Dailininkas jubiliejų pažymėjo parodomis

Algis Vaškevičius.

Beveik tris rugsėjo savaites Lie­tuvoje viešėjo iš Čikagos atvykęs gydytojas ir žinomas menininkas Audrius Plioplys. Per tą laiką savo protėvių krašte menininkas surengė nemažai parodų, susitikimų, o Marijampolėje rugsėjo 14-ąją atšventė ir savo 70-ąjį gimtadienį.

Menininkas išpildė pažadą sugrįžti

Dr. A. Plioplys – Kanadoje, Toron­te gimęs ir dabar Čikagoje gyvenantis, savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas bei menininkas. Jau daugiau kaip 40 metų jis derina dvi veiklos sritis – meną ir mediciną. Pasta­raisiais metais A. Plioplys medicinos praktika jau nebeužsiima, bet neuro­logija yra palikusi gilų pėdsaką jo gyvenime ir kūryboje.

Per kelis kūrybos dešimtmečius dailininkas yra išbandęs įvairiausias skirtingas technikas, o savo meno darbams kurti naudoja instaliacijas, tapybą, fotografiją, encefalogramas, tekstinius elementus, šviesos diodus.

Plioplių giminės šaknys – Pliop­lių kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, netoli Antanavo, kur gimė jo tėvas. Pernai rudenį Lietuvoje lankęsis dai­lininkas aplankė tas vietas, susitiko su vietos žmonėmis. Tada ir Mari­jam­polės „Saulėračio” galerijoje bu­vo surengta jo darbų paroda. Išvyk­da­mas menininkas pažadėjo, kad sugrįš šiais metais su parodomis ir bū­tent Marijampolėje paminės savo ju­biliejų.

Daug savo kūrinių menininkas yra padovanojęs Lietuvai, jų yra ir Marijampolės kultūros centre. A. Plioplys nemažai bendravo ir su švie­sios atminties dailininke, Mari­jam­polės garbės piliete dailininke Mag­dalena Birute Stankūniene.

Už savo mokslinius atradimus me­nininkas yra ne kartą apdovanotas. Daug metų medicinoje jis gilinosi į autizmo ir epilepsijos susirgimus, taip pat išsamiau tyrinėjo Alzheime­rio ligą. Vienas svarbiausių šio neurobiologo  išradimų – iki šiol visame pasaulyje naudojamos liemenės, ku­rios padeda cerebriniu paralyžiumi ser­gantiems vaikams išvengti plau­čių uždegimo.

Prisiminė draugystę su Algimantu Keziu

Vos atskridęs į Lietuvą A. Pliop­lys skubėjo į Marijampolę – čia jis su­sitiko su savivaldybės vicemeru Ar­tūru Visockiu, kuriam papasakojo apie savo giminės šaknis, taip pat pri­statė kūrybą. Vicemeras sulaukė ir netikėtos dovanos – jo žmonai daili­ninkas padovanojo savo paties sukur­tą šilkinę skarelę su jo kūrybos raštais.

Vakarop jis apsilankė prie Var­nupių piliakalnio netoli Marijampo­lės – čia bus kuriama instaliacija „At­minties raštai”, skirta archeologės Ma­­rijos Gimbutienės, kurios 100-osios gimimo metinės šiemet minimos atminimui. Prie piliakalnio jau atvežta beveik šimtas akmenų, jų bus dar gerokai daugiau, o ant akmenų bus išpiešti raštai, čia bus galima su­sirinkti, stebėti renginius, bendrauti ar pailsėti.

Jau kitą dieną menininkas ap­lan­kė Kybartus ir čia įkurtoje fotografo, žinomo JAV kultūros veikėjo Algi­manto Kezio vardo galerijoje surengė parodą „Atminties ieškojimai”. A. Pliopliui buvo itin svarbu, kad paroda čia būtų pristatyta.

