Atminimo vakaras, skirtas Vytautui Čekanauskui

Lietuvos Respublikos garbės generalinio konsulo Los Angeles Vytauto Čekanausko 95-asis gimtadienis paminėtas jo gimtajame Kaune, dalyvaujant trims diplomato dukroms, specialiai atvykusioms iš JAV.

Ričardas Jaramičius.

Šių metų kovo 7 d. buvęs Lietuvos Respublikos garbės generalinis konsulas Los Angeles Vytautas Čekanauskas (1929–2009 m.) būtų minėjęs savo 95-ąjį gimtadienį. Simboliška, kad šio žymaus diplomatijos veikėjo ir Lietuvai nusipelniusio žmogus atminimo vakaras vyko būtent pastarąją dieną ir būtent jo gimtajame Kaune – Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje. Atminimo vakaro metu buvo pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto istoriko prof. Juozo Skiriaus knyga „Garbės generalinis konsulas Vytautas Čekanauskas. Atstovavimas Lietuvai Vakarų pakrantėje”. Savo prisiminimais apie diplomatą dalijosi jo dukros. Vakaro pabaigoje buvo įteiktos V. Čekanausko atminimui įamžinti skirtos stipendijos. Jaukų susitikimą moderavo bibliotekos-muziejaus direktorius, istorikas Arūnas Antanaitis.

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Jis džiaugėsi, kad V. Čekanauskui skirtas renginys vyksta VDU, prie kurio atsikūrimo ir augimo labai daug prisidėjo išeivija. Rektorius prisiminė Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumus, kurių metu užsienyje gyvenę lietuviai drąsiai ir ryžtingai svarstė universiteto atkūrimo reikalus. Dėkodamas už bendradarbiavimą ir paramą universiteto bendruomenei, J. Augutis V. Čekanausko dukroms – Lietuvos garbės konsulei Los Angeles Daivai Navarrette, Ritai Žukas ir Vidai Bruožis – įtei­kė Lietuvos universiteto įkūrimo 100-mečio proginį medalį, universiteto padėką, specialų proginį pašto ženklą „Lietuvos universitetui – 100” ir istoriko prof. Antano Kulakausko knygą apie Lietuvos universiteto istoriją. Rektorius akcentavo, kad tai yra universiteto bendruomenės padėka visai Čekanauskų šeimai.

Istoriko knygoje – išsamus diplomato portretas

Po rektoriaus sveikinimo, prof. J. Skirius išsamiai pristatė knygos apie V. Čekanauską idėjos gimimo ir rašymo istoriją. Verta atkreipti dėmesį, kad profesorius yra parašęs knygą ir apie pirmąjį Lietuvos garbės generalinį konsulą Los Angeles Joną Julių Bielskį („Julius J. Bielskis (1891–1976): gyvenimas Amerikoje tarnaujant Lietuvai: JAV lietuvių veikėjas ir diplomatas”). Tad paraginus rašytojui, akademikui Vytautui Martinkui ir Los Angeles gyvenančiam lietuvių kultūros, kalbos ir istorijos puoselėtojui Albinui Markevičiui atsirado sumanymas rašyti apie V. Čekanauską. Tokiu būdu buvo pratęstas Lietuvos garbės generalinio konsulato istorijos rašymas. Anot. J. Skiriaus, antrojo generalinio garbės konsulo V. Čekanausko veiklos pažinimui ypač padėjo puikiai ir tvarkingai išlaikytas gausus asmeninis archyvas ir bendravimas su diplomato dukromis.

Pasak istoriko, augęs paprastų kauniečių šeimoje Aleksote, V. Čekanauskas jau nuo mažens pasižymėjo pareigingumu, nuoširdumu ir siekiu padėti kitiems. Šiomis savybėmis garbės generalinis konsulas pasižymėjo ir diplomatinėje tarnyboje. Kaip teigė J. Skirius, generalinis konsulas New Yorke Anicetas Simutis yra labai tiksliai apibūdinęs V. Čekanauską. Iš A. Simučio asmeninių užrašų sužinome, kad V. Čekanausko šeimoje buvo skleidžiama didelė pagarba ir meilė lietuvybei. Kartu tai buvo žmogus, kuris turėjo pasitikėjimą ir labai plačius ryšius ne tik lietuvių, bet ir kaimynų latvių, estų, amerikiečių organizacijose. Jis visada siekdavo ieškoti kompromiso. Turėjo organizacinių gabumų ir buvo puikus oratorius. Labai svarbu ir tai, kad V. Čekanauskas domėjosi ir bendravo su senaisiais lietuviais išeiviais (grynoriais).

