Lietuviai kariai – pirmąsyk prestižinėse „Invictus Games“ žaidynėse

Lukrecijus Tubys.

Pirmą kartą istorijoje Lietuvos sužeisti kariai dalyvaus prestižinėse „Invictus Games“ žaidynėse – pasaulinio lygio sporto renginyje, skirtame kariams, patyrusiems traumas tarnybos metu. Ši iniciatyva, pradėta princo Harry, suburia karius iš viso pasaulio, leidžia pasitikrinti savo jėgas ir suteikia palaikymo bei stiprybės naujiems gyvenimo iššūkiams. Apie Lietuvos kelionę į šias žaidynes, pasiruošimo iššūkius ir Kariuomenės sužeistų karių fondo veiklą – pokalbis su fondo vadovu ir „Invictus Games 2025“ Lietuvos rinktinės kapitonu Mindaugu Kolbinu.

M. Kolbinas – patyręs ir daug matęs Lietuvos karys. Kelią į kariuomenę jis pradėjo 2000 m., iškart po miškininkystės studijų. Savanorišką tarnybą atliko Karinėse jūrų pajėgose, o vėliau pradėjo dirbti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, sunkiosios ginkluotės kuopoje, minosvaidžių būryje.

Devynerių metų karinė tarnyba apsiėjo be didesnių traumų, kol įvyko nelaimingas atsitikimas – tarnybos metu plyšo abiejų kelių meniskai ir raiščiai. Gydymas truko beveik penkis mėnesius, po kurio M. Kolbinas buvo paskirtas į tos pačios kuopos vyriausiojo paramediko pareigas.

2010 metais ruošiantis karinei misijai karys patyrė dar vieną – stuburo – traumą. Kadangi gydymas užtruko, M. Kolbinas buvo perkeltas į Psichologinių operacijų skyrių. Nuo 2016 metų jis tarnauja Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos viešųjų ryšių skyriuje.

„Abi traumos turėjo didelį poveikį mano gyvenimui. Po stuburo operacijos daugiau nei metus buvau apribotas fiziškai – negalėjau kelti didesnių svorių, bėgioti, o net ir paprastas judėjimas kėlė skausmą. Dabar kasdien stengiuosi mankštintis, judėti, nes kitaip stuburas „sustingsta“, o skausmai tik stiprėja. Didžiausias sunkumas – suvokimas, kad po traumos niekada nebegrįši į savo ankstesnę būklę. Net ir po daugelio metų vis dar jauti skausmus, turi nuolat saugotis, esi apribotas veikloje. O sunkiausia, kai aplinkiniai nesupranta – galvoja, kad apsimetinėji ar ieškai lengvesnio kelio“, – psichologinius ir fizinius iššūkius po traumų vardija M. Kolbinas.

Su panašiais sunkumais susiduria daugybė sužeistų karių visame pasaulyje. Juos palaikyti, į vieną bendruomenę sujungti ir jų dvasią pakelti rengiamos prestižinės „Invictus Games“ žaidynės, kuriose šį savaitgalį pirmą kartą šalies istorijoje dalyvauja ir Lietuvos kariai.

– Mindaugai, kaip nutiko, kad dalyvaujate šį šeštadienį Kanadoje, Vancouveryje prasidedančiose žaidynėse?

Viskas prasidėjo 2023 metais, kai keturi mūsų fondo nariai išvyko į Diuseldorfą, Vokietiją, stebėti „Invictus Games 2023“. Po šios kelionės supratome, kad Lietuva taip pat turi dalyvauti šiame projekte.

Jau tų metų rugsėjį pradėjau ieškoti kontaktų, o spalį įvyko pirmieji pokalbiai su „Invictus Games“ atstovais dėl Lietuvos prisijungimo. Kadangi tuo metu buvome tik pradėję savo veiklą kaip fondas, sutarėme su Lietuvos kariuomenės vadu, kad administraciniais klausimais mums padės Lietuvos kariuomenės sporto klubas.

Procesas užtruko, bet 2024 m. liepos 26 d. Lietuvai buvo įteiktas oficialus kvietimas prisijungti prie „Invictus Games“ bendruomenės ir dalyvauti 2025 m. vasario 8–16 dienomis vyksiančiose pirmosiose žiemos žaidynėse.

Tai didžiulis pasiekimas – kai kurios šalys kvietimo laukia penkerius ar daugiau metų, o mes jį gavome per dešimt mėnesių.

– Kuo svarbu Lietuvai dalyvauti šiose žaidynėse?

