Čikagoje: Mantas Jankavičius – Žygimantas Augustas

Kalbėjosi Rasa Kazlas.

Beveik prieš pusantrų metų, vos įvykus miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda” prem­jerai Lietuvoje, Čikagos lietuvių bendruomenė pradėjo puoselėti viltį kaip šį grandiozinį projektą pristatyti JAV žiūrovams. Jau visai greitai, fortūnai palankiai nusišypsojus, spa­lio 6 dieną, ši mintis taps kūnu. Miu­ziklas bus vienintelį kartą parodytas legendinėje Čikagos „Auditorium Theatre” salėje. Ta proga kalbamės su miuziklo pagrindinio Žygimanto Augusto vaidmens – atlikėju, daini­ninku ir aktoriumi Mantu Jankavi­čiumi.

Kokie buvo sunkiausi pasiruo­šimo darbai šioms gastrolėms?

Buvo daug jaudulio. Miuziklo ke­lionė į JAV – išskirtinis įvykis Lietu­vos istorijoje. Dar nė sykio tokio dy­džio spektaklis iš Lietuvos nebuvo atvežtas į Ameriką (1988 ir 1990 m. Čikagos tarptautiniame teatro festivalyje dalyvavo Vilniaus Jaunimo teatras – tiesa, kiek mažesnės sudėties – Red.). Turbūt buvo prie­žasčių, kodėl niekas iki šiol nesiryžo. Esame labai dėkingi JAV Lietuvių Bendruomenei ir asmeniškai Kultū­ros Tarybos pirmininkei Austėjai Sruo­gai, kad nepabūgo. Miuziklas yra lyg didelis puikiai veikiantis me­chanizmas, todėl pervažiuojant per pusę pasaulio svarbu, kad visos deta­lės liktų savo vietoje. Tai ir yra didžiausias rūpestis. Mūsų kolektyvas labai puikiai susidirbęs, todėl labai džiaugiuosi, kad į JAV vyksta ne tik tie, kurie bus scenoje, bet ir būtiniausi užkulisių žmonės bei techninis personalas.

Ar domėjotės pasirodymo erd­ve?

Žinoma. Fantastiška „Audito­rium Theatre” salė. Mačiau nuotrau­kas, video, salės planą – viena puikiau­sių erdvių, kur tik teko pasirodyti. Paskaičiau jos istoriją – įspūdinga. Manau, istorinė tos vietos aura tik dar labiau sustiprins miuziklo įspū­dį. Dar niekada miuziklas nebuvo ro­dytas tokioje gražioje vietoje.

Ar Čikagos „Au­ditorium Theatre” žiūrovai ma­tys to­kios pačios sudėties miu­ziklą kaip ir Lietuvos teatro gerbėjai?

JAV žiūrovai išvys pilno sąstato miuziklą, tokį pat, koks jis visada ro­domas Lietuvoje. Apskritai, miuziklas niekada nėra mažinamas ar trum­pinamas. Tai viena iš principinių mū­sų nuostatų. Logistika yra tikrai sudėtinga, bet mes susitvarkėme. Ži­nau, kad dekoracijos ir kostiumai jau senokai paliko Lietuvą ir keliauja pas jus. Tai pat labai sudėtingas ir visas vizų gavimo procesas, bet gi žinojo­me, kad taip bus, todėl viskas vyksta pagal planą.

Mantai, kai gavai pasiūlymą atlikti vieną pagrindinių vaidme­nų tokio lygio miuzikle, ar visi Ta­vo profesiniai lūkesčiai išsipildė, pradedant nuo pirmosios repeticijos iki premjeros? Ką Tau asme­niškai reiškia dalyvavimas šiame kūrybiniame projekte?

Man šis projektas yra labai svarbus ir artimas, nes esu su juo nuo pat idėjos gimimo. Iš tiesų, su pro­diu­seriais vis padiskutuodavome, kad reikėtų parodyti žmonėms Žygi­manto ir Barboros istoriją. Nes ji tar­si lietuviška Romeo ir Džiuljetos versija. Tikrai nuostabi ir išskirtinė karalių meilė. Man visuomet įspūdį darė Žygimanto virsmas iš lengvabūdiško malonumų ieškotojo į subrendusį my­lintį vyrą ir vėliau – valdovą. Iš­vystėme mintį, kad tai turėtų būti miu­ziklas – didelis ir labai gražus. Ko­kio Lietuvoje nebuvo buvę. Tada ėmėmės svarstyti, kas galėtų para­šyti muziką, libretą, kas galėtų reži­suoti. Taip susibūrė tikra svajonių ko­manda: kompozitorius Kipras Ma­šanauskas, libreto autorius Romas Li­leikis, režisierė ir choreografė An­želika Cholina, drabužių meistras Juozas Statkevičius. Ir kažkaip sa­vaime visiems lyg ir buvo suprantama, kad aš vaidinsiu Žygimantą Au­gus­tą. Tai taip netradiciškai išėjo, kad nedalyvavau jokiose atrankose, nereikėjo įrodinėti savo tinkamumo tam vaidmeniui. Juo gyvenau dar ta­da, kai nebuvo nei muzikos, nei žo­džių, nei karūnų. Todėl mintyse tai vadinu svarbiausiu savo vaidmeniu, o dalyvavimas šiame miuzikle yra tar­si įrodymas, kad viskas gyvenime įmanoma. Jei tik turi svajonę, idėją ir sieki jos virtimo kūnu.

