Apie deportacijos grėsmę

JAV žiniasklaida neseniai paviešino JAV Imigracijos ir muitinės veiklos užtikrinimo ir išsiuntimo operacijų centro (ERO) sąrašą, kuriame nurodyta, kad iš šalies bus deportuota apie 1,5 mln. migrantų, tarp jų – ir 259 Lietuvos piliečiai. Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, kad Lietuvos diplomatinės atstovybės JAV nėra gavusios oficialios JAV institucijų informacijos apie ketinimus deportuoti Lietuvos piliečius. Tuo pačiu URM pažymi, kad JAV institucijos neprivalo informuoti Lietuvos ambasados ar konsulatų dėl piliečių deportavimo, jei to nepageidauja patys piliečiai, nes visas procesas gali įvykti ir be atskiro Lietuvos atstovybių informavimo.

„Jei asmuo suimtas ir prašo apie tai informuoti diplomatinę atstovybę, Lietuvos diplomatinės atstovybės Jungtinėse Valstijose teikia numatytą konsulinę pagalbą“, – nurodo URM. Institucijos teigimu, Lietuvos diplomatinės atstovybės visada yra pasirengusios užtikrinti konsulinę pagalbą, jei asmuo dėl jos kreipiasi bei bendradarbiauti su JAV institucijomis dėl sklandaus lietuvių grąžinimo į Lietuvą.

Ministerijos teigimu, tikėtina, kad deportavimo atvejai, jei tokie paaiškėtų, galėtų būti susiję su buvimo JAV su ESTA (angl.: Electronic System for Travel Authorization; liet.: Elektroninė kelionių leidimo sistema) ir JAV viza sąlygų pažeidimais, neteisėtu įsidarbinimo atvejais, kitų įstatymų pažeidimais.

Lietuvos ambasadorės JAV Audros Plepytės teigimu, „šita politika buvo ir yra skirta daugiau apsaugoti pietinei JAV sienai, kuri laikoma ne tik nelegalių migrantų, bet ir narkotikų ir nusikalstamų grupuočių, per kurią jie patenka į JAV, siena“. Ji pabrėžia, kad Donald Trump administracija akcentuoja, kad griežtėjanti politika nukreipta prieš nelegalus, kurie yra padarę nusikaltimų, jei asmuo yra padaręs nusikaltimą ir jis nėra legaliai JAV gyvenantis žmogus, jis tikrai bus išsiųstas.

Neoficialiais duomenimis, JAV gyvena daugiau nei 600 tūkst. lietuvių kilmės asmenų, iš jų apie 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Kiek iš jų nelegaliai, statistikos nėra. Tačiau, pasak ambasadorės, „tai tikrai nėra labai didelis ar masinis reiškinys. Kasmet būna apie porą atvejų, kai jie padaro nusikaltimus ir iš JAV būna deportuojami. Pernai buvo 5–6 tokie atvejai“.

Apie griežtėjančią D. Trump administracijos politiką nelegalių imigrantų atžvilgiu kalbamės su advokatu Danu Lapkumi.

Ar galima galvoti, kad vieniems nelegaliai gyvenantiems JAV gresia didesnis pavojus būti deportuotiems nei kitiems?

Taip. Prezidentas įpareigojo pirmiausia gaudyti už kriminalinius nusikaltimus nuteistus nelegalius imigrantus. Reikia turėti galvoje, jog, pavyzdžiui, smulkios vagystės, nemandagus elgesys viešoje vietoje, vairavimas išgėrus yra kriminaliniai nusikaltimai. Antra, bus gaudomi tie nelegalūs imigrantai, kuriems Imigracijos Teismas buvo paskalbęs galutinį įsakymą išvykti iš JAV, tačiau jie to nepadarė.

Ar yra kažkokių „švelninančių“ aplinkybių? Pvz., asmuo gyvena be dokumentų, bet nenusikalto, tvarkingai mokėjo mokesčius ir pan.? 

Ne. JAV įstatymai sako, kad nelegalus įėjimas į JAV teritoriją ar nelegalus užsibuvimas JAV teritorijoje yra nusikaltimas. Net ir maloniausi, gražiausi, turtingiausi žmonės be leidimo gyventi JAV, valdžios požiūriu, yra nusikaltėliai.