Tai istorinis įvykis. Lietuva tampa matoma tarptautinėje sužeistų karių bendruomenėje. Tai ne tik sporto renginys, bet ir žinutė mūsų kariams – net jei patyrei sužeidimą, gyvenimas nesustoja.

Dalyvavimas „Invictus Games“ rodo, kad Lietuva rūpinasi savo kariais, kad mes suteikiame jiems galimybes toliau judėti į priekį, rasti naujus tikslus, integruotis į visuomenę. Tai svarbu tiek kariams, tiek visai šaliai – mes parodome, kad pagarba ir rūpestis savo gynėjais yra mūsų prioritetas.

Taip pat tai įvertinimas Lietuvai kaip valstybei. Tai rodo, kad mūsų iniciatyvos yra matomos ir vertinamos tarptautiniu lygiu.

– Papasakokite apie žaidynes – kuo jos išskirtinės ir ko ten tikitės, kokių tikslų sau keliate?

„Invictus Games“ nėra įprastos sporto varžybos. Jos vienija tik tuos karius, kurie patyrė sužeidimus tarnybos metu. Tai vieta, kur svarbiausia – ne medaliai, o dalyvavimas, bendrystė, galimybė įrodyti sau ir kitiems, kad esi stiprus, kad gali įveikti savo ribas.

Šiose žaidynėse ypatingas dėmesys skiriamas ne tik sportiniams pasiekimams, bet ir psichologinei reabilitacijai. Sužeistiems kariams tai galimybė ir sportuoti, ir rasti bendraminčių iš viso pasaulio, dalintis patirtimi, gauti palaikymą.

Kalbant apie mūsų komandą – oficialiai sakome, kad svarbiausia sudalyvauti, bet viduje visi norime kovoti dėl prizinių vietų. Turėjome labai mažai laiko pasiruošti, tačiau kiekvienas mūsų komandos narys įdėjo daugybę darbo. Be to, mums labai svarbu užmegzti ryšius su kitų šalių dalyviais, pasisemti patirties, parodyti, kad Lietuva yra stipri ir atkakli šalis.

– Koks jūsų vaidmuo, kad Lietuvos kariai išvyksta į žaidynes? Ar pats dalyvausite rungtyse, ar tik organizuojate išvykimą?

Negaliu sakyti, kad vienas organizuoju išvykimą – tai buvo komandinis darbas, kuriame dalyvavo tiek fondas, tiek Lietuvos kariuomenės sporto klubas. Tačiau buvau iniciatorius, kuris stengėsi kuo greičiau užmegzti ryšius su „Invictus Games“ atstovais.

Galiausiai tapau ne tik šių žaidynių iniciatoriumi Lietuvoje, bet ir Lietuvos rinktinės kapitonu. Tai reiškia, kad būsiu ne tik dalyvis, bet ir tas, kuris motyvuoja komandą, padeda jai susitelkti ir susidoroti su iššūkiais.

– Kaip buvo atrinkti komandos nariai? Kokie buvo pagrindiniai atrankos kriterijai? Kokiose rungtyse dalyvaus lietuviai?

Atranka buvo labai griežta, nes vietų buvo mažiau, nei norinčių dalyvauti. „Invictus Games“ organizatoriai pateikė aiškius reikalavimus: pirmumo teisę turėjo kariai, patyrę sužeidimus misijos metu, taip pat kariai, sužeisti vykdydami tiesiogines tarnybines pareigas. Visi tokie atvejai yra oficialiai fiksuojami, todėl atranka vyko skaidriai ir objektyviai.

Lietuvai buvo suteikta 10 vietų, tad teko atsirinkti tuos, kurie ne tik atitiko reikalavimus, bet ir galėjo atstovauti Lietuvai įvairiose sporto šakose. Galiausiai suformavome 10 narių komandą, kuri varžysis tiek komandiniuose, tiek individualiuose sportuose.

Mūsų komanda dalyvaus komandinėse sporto šakose kaip kerlingas vežimėliuose, krepšinis vežimėliuose, regbis ratukuose, sėdimas tinklinis. Taip pat ir individualiose kaip skeletonas, kalnų slidinėjimas, biatlonas, plaukimas ir uždarų patalpų irklavimas.

Be mūsų sportininkų, į „Invictus Games“ vyks ir specialistų komanda – turime irklavimo ir plaukimo instruktorius bei kineziterapeutą, kurie padės komandai pasiruošti ir tinkamai dalyvauti varžybose.

– Kaip vyko karių pasiruošimas šioms varžyboms? Su kokiais didžiausiais iššūkiais jie susidūrė?

