Kalbino Virginija Petrauskienė.
Lietuva numatė daugiau nei 1 mln. eurų skrydžiams iš užsienio, kad į Lietuvą galėtų sugrįžti dėl koronaviruso pandemijos įvairiose pasaulio šalyse įstrigę lietuviai. Kasdien į tėvynę grąžinami keliautojai iš Londono, Paryžiaus, kitų Europos miestų, taip pat ir iš kitų žemynų. Kaip sekasi JAV, Meksikoje ir Karibų regione likusiems lietuviams? Ar visi čia esantys tautiečiai suvokia, kokioje sudėtingoje situacijoje atsidūrė viso pasaulio šalys ir kaip svarbu laikytis ambasados darbuotojų teikiamų rekomendacijų?
Apie viruso COVID-19 padiktuotą situaciją su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi JAV ir Meksikoje Rolandu Kriščiūnu kalbėjomės trečiadienį, kovo 18 dieną. Ambasadorius pokalbio metu ne kartą paminėjo, kad situacija pasaulyje keičiasi kasdien, kartais net kas valandą. Labai norisi tikėti ir visiems palinkėti, kad tuomet, kai mūsų skaitytojus pasieks šis „Draugo” numeris, situacija bus pradėjusi keistis gerąja kryptimi. O žmonės, kurie dėl uždarytų valstybių sienų liko toli nuo savo namų ir artimųjų, pagaliau galės grįžti.
Kaip ambasada dirba šiuo ypatingu laikotarpiu? Tikriausiai jūsų įstaigos darbai per kelias dienas pasikeitė, nes pasikeitė visas pasaulis, visų mūsų darbai ir mintys.
Be abejonės, darbai pasikeitė. Dabar pagrindinį dėmesį mes skiriame tam, kad galėtume suregistruoti piliečius, kurie dėl viruso sukeltų aplinkybių yra įstrigę JAV ir aplink ją esančiose šalyse. Lietuva nėra tokia didelė valstybė, kad visame pasaulyje turėtų atstovybes. Kadangi Washingtonas yra artimiausia LR ambasada daugeliui Karibų jūros šalių, todėl ieškome būdų, kaip padėti savo šalies piliečiams, kurie negali kol kas parkeliauti į Lietuvą ne tik iš JAV ir Meksikos, bet ir iš Dominikos Respublikos. Tokių lietuvių, atostogavusių Dominikoje, yra per 50 žmonių. Taip pat žinome, kad buvo likusių žmonių Kuboje, bet iš ten keliauti kol kas šiek tiek paprasčiau, žmonės randa būdų, kaip savarankiškai vykti į Lietuvą. Dar turime žinių apie Panamoje esančius lietuvius, sprendžiame, kaip jiems padėti. Iš viso yra per 300 Lietuvos piliečių, kurie dėl COVID-19 viruso sukeltų sunkumų negali parskristi į Lietuvą, į savo namus. Neatmetama, kad dar yra tokių, kurie nepajuto problemos, nes gal dar jų atostogos nesibaigė. Kai kurie gal ne iš karto įvertina tos pasaulį užklupusios nelaimės dydį ir elgiasi gana neatsakingai.
Neišvengiami nesusipratimai, kuriuos tenka spręsti. Štai prieš dieną sulaukėme skambučių, kad avialinijos, su kuriomis lietuviai susiruošė keliauti į Lietuvą, atsisako gabenti iki Frankfurto. Bet po kelių valandų pasikeičia situacija: paaiškėja, kad iki sekmadienio, kovo 22 dienos, bus galima skristi į Lietuvą iš Frankfurto. Šiuo metu oro linijose daug chaoso, bet tai yra natūralu, nes virusas užklupo labai staigiai, šalys imasi priemonių nuo jo apsisaugoti. Tuo pačiu pamatome, kaip lietuviai pasklidę po pasaulį, kiek daug jų keliauja po įvairias šalis.
Kaip organizuojama ambasados darbuotojų darbo diena?
Dauguma ambasados darbuotojų dirba iš namų, nes gavome tokias rekomendacijas. Tačiau ambasados pastate paprastai dirba po kokius 4-5 žmones, kurie keičiasi rotacijos principu. Ambasadoje budima ir dieną, ir naktį: susidėliojome darbo grafiką, keičiame vienas kitą. Sulaukiame skambučių ir naktį. Po truputį susivokiame, situacija aiškėja.
O ji dabar tokia, kad galimybė grįžti į Lietuvą kasdien mažėja. Turkija, Stambulas yra vienas iš tų taškų, per kurią dar galima skristi į Lietuvą. Bet niekas negali garantuoti, kad po savaitės, o gal net rytoj bus kitaip.
Mes informuojame tautiečius, kokiu būdu dar įmanoma parsigauti į Lietuvą, ir patariame kuo skubiau ieškotis jiems priimtinų būdų iš nedaugelio galimų.
Ar dažnai tenka susidurti su svetimose šalyse likusių lietuvių neviltimi, pykčiu, desperacija?
Yra daug nepasitenkinimo, bet tokiose situacijose visko būna, tokios sunerimusių žmonių emocijos yra natūralios. Nėra tiek desperacijos, bet kartais pasitaiko supykusių žmonių, kurie nesupranta, kad Lietuva nėra pajėgi išsiųsti lėktuvą tam, kad parskraidintų juo 10–20 keleivių. Pasitaiko tokių, kurie tikisi, kad bus parūpintas skrydis jiems patogiu metu, kada jie panorės, arba kada jiems pasibaigs atostogos. Gaila, kad šie žmonės nesuvokia, kokia nelaimė yra ištikusi mus visus. Tačiau tokie atvejai yra pavieniai.