Prieš šią Prezidento politiką pasisako daug visokių organizacijų, kurios patarinėja gyventojams, kaip elgtis, ką daryti, ko nedaryti, kad išvengtų nepageidaujamo likimo. Galėtumėte pakomentuoti tokį valdžių „konfliktą“? 

Dažniausia nelegaliems imigrantams patarinėja iš jų uždirbančios nevyriausybinės organizacijos ir advokatų biurai. JAV įstatymai sako, jog sąmoninga pagalba atlikti nusikaltimą taip pat yra nusikaltimas. Advokatų veiklą apibrėžiančios taisyklės draudžia advokatams padėti klientams planuoti ir vykdyti nusikaltimus. Klientui paprašius patarti, kaip pasilikti JAV be leidimo dar tris dienas, mes kartu planuotume ir vykdytume nusikaltimą. Prieš keletą dienų per televiziją New Jersey valstijos gubernatorius Philip D. Murphy išreiškė pasipiktinimą naujosiomis Prezidento direktyvomis dėl nelegalių imigrantų. Pabrėždamas savo moralinį pranašumą, gubernatorius papasakojo priglobęs savo namuose nelegalų imigrantą ir pasiūlė federalinei valdžiai iššūkį ateiti ir pasigauti jį. Federalinės valdžios atstovas per televiziją  atsakė, jog yra svarstoma gubernatoriui pradėti apkaltą už nusikaltimo vykdymą.

JAV valdo federalinė ir valstijų valdžios. Šiuo metu rusena konfliktai tarp kai kurių miestų (tarp jų ir Čikagos), pasiskelbusių „švento prieglobsčio zona” (sanctuary cities) ir federalinės valdžios. Konflikto esmė pasireiškia miesto atsisakymu tikrinti gyventojų, ypač miesto arešuotų gyventojų, imigracinį statusą. Anksčiau, klientui patekus į kalėjimą už kriminalinį nusikaltimą, jam grėsdavo, atsėdėjus bausmę, atitekti Imigracijos pareigūnams ir keliauti į imigracinį kalėjimą. Šiuo metu Čikagoje tai nevyksta, kadangi miesto policijai įsakyta neteikti informacijos Imigracijos pareigūnams. Tačiau tikėtina, kad tai netrukus pasikeis. Federaliniai įstatymai yra viršesni už vietinius. Atsisakymas juos vykdyti yra nusikaltimas. Teoriškai, miesto meras ar valstijos gubernatorius galėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už federalinės valdžios trukdymą. Prezidentas taipogi svarsto galimybes tokiems miestams nutraukti pinigų srautus iš federalinio iždo.

Kaip yra svarbu žinoti savo konstitucines teises? Juk JAV Konstitucija garantuoja esmines teises kiekvienam, gyvenančiam šioje šalyje, net imigrantams be dokumentų, nepriklausomai nuo to, kas yra šalies prezidentas, ar taip?

Esminės JAV piliečių teises garantuoja Konstitucija ir jos papildymai: žodžio laisvė, religijos laisvė, ginklų turėjimo laisvė ir t.t.  Šio pokalbio kontekste, svarbiausia yra teisė į „tinkamą procesą” (due process) apkaltinus. Konstitucija garantuoja, kad, įtarus žmogų nusikaltimu, įvyks tinkamas apkaltos procesas, pradedant tinkamu arešto orderiu, tada tinkamu bylos nagrinėjimu teisme ir tinkama bausme. Kol galioja Konstitucija, valdžia negali jūsų savo nuožiūra nubausti ir konfiskuoti turto. Prezidento asmenybė neturi reikšmės.

Kokie būtų patarimai nelegaliai šalyje gyvenančiam asmeniui, jeigu jį sustabdo ICE (Immigration and Customs Enforcement’s) agentas arba policininkas? Ar galima neatsakyti į pareigūno klausimus? Nesuteikti informacijos apie save, savo statusą? Ar galima neįsileisti pareigūno į savo namus?

Konstitucija ir įstatymai draudžia pareigūnams sustabdyti žmogų be priežasties. Absoliuti dauguma sustabdymų įvyksta dėl eismo taiskylių pažeidimo. Nelegalūs imigrantai turėtų nieko nelaukiant tapti nepriekaištingais, mandagiais, tvarkingai reigistruotų ir prižiūrėtų automomiblių vairuotojais.

