Šį savaitgalį Clevelande skambės vienybės dvasia

AUDRA SKUODAITĖ.

Jau šią savaitę po dešimties metų pertraukos sugrįžta Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventė. Prasmingu pavadinimu „Viena šeima – viena tauta“ ji vyks Cleveland, Ohio birželio 27–29 dienomis. Į šventę atvyks net 65 chorai iš Jungtinių Valstijų, Kanados, Lietuvos ir kitų Europos šalių – iš viso daugiau nei 1 500 choristų bei 100 šokėjų.

Šventės programa apima įvairius savaitgalio renginius, kurių kulminacija – birželio 29-ąją Cleveland Public Auditorium vyksiantis didysis koncertas. Specialiai šiai progai iš Klaipėdos atvyksta lietuvių liaudies instrumentų orkestras bei skraba­lininkas Regimantas Šilinskas. Penktadienį laukia susipažinimo vakaras su galimybe aplankyti Clevelando akvariumą, šeštadie­nį – „Lietuvos balsų“ koncertas, o po pagrin­dinio sekmadienio kon­certo – iškilmingas pokylis.

Šiaurės Amerikos Dainų švenčių tradicija prasidėjo dar 1956 m., kai išeivijos lietuviai pirmą kartą surengė šventę, siekdami išsaugoti kalbą, kultūrą ir bendruomenę. Tai buvo ir politinis pareiškimas, kad Lietuva gyva jų širdyse, nepaisant okupacijos. Nepriklausomybės metais tradicija tęsiasi toliau – 2025 m. vyks jau vienuoliktoji tokia šventė.

Organizatoriai – Kristina Kliorytė ir jos vyras Aleksandras Stankus – dirba kar­tu su daugiau nei 25 žmonių komanda. Jaunąją kartą mentorystės keliu lydi trys patyrę ankstesnių dainų švenčių meno vadovai – Rita Čyvaitė-Kliorienė, Dalia Skrinskaitė-Viskontienė ir Darius Polikaitis.

Apie pasiruošimą renginiui, iššūkius ir šventės viziją „Draugas“ kalbėjosi su šių metų meno vadove Kristina Klioryte bei viešųjų ryšių atstove Nijole Puranaite-Benotiene.

Organizuoti šventę – natūralus žingsnis

„Mes nemokam kitaip“ – juokiasi K. Klio­rytė, kalbai pasisukus apie jos ir jos vyro iniciatyvą organizuoti vienuoliktąjąŠiaurės Amerikos lietuvių dainų šventę. Šventės meno vadovės vaidmuo, pasak jos, nebuvo sudėtingas ar ilgai brandintas sprendimas.

„Nebuvo kažkokio ‘už’ ir ‘prieš’ sąrašo. Tiesiog Darius [Darius Polikaitis] paskambino ir paklausė, ar galime su Aleksandru daryti. Sakėm – gerai. Ir viskas, – pasakojo K. Kliorytė, – Nežinau, tiesiog apsidairai ir sakai – jei ne aš, tai kas?“.

K. Kliorytė užaugo dainuodama bei šokdama lietuvių liaudies šokius, nuo vaikystės dalyvavo dainų šventėse, o jos mama Rita Čyvaitė-Kliorienė 2006 m. padėjo atgai­vinti pačią Dainų šventės tradiciją išeivijoje.

„Kristina yra puiki vadovė – ji ne tik šokėja ir dainininkė, bet ir nuo mažų dienų buvo įsitraukusi į visas veiklas. Dabar ji –menininkė, atlikėja ir profesionali organizatorė“, – sako Dainų šventės viešųjų ry­šių specialistė Nijolė Benotienė, prisidėjusi ir prie ankstesnių Šiaurės Amerikos lietuvių dainų švenčių organizavimo.

Į lietuviškų renginių organizavimą Kristina įsitraukė palaipsniui – ir, kaip pa­ti sako, visai orga­niškai. 2014 ir 2015 metais ji su vyru A. Stankevičiumi surengė Montrealio lietuvių dainų dienas – savaitgalio trukmės renginius su chorais. Po keleriųmetų, minint Kanados 150 metų sukaktį, ambasadorius Vytautas Žalys paragino ją imtis dar vienos iniciatyvos – taip 2017 metais gimė Kanados lietuvių dienos. „Žinai, taip po truputį tryniesi toje lietuviš­koje veikloje, – sako K. Kliorytė. – Ir kiekvienais metais, jei jau esi kažkoks lyderis, tavo vaidmuo vis auga.“

Šalia lietuviškos veiklos Kristina dirba muzikos ir garso įrašų srityje – kartu su vyru turi audioknygų leidyklą „Éditions Alexandre Stanké“, tapusią viena didžiausių prancūziškų audio leidinių leidėjų. Kristina taip pat dainuoja, o jos vyras ku­ria muziką; kartu jie yra išleidę aštuonis albumus įvairiomis kalbomis – tarp jų ir lietuvių.

Nijolė Benotienė pabrėžia, kad tokios didelės šventės organizavimas – tiek asme­ninio ryžto, tiek bendruomenės brandos ženklas. „Visi stiprūs išeivijos chorvedžiai – Kliorienė, Viskontienė, Polikaitis – suor­ganizavę šventes suprato, koks tai yra di­de­lis darbas ir kiek daug tai reikalauja energijos. Nei vienas iš mūsų iš muzikos nepragyvena. Tai daroma savo laiku, savo mieste, savo jėgomis – nes tai pras­minga“, – sako N. Benotienė.

