Iš DRAUGO archyvo 1923: Visi į parodą

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR PRAMONĖS PARODA ATIDARYTA.

Visi į Parodą.

(1923-09-14)

Rugp. 26 d., apie dvyliktą valandą jau plaukė būriais žmonės iš miesto į Parodos kalną, vieni per naujai padarytą įėjimą Vytauto prospekto gale, kur per plačius vartus naujai supiltas takas vedė stačiai į Parodą, kiti ėjo per pernykščius vartus nuo kalno iš Vytauto ąžuolyno pusės. Visi norėjo suskubti į Parodos atidarymą. Šiemet lengviau įeiti, nes du įėjimai ir penki kasos langeliai.

Ištolo einant link Parodos matyt buvo nuo gražių pavilionų stiebų ir bokštų plevėsuojančios tautinės vėliavos, girdyti įvairių mašinų kuksėjimai, kurie tarsi kvietė visus į Parodą. Sutikau vieną kitą apsitepliojusi pavilionų dažytoją su dažų kibirais kibirėliais ir teptuvais, kurie tik ką pabaigę darbą grįžo namon.

Nepoilga pradėjo lėkti link parodos automobiliais užsienio valstybių atstovybių valdininkai, mūsų ir užsienio aukštieji valdininkai, ministeriai, kariuomenės vadai pilnoje iškilmingoje uniformoje. Kauno miesto ir iš provincijos atvykusieji žmonės kas vežėjais, kai pėsti skubėjo Parodon.

Parodos atidarymas.

Pirmą valandą jau tik įėjus petr Parodos vartus jautiesi įėjęs į kaž kokį retai tematomą iškilmės miestą: čia nuo vartų iki centralinio paviliono abipusiai tako nustatyta garbės milicijos sargyba, o per vidurį ėjo dar vienas kitas vėliau atvažiavusių aukštųjų svečių. Visi aukštieji Parodos atidarymo dalyviai sustojo ant pakilumos prie centralinio paviliono: čia buvo Parodos Komiteto Nariai, mūsų Ministeriai, Užsienio Valstybių Atstovybės, Danų rašytojas Benedietsenas, Kauno Miesto Burmistras, kiti aukštieji valdininkai, korespondentai. Šale žemiau rinktinis karo orkestras ir šiaip daugybė publikos. Visi laukė Respublikos Prezidento ir Ministerio Pirmininko atvykstant.

Belaukiant kiek pirmiau atvyko Vyriausias Armijos Vadas, netrukus atvyko Resp. Prezidentas, su p-nia Prezidentiene, Ministeris Pirmininkas ir Žemės Ūkio Ministeris nuo vartų lydimi Parodos Komiteto Narių, Kauno Miesto Burmistro ir keletos kitų aukštų palydovų ir užėjo prie centralinio paviliono ant pakilumos.

Visi reikšdami pagarbą nusiėmė kepures ir Ponas Respublikos Prezidentas A. Stulginskis trumpai prabilo į Parodos Komiteto Narius, Viešnias ir svečius. Reiškė didelio džiaugsmo, kad gali atidaryti šią Antrą Lietuvos Žemės Ūkio ir Pramonės Parodą. Čia trumpai nurodė, kiek yra brangi šioj srity privatinė iniciatyva ir visomis išgalėmis remtina, kuri tiek naudos teikia krašto kaip ekonominiams kulturiniams, taip ir politiniams tikslams; kad tautos brendimo ir vystymosi trukumai nuolat mažėja ir duoda pagrindo tikėti į šviesią tautos ateitį. Užbaigė kalbą vėl dėkodamas ne tik Parodos Komiteto nariams, bet ir visiems, kas kuo yra Parodos įrengimui prisidėjęs.

Orkestras groja Tautos Himną, publika didžioje pagarboje nurimsta.

Antras kalba Ministeris Pirmininkas Galvanauskas. Jo kalba ilga.
Gerbiamas Parodos Komitete ir Gerbiamieji. Valstybės politinis tikslas — vispusiškai tautą išlavinti politiniai ir ekonominiai ir kelti kiek galint aukščiau tautą doriniai bei moraliniai. Tam tikslui reikia atlikti daug sunkių pasišventimo ir patvaros rekalingų politinių ir ekonominių arba krašto ūkio darbų. Politikai sustiprinti reikią viduje turėti tvirtas administracijos aparatas, reikia turėti gerai ginkluotą, kariuomenę, reikia bendros harmonijos visame krašte. Reikia garantuoti mažumoms teisės, kurios sutaikomos su valstybės suverenumu, su tautos interesais ir garbe. Lietuvos, kaipo nedidelės valstybės, Vyriausybei reikia eiti taikos keliu ir su didžiomis valstybėmis iškilusius konfliktus rišti taikos kėliu, kur tas suderinama su tautos garbe. Ji (Vyriausybė) santykiaus su tomis valstybėmis, kurios myji ir užlaiko taiką. Gi Tautų Sąjungos idėja — rišti ginklų iškilusius konfliktus.