„Mano gyvenime Algimantas Ke­zys reiškė labai daug. Mes susipažinome skautų stovyklose, užsimezgė bi­čiulystė, aš klausdavau jo patarimų apie meną. Jis fotografavo pirmuosius mano darbus, 1975 m. Jaunimo centre suorganizavo mano pirmąją meno parodą, išleido nedidelį katalo­gą. Mūsų ryšiai niekada nenutrūko, vieną iš savo darbų esu sukūręs jam”, – pasakojo A. Plioplys.

Parodos – Kaune, Vilniuje ir Sūduvos krašte

Vilkaviškio rajone esančiuose Paežerių dvaro rūmuose A. Pioplys pri­statė kitą savo darbų parodą „Si­bilės”. Renginys sulaukė didelio susi­domėjimo. Parodos atidaryme dalyva­vęs autorius pasakojo, kad šią pa­veikslų seriją, vaizduojančią senovės graikų ir romėnų mitologijoje minimas moteris, dievo Apolono apdovanotas pranašystės dovana, sukūrė ap­si­lankęs Metropolitan Museum of Art, įkvėptas įspūdingų Michelan­gelo darbų.

Taip neuromokslininko darbų kolekcijoje atsirado Sibilės, kertan­čios laiko ir erdvės horizontus ir tamsiai mėlyname, naktinio dangaus fo­ne besidalijančios savo pranašystėmis. Šie vaizdiniai papildyti neuro­nų fragmentais ir Sibilių citatų grai­kų kalba įrašais.

Kitas sustojimas – Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, kur menininkas pristatė parodą „Sibiro sielos”. Darbų ciklo „Sibiro sielos” pirmoji dalis buvo su­kurta 2011 metais. Tai keturi darbai, kurių centre – Sibiro tremtinių nuotraukos, o menininkas suteikia joms šiuolaikinius meninius akcentus, žai­džia šriftais ir spalvomis, laisvai in­terpretuoja.

2011 m. dailininkas inicijavo ­Bal­zeko lietuvių kultūros muziejaus projektą „Hope and Spirit” („Nepalaužta dvasia”), skirtą 70 metų Stalino re­pre­sijų sukakčiai atminti. Paties dai­lininko sukurtas šviesos skulptūrų ciklas „Sibiro sielos” tapo bendros eks­pozicijos dalimi, muziejuje buvo eksponuoti ir keturi „Sibiro sielų” cik­lo kompiuterinės grafikos darbai. Balzeko lietuvių kultūros muziejus iš­rinko A. Plioplį Metų žmogumi. 2019 m. menininkas vėl sugrįžo prie tremties temos, sukūrė „Sibiro sielų” ciklo antrąją dalį. Ne viename interviu autorius kalba apie tai, kad per savo darbus jis stengiasi supa­žindinti pasaulį su tragišku Lietuvos istorijos laikotarpiu, kuris yra men­kai pažįstamas amerikiečiams.

Ypatingas susitikimas įvyko ne­dideliame Virbalio miestelyje, kur kultūros namų salėje jis skaitė pra­nešimą „Mažvydas. Gedkantas. Plio­p­lių giminės istorija”, o po to čia esančios liuteronų bažnyčios antrajame aukšte buvo surengta naujausių menininko šilko darbų – parodos „Šil­ko NeuroMenas” pristatymas ir 14 šilko skarų demonstravimas. Iš Virbalio šie darbai ir skaros iškeliavo ir buvo rodomi Vilniuje, Lietuvos me­dicinos bibliotekos meno galerijoje.

„Tas susitikimas Virbalyje, į ku­rį susirinko tiek daug žmonių, kuriam buvo taip ruoštasi ir kuris praėjo taip nuostabiai, ko gero, yra pats įsimintiniausias iš visos šios mano viešnagės. Būtent Virbalyje dar 1561 m. prasidėjo Plioplių giminės šaknys. Ir pati paroda čia buvo įspūdingiausia, ir tos bažnyčios erdvės tiesiog neįti­kė­ti­nai puikios. Jaučiausi prisilietęs prie savo šaknų ir buvau užvaldytas emocjų”, – pasakojo „Draugo” korespondentui menininkas.

