Balzeko muziejus rodo unikalius archyvus

Virginija Petrauskienė.

Balzeko lietuvių kultūros muziejus, „Lituanicos” skrydžio 90-mečiui surengęs atnaujintą parodą apie Steponą Darių ir Stasį Girėną, kviečia ją lankyti visą vasarą. Iki šiol parodoje lankėsi ir Čikagoje bei apylinkėse gyvenantys lietuviai, ir svečiai iš Lietuvos, ir keletas amerikiečių, kurie domisi Čikagos aviacijos istorija.

Lakūno S. Dariaus archyvas – muziejaus pasididžiavimas

Muziejaus vestibiulyje lankytojus pasitinka „Lituanicos” skrydžio 80-mečiui parengti parodos „We Shall Fly to Lithuania” stendai. Juose – užfiksuota nebesikeičianti istorija, kurią pravartu dar ir dar kartą prisiminti. Parodos naujienos – trečiajame aukšte.

Ką naujo čia galima išvysti? Ogi tai, kas iki šiol buvo prieinama tik išskirtiniams „Lituanicos” skrydžio tyrinėtojams iš Lietuvos ir JAV, bet ne eiliniams muziejaus lankytojams.

Tai unikalūs eksponatai iš muziejaus fondų – S. Dariaus ir jo šeimos asmeninio archyvo nuotraukos ir dokumentai. Dalis jų – originalų kopijos, eksponuojamos keliuose stikliniuose stenduose trečiojo aukšto salėje. Dalį  unikalios archyvo kolekcijos – nuotraukas ir dokumentus galima vartyti ir skaityti kompiuterio ekrane.

Sesers laiškas – tarsi istorinio metraščio gabalėlis

Tarp jų yra ir 12 sąsiuvinio puslapių ilgumo S. Dariaus sesers Lauros Nalson (Našlėnienės) ranka rašytas laiškas kitai seseriai Aurelijai. Jame išsamiai pasakojama apie tai, kaip tūkstančiai žmonių laukė į Kauno oro uostą parskrendančios „Lituanicos”, kaip pavargę ir netekę vilties visi skirstėsi į namus ir kaip po kelių dienų pasitiko iš Vokietijos atskraidintus abiejų žuvusių didvyrių lakūnų karstus. Tai toks išsamus pasakojimas, kad skaitant šį laišką, gali pasijausti taip, tarsi buvęs tarp tų laukiančių ir verkiančių žmonių. Deja, du jo puslapiai – 10 ir 11 – yra pradingę.

Balzeko muziejaus direktorių tarybos viceprezidentė Sigita Balzekas, pasakodama „Draugui” apie parodos eksponatus ir muziejaus turimus S. Dariaus originalius archyvus, parodė ir jo 1927 metais Lietuvoje pirktą didelę metalu kaustytą dėžę, kurioje lakūnas laikė savo asmeninius daiktus. Dalis tų daiktų – kai kurios higienos priemonės, plaukų šepetys, akinių dėklas, linzės ir kt. yra saugomi muziejuje.

Taip pat archyve pagarbiai laikomas ir S. Dariui, kaip sužeistam Pirmojo pasaulinio karo dalyviui, įteiktas „Purpurinės širdies” ženklas.

Tarp eksponatų – prieš skrydį parašytas lakūno laiškas

Dar įdomus dokumentas – S. Dariaus ranka užpildytas laikraščio „Draugas” prenumeratos kvitas.

Prie ypatingų istorinių eksponatų priskirtinas S. Dariaus laiškas seseriai, datuotas 1933 metų liepos 15 dieną, kuris su kitais laiškais iš Amerikos į Lietuvą ir buvo skraidinamas lėktuvu „Lituanica”. Šis laiškas buvo surastas tarp daugelio Archer Ave. buvusioje senojoje Stanley Balzeko „dilerinėje” laikytų daiktų. Jį kartu su kitais daiktais į muziejų dėžėse atgabeno direktorių tarybos narys Marius Kriaučiūnas.