Knygos pristatyme dalyvavusios VDU Lietuvių išeivijos instituto istorikės, diplomatijos istorijos tyrinėtojos dr. Astos Petraitytės-Briedienės nuomone, istorikui J. Skiriui, puikiai išmanančiam archyvus ir išeivijos diplomatijos temas ne tik puikiai pavyko pristatyti diplomatinę V. Čekanausko veiklą ir atskleisti diplomatinio darbo užkulisius, tačiau ir išskirtinai tiksliai ir jautriai parodyti diplomato šeimos gyvenimą. V. Čekanauskui buvo labai svarbus ir jo žmonos Janinos palaikymas. Taip pat  A. Petraitytė-Briedienė akcentavo J. Skiriaus gebėjimą susitelkti į detales ir pristatyti V. Čekanausko asmenines savybes, pasireiškusias diplomatiniame darbe. Kaip vienas iš V. Čekanausko bruožų, buvusių itin svarbių jo veikloje – sugebėjimas išklausyti skirtingas pozicijas ir burti žmones bendro tikslo link. Istorikė teigė, kad didžiausia knygos vertė tai, jog joje pasakojama istorija ir tam tikri V. Čekanausko bei jo šeimos gyvenimo epizodai, kiekvienam perskaičiusiam knygą, tam tikrais gyvenimo momentais gali tapti mažytėmis pamokomis.

Prisiminimais dalijosi V. Čekanausko dukros

Su dideliu susidomėjimu ir malonumu susirinkusieji galėjo klausytis knygos herojaus dukrų Daivos Navarrette, Ritos Žukas ir Vidos Bruožis autentiškų pasakojimų apie tėtį ir šeimą. Anot jų, jau nuo mažens šeimoje buvo kalbama lietuviškai. Taip pat ir visa dukrų veikla siejosi su lietuviška kultūra ir tradicijomis. Jos lankė lietuviškas šeštadienines mokyklas, lietuvių parapijas, šoko tautinius šokius ir dainavo lietuviškai. Dukros buvo įsitraukusios į lietuviškų organizacijų skautų ir ateitininkų veiklą. Pasak dukrų, šeimoje buvo akcentuojama, kad labai svarbu išlaikyti draugystę su kitais lietuviais, nes tokie ryšiai ir bendravimas yra amžini. Tokiu būdu tėtis Vytautas ir mama Janina įskiepijo joms meilę Lietuvai, o tai dabar jos perduota ir savo vaikams.

V. Čekanausko dukros akcentavo, kad labai svarbu buvo išlaikyti lietuviškas šeimas. Taip lengviau, kai gyvenimo draugu tampa lietuvis, nes tada tokius žmones vienija tikėjimas ir kultūra. D. Navarrette kalbėjo, kad nors jos vyras meksikietis, bet tėvai pamilo jį, o vyras lankė lietuvišką mokyklą ir neblogai pramoko kalbėti lietuviškai.

Kalbėdamos apie savo tėvą dukros akcentavo, kad jis joms buvo autoritetas, tačiau niekada nekeldavo balso ir buvo labai kuklus. Būdamas puikiu oratoriumi mokėjo perteikti savo mintis įdomiai, trumpai, aiškiai ir nenutoldamas nuo pagrindinės temos. Pasižymėjo puikiu humoro jausmu. Dėkodamos prof. J. Skiriui už apie jų tėvą parašytą knygą, dukros džiaugėsi, kad istorikas, nors ir gyvai nebuvo bendravęs su knygos herojumi, jį apibūdino itin tiksliai.