Žmogui tylint, įvyks štai kas: jis bus areštuotas nustatyti tapatybei pagal pirštų antspaudus ir turimus dokumentus, kredito kortas, telefoną bei kitus daiktus. Per keletą dienų išaiškėjus tapatybei ir imigraciniam statusui, jis bus perkeltas į imigracinį kalėjimą laukti Imigracijos Teismo.

Kai pareigųnas prie durų; „Prašome atidaryti, policija, norėtume pakalbėti“,  teisingas atsakymas būtų; „Ne, ačiū“. Tačiau gali būti kitas variantas: „Prašome atidaryti, policija, turime arešto / paieškos orderį“. Tuomet kiltų dilema pasirinkti vieną iš kelių blogų sprendimų – šokti pro langą, bėgti stogais ar atidaryti duris, prieš pareigūnams jas išlaužiant.

Jei asmuo gyvena su padirbtais dokumentais, ar geriau yra jų nerodyti? 

Abejotinos kilmės dokumentai yra naudingi nepilnamečiams nusipirkti alaus. Atsidūrus situacijoje, kai tokius dokumentus tikrina pareigūnai, viskas eina tik blogyn. Tai yra papildomas nusikaltimas, už kurį gresia papildoma bausmė.

Jeigu po sustabdymo gatvėje, darbe ar prie namų žmogus nėra areštuojamas, ką daryti toliau? 

Nieko. Belieka nervintis, jaudintis, galvoti apie ateitį.

Ką reikėtų skubiai padaryti? Galbūt pasistengti gauti kokius nors papildomus dokumentus ar pan.?  

Taip. Numeris vienas, pats svarbiausias dalykas – įgaliokite kitą žmogų tvarkyti savo turtinius reikalus. Jus pagavus ir deportavus, kažkas turės prižiūrėti, nuomuoti, parduoti namus, automobilius, pervesti pinigus ir kt. Įgalioti galima paruošus raštišką dokumentą, vadinamą Įgaliojimu Tvarkyti Turtą. Tai nėra sudėtinga, bet labai naudinga.

Jei turite mažų vaikų, kuriuos dėl kažkokių aplinkybių trūks plyš norite palikti JAV, reikėtų pasirūpinti vaiko globa jūsų deportacijos atveju. Tai atliekama teismo keliu, kai teismas paskiria žmogų rūpintis ir auginti jūsų vaiką jums to nesugebant daryti. Sudėtinga, brangi ir nemaloni procedūra.

Kokios yra organizacijos, į kurias galima būtų kreiptis pagalbos arba informacijos?

Organizacijų yra daug, internetas pilnas pasiūlymų nedelsiant kreiptis. Tačiau nėra organizacijos, galinčios panaikinti deportacijos grėsmę. Jei esi nelegalus imigrantas – tau gresia deportacija.

Ką pasakytum tiems, kurie neturi dokumentų ir neturi advokato?   

Lietuvoje yra gerai. Aš grįžčiau.

Koks gali būti blogiausias scenarijus? 

Vaikas gali negrįžti namo po vidurinės mokyklos pamokų. Mamytė gali negrįžti pas vaiką, kuris laukia namie vienas. Tėvelis gali atsidurti El Salvadoro mega kalėjime ir ten mėnesių mėnesiais laukti Imigracinio teismo posėdžio.

Ar gali būti išskirtos šeimos?  

Taip, bet neprivalo. Pvz., JAV gimęs ir augęs vaikas, JAV pilietis, nesustabdys nelegalių imigrantų šeimos deportacijos. JAV piliečiai šeimos nariai gali sėkmingai grįžti į nelegalių imigrantų tėvynę, ir šeima nebus išskirta.

Ką dar norėtumėte pasakyti mūsų skaitytojams?  

Susidariusi situacija nelegaliems imigrantams, bent jau „Draugo” skaitytojams, nėra mirties ar gyvybės klausimas. Manau, 95 procentams jų niekas nepasikeis. Kiekvienas turėtų pasverti, ar geriau nervinantis ir rizikuojant „arti“ toliau čia, ar nesinervinant ramiai viską pradėti iš naujo Tėvynėje.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Ramunė Lapas.