastebėjo vienas XV Šokių šventės svečių iš „Klevo lapo” šalies, Linas, liepos 3-ąją „Hilton-Baltimorė” nejučia tapo vos ne tikru „Vingio parku”. Vis dėlto skirtingai negu „įprasta” daugiatūkstantinėje mūsų tautiečių minioje Tėvynėje, tarp išeivijos lietuvių nekilo jokių konfliktų ar susistumdymų, nors šalia esančiose kavinėse ir paties viešbučio baruose visą savaitgalį laisvai „liejosi” mūsų šalies aludarių pasididžiavimas „Švyturys”. Neturėjo ką veikti ir viešbučio apsauga bei miesto policija, nebent laisvą laiką galėjo skirti vienos seniausių pasaulyje kalbų pasimokymui, nes lietuviškai prašneko praktiškai visas Inner Harbor.

Lietuvių namų pastatas.
Svarbiausią vietą Baltimorės apylinkėse gyvenantiems mūsų tautiečiams užima jau daugiau nei 100 metų miesto centre stūksantis triaukštis Lietuvių namų pastatas, kuriame vyksta dauguma lietuviškų renginių.

„Šaukia ten tave kelionė”, – žymaus išeivijos poeto Bernardo Brazdžionio posmu į „Žavųjį miestą” kvietė XV Šokių šventės  pirmininkas, Washingtone gyvenantis Amerikos lietuvis Linas L. Orentas bei jauniausias istorijoje jos meno vadovas Tomas Mikuckis iš Bostono. Ir prikvietė tūkstančius žiūrovų – pirmąkart Baltimorėje vykusiame tokiame renginyje stebėtinai gausiai „Royal Farms” arenoje susirinkę žiūrovai išvydo trijų dalių programą, kurią atliko besikeičiančios įvairaus amžiaus šokėjų grupės iš 17 valstijų, 3 Kanados apygardų, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos bei Izraelio. Ilgas ir vingiuotas kelias lietuvių, palikusių savo Tėvynę… įvairiomis bangomis, kartomis ir laikotarpiais leidžiamės į margąjį pasaulį, tačiau mūsų tautos šventės bei tradicijos, meilė gimtinei neapleidžia nė vieno, kur begyventume. Dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Atlanto vandenyno nugalėtojų Dariaus ir Girėno atminimui liepos 17-oji paskelbta Amerikos lietuvių vienybės diena. Suvienyti lietuvius stengtasi nuo Karaliaus Mindaugo laikų… Ilgainiui ši data pervadinta į Pasaulio lietuvių vienybės dieną, o prieš keletą metų LR Seimas šią dieną paskelbė atmintina, taigi šiemet jubiliejinė išeivijos tautinių Šokių šventė tapo puikia uvertiūra Pasaulio lietuvių vienybės dienos atžymėjimui. Tuo tarpu mes jau laukiame Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui skirtos Dainų šventės, nes už poros metų visi keliai ves į Pasakų miestą ant Neries kranto.

Iki susitikimo Vilniuje!

Šokių šventės kulminacija tapo „Tautiškos giesmės” giedojimas.
Šokių šventės kulminacija tapo „Tautiškos giesmės” giedojimas Amerikos gimtadienio rytmetį kartu su LR Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. (Sandros Ščedrinos nuotr.)
„Royal Farms” arena.
Trečios dalies pabaigoje XV Šokių šventės programą vainikavo jungtinis visų 1800 šokėjų suktinis, o didžiajame „Royal Farms” arenos ekrane suplevėsavo trispalvė. (Ingridos Misevičienės nuotr.)