Nepaisant ištemptos dienotvar­kės, jis rado laiko susitikti su jaunai­siais Marijampolės meno mokyklos moksleiviais, kuriems papasakojo apie savo vaikystės ir jaunystės me­tus, parodė įdomių fotografijų iš tų laikų. Kalbėjo ir apie pirmuosius sukurtus meno darbus, pasirinkimą tarp medicinos ir meno, pabrėžė, ko­kią įtaką jam ir jo kūrybai padarė rašytojai Franz Kafka, Fiodor Dos­toevsky ir Samuel Beckett. Jis pa­pa­sakojo ir apie savo naująjį projektą prie Varnupių piliakalnio, pakvietė jaunuosius menininkas savanoriauti ir prisidėti prie šio projekto, kurios plačiajai visuomenei buvo pristatytas rugsėjo 22-ąją, per rudens lygiadienį.

Paminėjo savo 70-ąjį gimtadienį

Įspūdingas renginys per meni­nin­ko jubiliejinį gimtadienį vyko Ma­rijampolės kultūros centre. Čia buvo atidaryta menininko darbų paroda „Sibiro sielos”, surengtas performan­sas „Protėvių takais”, pristatyta me­ni­nė instaliacija „Protėviams atmin­ti”. A. Plioplys gausiai susirinku­siems svečiams papasakojo, kaip gi­mė „Sibiro sielų” idėja, o instaliacijai buvo panaudoti akmenys, atvežti iš me­nininkui brangių vietų – Virbalio, Pilviškių, Kybartų, Paežerių. A. Pliop­liui padovanota jo paties darbus primenanti šviesų skulptūra rugsėjo 19-ąją buvo atvežta į Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčią, čia vyko iškilmingos šv. Mišios, po to surengtas susitikimas su vietos bendruomene. 

Po oficialios dalies svečiai buvo pakviesti į pobūvį, kuriame buvo pa­sidalinta įvairiais prisiminimais, pa­kelta taurė vyno į jubiliato sveikatą, puikią nuotaiką kūrė akordeonistų duetas, o svečias, nors neseniai iškentęs nelengvą operaciją, dar sušoko ir ne vieną šokį.

Daug darbo rengiant šią meni­nin­ko viešnagę Lietuvoje įdėjo Mari­jampolės kultūros centro parodų or­ga­nizatorė Onutė Surdokienė, parengusi projektą „Pasaulio sūduviečiai” ir iš Lietuvos kultūros tarybos gavusi jam finansavimą. Ji visur lydėjo me­nininką, rūpinosi jo buitimi, padėjo įveikti visas kliūtis. Nors A. Plioplį daugybė renginių, susitikimų gero­kai nuvargino, jis jautėsi žvaliai ir bėdų patyrė tik dėl tomis dienomis Lietuvoje įsigaliojusio Galimybių pa­so – pats būdamas pasiskiepijęs JAV nuo koronaviruso net tris kartus, to­kio dokumento jis neturėjo ir nebuvo įleistas į kai kurias parduotuves bei maitinimo įstaigas.      

Baigdamas savo įspūdingą viešnagę Lietuvoje menininkas sakė, kad visi planuoti renginiai jam pavyko, pasivaikščiojimas protėvių takais bu­vo išties įspūdingas. Jis įsitikinęs, kad jei neatsitiks kažkas netikėto, dar ne kartą grįš į savo tėvų žemę, do­mėsis, kaip sekasi „Atminties raštų” kūrimo darbai, o čia jo lauks didelis būrys bičiulių, jo kūrybos gerbėjų ir vertintojų. 

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2021-ųjų m. Rugsėjo 25 d. numeryje, Vol. CXII NR. 76)