Mums tenka kreipti į didžioje karo ir jo pasekmių, sunaikintus turtus; jų reikia prisigamint ir kraštas atstatyt. Kultūros srity reikia prisimint tas, kas buvo sulaikyta didžiojo karo ir politinės vergijos laikais. Nusikratę tos vergijos jungo mes turim pakilti ir įeiti, pagaliau, į kultūrinių valstybių šeimyną. Liaudies švietimas yra pirmoji sąlyga kraštui kultūrinti. Jei demokratinėj respublikoj liaudis bus neapšviesta, jos uždavinių nesupras, nežinos kas tai yra respublika, tai sunku bus išlaikyti demokratybė, sustiprinti valstybė ir išlaikyti suverenumas.

Mes sutinkame daug kliūčių: istorinių, politinių ir ekonominių ir moralių. Mes šimtmečiais gyvenome politinėj vergijoj — neturėjom valstybės, bet turėjome gilaus patriotizmo, o patriotizmas yra jėga politiniam atgimimui. Bet tada meilė buvo daugiau pasyvė. Dabar jau to neužtenka, dabar reikia jau aktyvės meilės. Dabar neužtenka jau melstis prieš Tėvynės Altorių; pasyvė meilė teks pergalėt.

Ekonominę vergiją taipat kentėm, nes ne mes buvom mūsų tėvynės šeimininkai; kiti vedė krašto reikalus, mūsų vardu, bet ne mūsų naudai. Tėvynės darbininkus spaudė kitur, lik ne tėvynėj, ieškotis pragyvenimo sąlygų. Buvom vergai ir moraliai, buvo persekiojama tikyba ir jai išpažinti statomos visur kliutys. Pažvelkim dabar į šių dienų politikos, ekonomijos fr kultūros kėlimo sunkenybes. Mes atidarom II Žemės Ukio ir Pramonės Parodą, bet negaliu pasakyti, kad tai yra visos Lietuvos Žemės Ūkio ir Pramonės Paroda; čia yra ne viso krašto paroda, bet tik didžiosios dalies. Pernai minėjau, kad mes neturim išėjimo į jurą, šiemet jau turim Klaipėdą, tik Vilniaus dar neturime, jis lenkų rankose. Didžiosios valstybės Klaipėdos klausimą laiko dar neišspręstu. Visa tauta todėl turi budėt, visi Lietuvos gyventojai turi suprast, kad negalim Klaipėdos krašto užleisti niekam, nors su toms didžiosiomis valstybėmis reikėtų visai nutraukt santykius (triukšmingas plojimas ir valio). Mes turėsime politinių sunkenybių, kurios visą laiką mums kliudys, bet mums todėl reikia juo labiau tobulint ir stiprint valstybinį aparatą, kariuomenę ir sudaryt socialu harmoniją visam krašte. Jei to nebus — sostinės neatgausim.

Ekonominėj srity sunkenybės greičiau pajuntamos, nes kuomet kišenių paliečia, ten žmonės nesivaduoja jausmais; čia reikia turėt su kaimynėmis valstybėmis mums tinkamų ekonominių sąlygų. Valstybės reikalai turi būti aukščiau už visus kitus reikalus: už asmens, šeimynos ir už partijos reikalus.

(Seka ant 4-to puslapio)
(Tąsa nuo 3-čio pusl.)

Jus suprasit dabar, kokios svarbos turi privatinė iniciatyva, su kokiais jausmais man Vyriausybės vardu tenka Jums. dėkot už Jūsų proto ir morales jėgas, kurias padėjot rengdami šią antrąją, Lietuvos Žemės Ukio Parodą.

Pabaigus kalbėt muzika groja, valio.

Trečiasis kalba Kauno Miesto Burmistras Vileišis.