Lietuvos garbės konsulė D. Navarrette pasakojo, ko diplomatinėje veikloje išmoko iš tėvo ir į kokius naujus dalykus siekia orientuotis savo darbe. Diplomatė prisiminė, kad tėvas visada kviesdavo jas dalyvauti renginiuose. Vertindama šiandienos aktua­lijas, D. Navarrette išskyrė kūrybinių in­dust­rijų svarbą garsinant ir reprezentuojant Lietuvą ir jos kultūrą. Suprantant, kad Californijoje išskirtinę reikšmę ir įtaką turi Hollywoodas, kūrybinės industrijos yra tarsi ekonomikos variklis. Lietuviški filmai, menininkai ir kiti kultūros žmonės turi pasiekti platesnę auditoriją. Kaip vieną gražiausių pavyzdžių D. Navarrette išskyrė šiais metais „Grammy” apdovanojimą laimėjusią lietuvių kilmės džiazo atlikėją Nicole Zuraitis. D. Navarrette taip pat priminė, kad 1991 m. tarp Kauno ir Los Angeles užmegzta miestų partnerystė.

Šeima tiesia tiltus į Lietuvą

V. Čekanausko dukros yra aktyvios lietuvių bendruomenės veikėjos. Dar 2010 m. buvo įsteigta V. Čekanausko atminimui įamžinti skirta stipendija. Ji skiriama remti talentingus, gerai besimokančius studentus, aktyviai prisidedančius prie Lietuvos vystymosi, pasižyminčius plačiomis socialinėmis ir politinėmis veiklomis. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė pabrėžė, kad universitetui didelė garbė, jog Čekanauskų šeima pasirinko būtent Politikos ir diplomatijos fakultetą.

Gautos stipendijos jau ne vienam studentui tapo paskatinimu dirbti Lietuvos naudai vidaus ar užsienio politikos baruose. Šiais metais stipendijomis buvo apdovanoti: Šiuolaikinės Europos politikos I kurso magistrantas Ovidijus Dambrauskas, Valstybės institucijų administravimo I kurso magistrantas Mantas Bublys ir Politikos mokslų III kurso bakalaurantas Robertas Žalnierukynas. Apdovanoti stipendiatai padėkojo Čekanauskų šeimai už stipendijas, gražias iniciatyvas ir „tiltų tiesimą” tarp Lietuvos ir Amerikos lietuvių.

Po oficialios dalies dar ilgai dalintasi prisiminimais, demonstruotos Čekanauskų šeimos archyvo nuotraukos. Visos trys renginio dalys susijungė į jaukų atminimo vakarą. Prof. J. Skiriaus pasakojimas leido suprasti mums garbės generalinio konsulo kaip Lietuvai pasišventusio žmogaus darbus diplomatijoje ir veiklą lietuvių bendruomenėse. Nuoširdūs dukrų atsiminimai leido pažinti V. Čekanauską kaip šeimos žmogų, kuris lietuviškoje dvasioje ugdė savo dukras ir rūpinosi lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimu. Galiausiai, gabiems šiandienos studentams ir būsimiems Lietuvos politikos bei diplomatijos kūrėjams įteiktos stipendijos tobulai išreiškė Čekanauskų šeimos rūpestį ir norą padėti Lietuvai.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vykęs V. Čekanausko atminimo vakaras yra pirmasis renginys iš trijų, skirtų garbės konsulams. Artimiausiu metu bibliotekoje-muziejuje bus prisiminti Australijos garbės konsulas Algis Petras Kabaila ir Argentinoje dirbęs garbės konsulas Algimantas Rastauskas. Poetiškai šį renginių ciklą profesorius Egidijus Aleksandravičius pavadino „Pokalbiai lietuvių pasaulio pakraščiuose”. Kaip atminimo vakaro metu sakė moderatorius A. Antanai­tis, nors nei Californija, nei Australija, nei Argentina nėra pasaulio pakraštys, tačiau lietuvių vaizduotėje ir istoriniame pasakojime šios šalys vienos labiausiai nutolusių, labai savitų ir netgi iš dalies egzotiškų, lietuvių diasporos salelių.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2024-ųjų m. Kovo 21 d. numeryje, Vol. CXV NR. 23)