Metų pradžioje aktoriaus Kosto Smorigino, kuris dalyvauja miuzikle, gerbėjus pasiekė nema­loni žinia apie jo pablogėjusią svei­katą. Ar aktorius vyks į gastroles, ar jį pakeis Vladas Bagdonas?

Kosto sveikata yra ženkliai page­rėjusi ir jis dalyvaus miuziklo parodyme JAV. Labai džiaugiuosi šia pui­kia žinia. Jis vaidino visuose miuziklo parodymuose nuo pat jo sukūrimo, tik pas­kutinį kartą stipriai sušlu­ba­vus sveikatai jį pakeitė Vladas Bag­donas, kuris, beje, vaidmenį irgi atli­ko puikiai. Ypač turint galvoje, kiek ma­žai laiko pasirengimui jis turėjo. Tačiau su Kostu mes esame  komanda nuo pat pirmo parodymo prieš ketve­rius metus. Jis atlieka vieną gražiau­sių ir įsimintiniausių miuziklo arijų „Dangus tau dovanojo aukštį”, pabai­goje ją atliekame kartu. Man tai – vie­nas jautriausių miuziklo momentų.

Miuzikle šį kartą dalyvaus ir Čikagos Dariaus Polikaičio vado­vaujamas lietuvių meno ansamblis „Dainava”. Gal vyko repeticijos nuotoliniu būdu? Ar jų užteks prieš pasirodymą Čikagoje?

Labai džiaugiamės, kad atsirado galimybė prie miuziklo prijungti ir „Dainavos” ansamblį. Miuziklo parodymas Amerikos lietuviams yra pats didžiausias ir gražiausias kultūrinis tiltas, koks tik kada buvo nutiestas tarp Lietuvos ir Amerikos, todėl būtinai norėjome, kad dalyvautų Čikagos choristai – tai labai gražus bendrystės simbolis. „Dainava” – aukšto lygio ir profesionalumo ansamblis, todėl esu visiškai ramus dėl jų pasirodymo. Jie jau seniai turi visas natas ir re­petuoja savo partijas. Turi ir miu­ziklo įrašą, iš kurio gali suprasti savo vaidmenį kūrinyje. Pasitikime jų vo­kaliniais gebėjimais ir vadovo Da­riaus talentu vesti savo choro repeticijas. O tikrosios intensyvios repeticijos prasidės vos atvykus į Čikagą. Tuomet dvi dienas repetuosime visi drauge.

Šis vienas ištaigingiausių pastarųjų metų scenos projektų su­do­mino ir kinus. Ar miuziklas bus rodomas Kinijoje?

Kinijos prodiuseriai rimtai do­mė­josi galimybe rodyti miuziklą. Juos sužavėjo kūrinio didingumas, muzika, šokiai, kostiumai. Tačiau pa­ti istorija, kurią pasakojame kūrinyje, jiems nėra žinoma. Kinijai tai labai tolima tema.

Juk miuziklo veiksmas vyksta XVI amžiuje  Lietuvoje ir Lenkijoje. Žy­gimantas Augustas į sostą sėda dar būdamas vaiku. Jis menkai nutuokia apie valstybės valdymo procesus. Užau­gęs jis pasineria į lengvabūdiš­kus malonumus ir visiškai nesirūpi­na valstybės reikalais. Vienintelis žmo­gus, kuris gali jam patarti –  dva­sinis mokytojas senasis ponas Tvar­dovskis. Žygimantas visiškai neati­tinka jo motinos, Krokuvoje reziduojančios karalienės Bonos Sforcos lū­kesčių. Italės karalienės sprendimams įtakos negali daryti niekas, net jos vyras – karalius Žygimantas Se­nasis. Netikėta jaunojo Žygimanto meilė Barborai sukelia sumaištį valstybėje.

Ar teko pačiam koncertuoti anksčiau JAV lietuviams?

Ne, neteko. Tai bus pirmas kartas, todėl dar labiau jo laukiu, noriu pamatyti žmones, pabendrauti su jais po pasirodymo. Man tai bus visiškai nauja patirtis. Labai laukiu šios kelio­nės ir visa mūsų trupė laukia.

Ko palinkėtume „Draugo” skai­tytojams ir visiems Jūsų kūrybos gerbėjams, kurie su nekantrumu laukia miuziklo premjeros Či­kagoje?

Linkiu nepamirštamo vakaro. Lin­kiu, kad jis taptų vienu gražiau­sių kultūrinių vakarų jūsų gyvenime. Linkiu įspūdžio, kuris liks labai ilgam. Linkiu pasididžiavimo, kad esame lietuviai, kad turime tokią nuo­stabią ir didingą savo šalies isto­riją. Linkiu jausmo, kad Lietuva nėra taip toli kažkur už vandenyno, kad ji yra čia su jumis Čikagoje, šioje teatro salėje.