Kalbėtojas džiaugiasi, kad Parodos įrengime nužengta toli pirmyn, kad, pernai dar kaip šis centralinis, taip ir keli kiti pavilionai buvo neužbaigti, o jau šiemet ir tie užbaigti ir daug naujų pristatyta, kad, Lietuvos provincija suprato parodos reikšmę, — kad, ypač daug gyvulių taipat ir kitų daiktų ūkininkai parodon atgabeno, kad jam kaipo Miesto Burmistrui kitais metais teksią gal but dar dalį ąžuolyno užleisti Parodai. Paskutiniais savo kalbos žodžiais paprašė Jo Ekscelenciją Respublikos Prezidentą perkirpti įėjimo juostą ir atidaryti Parodą. Čia Prezidentrui buvo paduota ant šilkinės auksu siūtos pagalvėlės sidabro žirklės, kuriomis Prezidentas perkirpo tautinį trispalvį, užtiestą ant paviliono durų, kaspiną ir įėjo į pavilioną — ir atidarė Parodų.

Šiemetinė paroda daug didesnė, gražesnė ir turtingesnė.
Perniai metais Parodos, kalne daug buvo padėta darbo; nulyginta kalno kupros, nuokalnumai išlyginti, sutvarkyti sukasti terasomis, pastatyta keliolika pavilionų, didelių ir mažų, bet kiti nesuskubta iki I Parodos užbaigti. Pati pernykštė Paroda buvo per mažai išreklamuota Lietuvoj ir užsieny, todėl, kaip musų provincijos, taip iš užsienio buvo neperdaugiausia eksponatų, o užsienio firmoms Lietuvoj plati dirva.

Šiemet jau kas kita. Pavilionai visi užbaigti, dar kita tiek pristatyta naujų, stilingų, gražių, savotiškų. Eksponatų daugiau kaip dvigubai, negu pernai ypač gyvulių: buliukų, veršių, jaučių, karvių, kiaulių, paukščių. O jau mašinų mašinų… — kaip tik akys užmato, visos pernai laisvos pievukės šiemet įvairiomis mašinomis apstatytos, vos praeit gali pro tarpus. Kiekvienas inteligentas, mokytojas, kunigas, valdininkas, ūkininkas, amątininkas, kad ir iš toliausios provincijos kampo turi šią parodą aplankyti, jei supranta arba kitas bent dedasi suprantąs valstybinius ir ekonominiai kultūrinius krašto reikalus. Ypač musų ūkininkams, kurie didžiausią Lietuvos gyventojų nuošimtį sudaro, ši paroda daug, labai daug, naudos duoti gali. Po Parodos kiekvienas ūkininkas ima kitaip galvoti dėl žemės dirbimo, dėl jos našumo pagerinimo, del jos išdirbimo budo ir galimo iš ūkio didelio pelno padaryti sau ir valstybei. Pramonininkui ir prekybininkui vėl gi atsidaro akys, pasididina regratis išdirbimo, naujų išdirbinių, prekių ir pelno. Paroda graži, didelė, verta kuoskaitlingiausio piliečių lankymo. Visas Parodos kalnas pavirto į savotišką miestą.

Vieta labai puiki: visas Kauno miestas ir Aleksotas nuo jos matyt. (Tik permaža vieno restorano: publika kemšasi ir nesutelpa. Kitais metais kitas restoranas reikėtų įtaisyti, ant žemutinės aikšteles prieš Birutės pavilioną, tada gal aptarnautų visus lankytojus, dabar gi negali prisigrusti. Taip pat kitų metų uždavinys — išgrįsti visi svarbieji, didieji Parodos keliai ir išlyginti aikštelės prieš gyvulių parodų. Viskas gerai parodoje, tik kitų metų parodoms reikia galutinai sutvarkyti takus, tiltelius per griovius, papuošti vedamąjį naująjį taką iš Vytauto prospekto, tada mūsų parodai tikrai pavydės užsienis. Ypač puošia parodos vietą, kalnas ir puikųs ąžuolai.

——————————————-

Draugo archyvo nuorodos vedančios į šiuos straipsnius:

1923

www.draugas.org/archyvas-pdf-1923/
…parinkti rugsėjo 14 d. numerį. Atidarius, žiūr. psl. 3 ir tęsinys psl. 4.
www.draugas.org/archive/1923_reg/1923-09-14-DRAUGAS-i7-8.pdf
…tiesioginė nuoroda vedanti į 1923 m. rugsėjo. 14d. DRAUGAS PDF failą. Žiūr. psl. 3 ir 4.

Daugiau info

2011

Jankauskienė J. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Kauno Istorijos Metraštis, 2011. (pdf)