Šokis – šventės širdis

Pasak K. Kliorytės, Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventė tampa meno vadovų asmenybių atspindžiu. „Jei pažįsti meno vadovus, matai, kad kiekviena šventė atspindi jų polinkius“, – teigia ji. Todėl šie­met šventę kartu su A. Stankevičiumi organizuojanti K. Kliorytė pabrėžia, kad nors remiasi ankstesnių vadovų patirtimi, jiems suteikiama laisvė šventę kurti pagal savo širdies balsą.

Kristina išskiria savo meilę šokiui, kuri šiemet taps šventės išskirtinumu. „Visada buvau ne tik prie dainavimo, bet ir prie šokio“, – atskleidžia K. Kliorytė. Augdama Clevelande ji lankė šokių grupę „Grandinėlė“ ir prisimena, kaip dažnai jos grupė pasirodydavo kartu su mamos vadovaujamu choru „Exultate“.

Šokį su chorine muzika ji sujungė ir šios Dainų šventės programoje – finalinėje koncerto dalyje kartu su choru pasirodys Toronto „Gintaro“ bei Clevelando „Švyturio“ šokių grupės. Pasak K. Kliorytės, ši dalis iš dalies primins Lietuvoje vykstantį ansamblių vakarą – jos pačios mėgstamiau­sią šventės momentą.

Meilės laiškas išeivijos lietuviams

Organizatoriai siekė suburti kolektyvus tiek iš JAV,  tiek  iš  Kanados, kad šventė atspindėtų visą Šiaurės  Amerikos lietuvių bendruomenę. Antroji koncerto dalis, pavadinta „Ten mano svajos“ išreiškia  išeivijos jaunimo patirtis – vasaros stovyklas, naktinius laužus, pirmąsias simpatijas ir draugų ilgesį.

„Kristina su Aleksandru užaugę šiose stovyklose, jos jiems – kaip ir kitiems po Ameriką išsibarsčiusiems jauniems lietuviukams – yra Lietuva. Į šventę jie atsineša dainas prie laužo, šokius, paauglystės meilę ir išsiskyrimo su draugais liūdesį“, – sako N. Benotienė. Dalis dainų buvo sukurtos būtent stovyklose – jos gyvos, jaunatviškos ir artimos daugeliui išeivijoje augusių lietuvių.

K. Kliorytė taip pat šventės repertuare norėjo pagerbti išeivijos kūrėjus. „Lietuvoje populiarios žvaigždės per Dainųšventės finalą atlieka populiariąją muziką, tačiau daug išeivijos kūrėjų muzikos ten beveik nesigirdi“, – pastebi meno vadovė. Todėl šventėje gausu Aleksandro Stankaus, Dariaus Polikaičio, Ritos Čyvaitės-Kliorienės ir Jono Govedo aranžuotų kūrinių, kurie atskleidžia Šiaurės Amerikos lietuvių muzikinį veidą.

Meno vadovė pabrėžia, kad nors šventės programa susideda iš keturių dalių, kiekviena jų turi savitą ir ypatingąskambesį. Dainų repertuare gausu lietuvių liaudies dainų, kurios sudaro apie 80 procentų vi­sos programos. „Mes rinkome repertuarą iš širdies. Lietuvių liaudies melodijos tiesiog eina iš vidaus, jos tarsi įaugusios į mūsų kraują, jos virpina širdį“, – pasakoja meno vadovė.

Noras vienyti lietuvius neramiu laiku

Šių metų Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventė neabejotinai atspindi ir šiandienos aktualijas. „Visi įvykiai Ukrainoje mus labai paveikia, – sako K. Kliorytė. – Programą pradėsime su himnais, po jų skambės daina ‘Baltas paukštis’, kuri bus atliekama lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.“

Idėja atlikti „Baltą paukštį“ abiem kalbomis kilo pamačius lietuvės Karolinos Juškienės vaizdo įrašą, kuriame ji šią dai­nąukrainietiškai atlieka kartu su ukrainiete Liudmila. „Pasirinkome tiesioginį ver­timą, kad išsaugotume kūrinio muzikalumą ir autentiškumą“, – aiškina K. Klio­rytė.

N. Benotienė taip pat atkreipia dėmesį į bendruo­menės svarbą: „Šios šventės – ne tik muzikiniai renginiai. Jos sukuria erd­vę, kurioje susitinka žmonės, jaučia bendrumą, vienybę ir lietuvybę. Šeimos ir tautos propagavimas ir reiškia, kad norime būti Lietuvos dalis išeivijoje.“

Į šventę atvyksta chorai iš Kanados ir Europos. Nepaisant dabartinės geopolitinės įtampos, organizatoriai akcentuoja žmogiškumą ir draugiškumą, kurie suartina lietuvių bendruomenes visame pasaulyje.

„Mes norime, kad atvykstantys jaustųsi saugūs ir priimti“, – sako meno vadovė K. Kliorytė. Chorų suporavimas, draugiški ryšiai ir nuoširdus bendravimas padeda sukurti tikrą šeimos atmosferą. Šis žmogiškumas, jos žodžiais, yra svarbiausia –„mes esame kartu, mes esame vieningi.“