Lidija Veličkaitė.
„Tapyba man yra ir muzika, ir poezija, ir filosofija. Pirmiausia tai jausmas, kuris atrandamas akimirkos žavesy, muzikiniame ritme, apmąstymuose, santykyje su žmogumi, jo aplinka ir būtimi. Mėgstu natiurmortą, peizažą, kuriems impulsą suteikia būtent gamta. Ji traukia paslaptimi ir grožiu – tiek detalėmis, tiek visuma ir harmonija”, – teigia dailininkė Gražina Janina Vitartaitė.
Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės rūmuose 2020 rugsėjo 25 d. buvo atidaryta dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda „Šiapus ir anapus paveikslo”. Šią parodą, kurioje eksponuojami 34 paveikslai, rėmė Lietuvos kultūros taryba, kurios stipendiją 2020 m. birželio 5 d. gavo G. Vitartaitė. LR Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis G. Vitartaitei įteikė padėką už parodos „Šiapus ir anapus paveikslo” eksponavimą Vyriausybės rūmuose.
„Aš renkuosi temas svarbias ir opias mūsų Lietuvos žmonėms: piliakalniai, Kuršių nerija, marios, didieji ežerai, Nemuno slėnis, gimtosios Krekenavos apylinkės ir Nevėžio vandenys,” – sako dailininkė. Jai labai svarbi kūryboje gimtoji vieta – Lietuvos kraštas, pats brangiausias, gražiausias ir mylimiausias. Kraštovaizdis dailininkei tarnauja kaip impulsas, svarbus ne išorinėmis formomis, bet tvyrančia atmosfera ir nuotaikomis.
2004 m. tapytas paveikslas „Sidabrinis mūsų žemės kraštas” – tarsi dvi nežemiškos būtybės saugo šį žemės kampelį. Dailininkė sako, kad leidžia fantazuoti, ji tų būtybių specialiai netapė: „Paveiksle pavaizduotas krantas – didelė gelmė ir paslaptis. Krantas susiformuoja toks, koks nori būti, ir jis turi prasmę.” 2008 m. tapytas paveikslas „Pajūris pavasarį” – kopose atgimstanti gamta, 2017 m. – „Piliakalnis, kaip visatos centras” – siekiantis begalybę, 2020 m. – „Geltona šviesa – šiapus ir anapus paveikslo” – saulė, nudažanti pasaulį. Paveiksluose dominuoja mėlynos, žalios, geltonos spalvos, paįvairintos įvairiomis detalėmis, meniniais vaizdais. Dailininkė tarsi žaidžia su gamta, įžvelgdama tam tikras vizijas ir paslaptis. „Stebėdama amžinąją gamtą, ypač akivaizdžiai jaučiu savo laikinumą, trapumą. Tada norisi dar labiau branginti dienas ir valandas,” – kalba dailininkė. G. Vitartaitė tokia žemiška ir labai estetiška, tiesiog kultūros žmogus. Požiūris į gamtą labai subtilus, romantiškas, tuose gamtos motyvuose ji suranda tam tikrą dvasingumą, paslaptingumą. Dailininkė vis iš naujo atranda gamtos alsavimą, pajūrio žydėjimą ir iš kažkur sklindančią šviesą. Ji aplankė daugybę Lietuvos piliakalnių ir vietovių, kuriose vyko kovos, jose tarsi alsuoja istorija, ir visa tai atsispindi jos kūryboje.
Gerai pažįstantis dailininkę Gražiną grafikas, tapytojas, dizaineris Kęstutis Petras Ramonas stebisi jos nepaprastu kuklumu ir paprastumu. Tai tiesiog retenybė, turint tokį aukštą tapybos lygį. Jos požiūris į gamtą labai jau subtilus ir romantiškuose motyvuose ji suranda spindėjimą ir dvasingumą. Tai puikus talentas, nes gamtą ji ne kopijuoja, o tiesiog išgyvena peizažo grožį, pabrėžia tas savybes, kurios tuose peizažuose alsuoja. Mylinti savo kraštą, kuris tiek amžių buvo užpuldinėjamas, okupuojamas, dailininkė, tai skaudžiai išgyvendama, įamžina jo grožį paveiksluose. Bekalbinant dailininką K. P. Ramoną, jis susirado Gražinos Vitartaitės 2007 m. išleistą albumą „Vidinės laisvės link”, ir vėl lyg iš naujo pamatė jos tapybos darbų spindėjimą ir žodžiais nenusakomą paslaptingumą. Pas ją daug fantazijos, ji tarytum improvizuoja, gamtos vaizdus sustiprina, pasinaudoja ta nuotaika, kurią jai padiktuoja nuojauta.
Tuose pat Vyriausybės rūmuose liepos 10 d. Lietuvos dailininkų sąjungos Individualistų grupė, padedama LR Seimo nario Antano Vinkaus, paruošė renginį „Padėka medikams” už pasiaukojamą darbą pandemijos metu. Tam tikslui 29 įvairių kartų tapytojai, grafikai, akvarelininkai skyrė savo paveikslus. Taip pat paveikslą „Žydinčios šakelės” (2020, drobė, aliejus, 60×80) dovanojo G. Vitartaitė. Darbai buvo skirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, Kretingos rajono savivaldybės administracijos, Skuodo rajono Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centro, Klaipėdos universitetinės ligoninės, taip pat viešųjų įstaigų: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, Respublikinės Panevėžio ligoninės, Respublikinės Šiaulių ligoninės, Kauno klinikinės ligoninės, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Palangos asmens sveikatos priežiūros centro, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro trisdešimt vienam medicinos darbuotojui.
Renginyje dalyvavęs LR premjeras Saulius Skvernelis visos Vyriausybės vardu dėkojo už pasiaukojimą medikams, kovojantiems su visą pasaulį drebinančiu COVID-19 virusu. Taip pat nuoširdžiai padėkojo dailininkams už nuostabią idėją – pagerbti medikus meno kūriniais. Meno galia stiprina žmogaus dvasią, neleidžia palūžti sunkiomis akimirkomis.
Dailininkė G. Vitartaitė apibūdina susidariusią situaciją kaip dvasinę vertę, kuria ji tiki: „Gerai jaučiu, kad šiuo metu COVID-19 problemos slypi žmogaus viduje. Jei žmogus blaiviai vertina esamą padėtį, nėra kito kelio, kaip tik surasti prasmę savyje ir ja įtikėti. Tikėti ir pasitikėti savimi. Juk ateis šviesa.”