Didžiausias iššūkis buvo surinkti komandą į bendras treniruotes, nes sužeistų karių sporto rinktinę sudaro žmonės iš visos Lietuvos. Logistika, individualūs sužeidimų ypatumai, galimybės sportuoti – visa tai sukėlė nemažai iššūkių.

Dauguma mūsų narių ruošėsi individualiai, pagal galimybes. Sportininkams padėjo savanoriai treneriai ir specialistai, kurie konsultavo kaip tobulinti techniką ir gerinti fizinį pasiruošimą.

Kitas didelis iššūkis – finansavimas. Kadangi esame labai jaunas fondas, pritraukti rėmėjus nėra lengva. Trūksta tiek specializuoto sporto inventoriaus, tiek sporto papildų ir kitų reikiamų priemonių. Tačiau tikimės, kad po šių žaidynių jau turėsime ką parodyti – galėsime įrodyti, kodėl ši iniciatyva verta paramos ir kokia yra jos nauda kariams.

– Kaip vertinate „Invictus Games“ iniciatyvą ir JK princo Harry vaidmenį skatinant sužeistų karių integraciją per sportą?

Manau, kad „Invictus Games“ yra viena geriausių iniciatyvų, skirtų sužeistų karių reabilitacijai ir integracijai. Tai projektas, kuris suteikia žmonėms naują tikslą, motyvaciją ir parodo, kad jie nėra vieni.

Princas Harry, pats tarnavęs ir matęs, su kokiais iššūkiais susiduria sužeisti kariai, geriausiai suprato, kodėl tokios varžybos yra būtinos. „Invictus Games“ tapo tarptautiniu reiškiniu ir sužeistiems kariams visame pasaulyje suteikė galimybę nepasiduoti.

– Gal Lietuva galėtų ateityje pati organizuoti ar prisidėti prie panašių iniciatyvų regione?

Tai priklauso nuo finansinių galimybių. Lietuva galėtų prisidėti organizuodama mažesnės apimties renginius Baltijos regione, tačiau tam reikėtų rimto pasiruošimo. Kol kas judame tinkama linkme – sužeistų karių integracija Lietuvoje po truputį gerėja.

Svarbiausia – kad visuomenė suprastų, jog „Invictus Games“ nėra tik sporto renginys. Tai parodo, kad sužeisti kariai vis dar yra stiprūs, vis dar gali kovoti – šįkart ne mūšio lauke, o sporto arenoje.

Taip pat noriu pabrėžti, kad rūpintis sužeistais kariais nėra tik Vyriausybės ar kariuomenės vadovybės atsakomybė. Tai turėtų būti kiekvieno iš mūsų rūpestis ir padėka tiems, kurie rizikavo savo sveikata ir gyvenimu dėl mūsų visų saugumo.

– Esate Kariuomenės sužeistų karių fondo pirmininkas. Kuo užsiima šis fondas?

Fondas savo veiklą oficialiai pradėjo 2023 m. rugpjūtį. Pagrindinis jo tikslas – padėti Lietuvos kariams, kurie tarnybos metu patyrė sužeidimus, traumas ar serga sunkiomis ligomis.

Pirmiausia, fondas sujungia karius į vieną bendruomenę. Čia gali būti savimi, nereikia slėpti, kad skauda, kad yra sunku. Čia niekas neklaus, kodėl negali daryti to ar ano – nes mes visi patyrėme panašius iššūkius.

Be to, fondas nėra uždaras – į jį gali kreiptis bet kuris karys, net jei jis nėra mūsų narys. Tai labai svarbu, nes dažnai kariams reikia ne tik finansinės paramos, bet ir patarimo, kur kreiptis, kaip gauti pagalbą.

Fondas taip pat organizuoja įvairias veiklas, kurios padeda sužeistiems kariams ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Mes skatiname sportuoti, įsitraukti į socialinius projektus, nebijoti ieškoti pagalbos ir grįžti į aktyvų gyvenimą.

Turime partnerių, kurie padeda įgyvendinti įvairius projektus, taip pat palaikome glaudžius ryšius su Lietuvos verslo bendruomene, kuri jau ne kartą prisidėjo prie sužeistų karių problemų sprendimo. Bendradarbiaujame su Lietuvos kariuomenės socialinio darbo vadybininkėmis, kurios tiesiogiai kariuomenėje dirba su sužeistais kariais ir padeda jiems spręsti įvairius socialinius klausimus.

Fondas neapsiriboja vien tik parama – mes taip pat organizuojame edukacines veiklas, reintegracijos programas, bendradarbiaujame su Lietuvos sporto universitetu.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2025-ųjų m. Vasario 8 d. numeryje, Vol. CXVI NR. 12)