Ant atviruko, buvusio voke, S. Dariaus ranka brūkštelta keletas sakinių: „Sesute miela, pasilik sveika jau mes skrendame in Kauną. Goodbye, Stanley”. Ant istorinio voko – simboliniai antspaudai su lakūnų skrydžio pradžios ir pabaigos datomis. Dariaus ir Girėno pilotuojama „Lituanica” Kauno nepasiekė, tačiau Lietuvą pasiekė lakūnų gabenami laiškai.

Muziejaus savanorė – apie prosenelio patirtį

„Lituanicos” skrydis, pasibaigęs tuometinės Vokietijos teritorijoje esančiame Soldino miške, taip pat susijęs su įdomiausiomis dabarties istorijomis. Šiuo metu muziejuje savanoriaujančios studentės Laimos Marchertas prosenelis iš mamos pusės Balys Paliokas buvo Lietuvos siųstas diplomatas (konsulinis sekretorius ir prekybos atašė) Vokietijoje. Jis pirmas iš Lietuvos atstovų atvyko į avarijos vietą prie Soldino ir aprašė tai, ką pamatė. Jis turėjo ir šeimos archyve saugojo tuometinio Vokietijos fotokorespondento padarytą nuotrauką, kurioje matyti suniokotas lėktuvas ir iš jo iškritęs vieno iš žuvusių lakūnų (ma­noma, kad S. Dariaus) kūnas.

„Balys Paliokas buvo mano močiutės, kuri mirė prieš metus, tėtis. Tą istoriją apie jį ir „Lituanicos” avarijos vietos aprašymą aš sužinojau atsitiktinai. Šiais metais dalyvavau projekte, kur gavau užduotį parengti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio pristatymą vaikams, kad jie lengviau šią istoriją suprastų. Papasakojau apie tai savo mamai, o ji man papasakojo apie tai, kaip su šia istorija yra susijęs mano prosenelis”, – prisiminė Laima.

Parodoje  ir vertingas eksponatas iš „Thrift Store”

Beje, tai ne vienintelė keista istorija, susijusi su šia atnaujinta paroda. Trečiajame aukšte yra pakabintas originalus Lietuvoje praėjusio amžiaus maždaug ketvirtojo dešimtmečio pradžioje išleistas plakatas, skirtas S. Dariui ir S. Girėnui. Art deco stiliaus plakate žalios spalvos fone – lakūnų nuotraukos ir virš nupiešto žemės rutulio skrendantys du griežtų „plieninių” formų paukščiai. Apačioje išrašyti žodžiai: „’Lituanicos’ laimėjimas tegu sustiprina jaunųjų Lietuvos sūnų dvasią ir įkvepia juos naujiems žygiams… Tad šį savo skridimą aukojame tau, Jaunoji Lietuva”.

Kuo įdomi plakato istorija? Jis buvo neseniai – šių metų pavasarį nupirktas padėvėtų ir buvusiems šeimininkams nebereikalingų daiktų parduotuvėje („Thrift store”). Kažkas jo atsikratė kaip nebereikalingo. Kaip Lietuvoje išspausdintas plakatas atsidūrė JAV? Tikriausiai kažkada kažkam jis buvo labai brangus… Taigi, šios istorijos mintis – dar daug Lietuvos istorijos liudijimų, dokumentų ir kitų vertybių pasaulyje klajoja neatpažinti ir neįvertinti. Žinome ne vieną nuostabią istoriją, kai svarbūs Lietuvos istorijos dokumentai ar meno darbai tik per stebuklą išvengė žūties sąvartyne.

Tai pasakojimas tik apie keletą Balzeko muziejuje saugomų S. Dariaus archyvo daiktų. Tie, kurie nori daugiau apie juos sužinoti – gali patys apsilankyti muziejuje ir apžiūrėti parodą.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2023-ųjų m. Liepos 29 d. numeryje, Vol. CXIV NR. 60)