Dauguma supranta, kad šioje sudėtingoje situacijoje ambasados darbuotojai daro ką galėdami. Jie klausosi mūsų patarimų, už juos dėkoja. Pasitaiko, kad sėkmingai parskridę į Lietuvą, žmonės mums padėkoja.
Ar teko susidurti su tokiais atvejais, kai žmogus paskambinęs sako, jog susirgo, tačiau galbūt neturi draudimo, todėl prašo pagalbos? Ar jau yra žinomų atvejų, kad keliaujantys po JAV, Meksiką ir Karibų šalis Lietuvos piliečiai būtų užsikrėtę koronavirusu?
Kol kas neteko girdėti apie užsikrėtusius, bet situacija keičiasi labai greitai. Taip pat neteko girdėti, kad susirgę mūsų tautiečiai neturėtų draudimo. Paprastai žmonės pasirūpina kelionių draudimu. Ypač į tokias šalis, kaip Dominika būtų labai neatsakinga keliauti be draudimo. Taigi, nesu girdėjęs, kad žmogus būtų pakliuvęs į tokią neviltį. Tačiau pasitaiko atvejų, kad keliautojai serga, tarkime, diabetu, vartoja insuliną. O jeigu jų kelionė užsitęsia, negalėdami grįžti suplanuotu laiku į namus, jie pritrūksta jiems būtinų receptinių vaistų. Tokiais atvejais mes kreipiamės pagalbos į vietos Lietuvių Bendruomenę (LB), kurioje yra įvairių sričių profesionalų, taip pat ir gydytojų. Mes esame susitarę, žinome, kad galime žmonėms pasakyti, kaip susisiekti su JAV LB apylinkių pirmininkais, kurie padės rasti išeitį iš problemiškos situacijos. Tikrai džiaugiamės, kad jaučiame stiprią vietos lietuvių pagalbą.
O kaip jūs pats gyvenate naujomis, viruso padiktuotomis sąlygomis? Ar Washingtone parduotuvių lentynos irgi pustuštės? Ar perkate atsargas tam atvejui, jeigu būtų mieste paskelbtas karantinas ir tektų kurį laiką neišeiti iš namų?
Mes gyvename taip, kaip ir visi. Iš tikrųjų keista matyti tuščias parduotuvių lentynas. Aš kokią savaitę negavau nusipirkti paprasčiausių kiaušinių. Kai kurie produktai parduotuvėse normuojami, neleidžiama pirkti tiek, kiek nori. Tai yra naujovė, padiktuota naujos situacijos. Mes niekada šeimoje neturėjome įpročio kaupti atsargas. Tačiau dabar, viruso metu, tenka pakeisti įpročius – mes pasirūpinome maisto atsargų kelioms savaitėms.
O dar iš asmeninių patirčių – pirmadienį, kovo 16 dieną pasitikome savo sūnų, kuris sėkmingai atskrido iš Europos. Jis tapo studentu, mokėsi Briuselyje, bet pasikeitus situacijai, buvo anksčiau uždaryta jo mokymosi įstaiga, studentus išleido atostogų. Jam buvo didelis iššūkis parkeliauti vienam tokiomis sudėtingomis sąlygomis. Mums buvo nerimo, ar sūnui pavyks sklandžiai parvykti, nes jau buvo prasidėjęs tas laikas, kai šalys ėmė taikyti griežtus apribojimus. Aišku, jam teko pildyti tam tikrus dokumentus, atvykusiems buvo matuojama temperatūra. Tačiau viskas vyko sklandžiai, sūnus palyginti greitai praėjo patikras ir pagaliau visa šeima esame kartu.
Kaip ambasados darbas, susijęs su JAV institucijomis, ar bent kiek juda, ar šiuo metu sustojęs?
Daugelio Amerikos institucijų žmonės dirba iš namų. Yra atšaukti visi planuoti renginiai, susitikimai. Šios srities darbo tempas yra sulėtėjęs. Džiaugiamės, kad spėjome Kongreso bibliotekoje iškilmingai atšvęsti Kovo 11-ąją. Jau tą patį vakarą išgirdome, kad JAV uždaro savo sienas, nebeįsileidžia turistų ir svečių. Daug suplanuotų renginių atšaukiama. Gaono metams planuotas renginys bus gerokai nukeltas, jau teko atšaukti pasaulinio lygio atlikėjo akordeonisto Martyno Levickio koncertą, kurį planavome padovanoti Amerikos lietuviams Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga. Į jį buvo užsirašę per 300 žmonių. Tradicinis ambasados renginys, kasmet gegužės pradžioje rengiama atvirų durų diena, kurios metu pas mus apsilankydavo apie 3000 amerikiečių, taip pat neįvyks. Taip, kultūriniai renginiai dabar pasitraukė į antrą planą, šiuo metu mūsų dėmesys yra nukreiptas į tai, kad kuo sėkmingiau būtų sprendžiami konsuliniai klausimai ir Lietuvos žmonės kuo greičiau grįžtų į namus.
Ačiū už pokalbį, linkiu sėkmės visiems ambasados darbuotojams.