Išgyvenęs autobuso gaisrą, siekia krepšininko karjeros Europoje

Lukrecijus Tubys.

Vasario 24 dieną Indianos „Jaguars“ krepšinio komandos kelionė namo iš rungtynių tapo siaubu – staiga autobuse kilęs gaisras virto sprogimais, sunaikinusiais krepšininkų aprangą, įrangą ir asmeninius daiktus. Visi kelionės dalyviai liko sveiki, bet įvykis paliko gilių įspūdžių. Apie juos „Draugui“ pasakoja nelaimės epicentre buvęs vienas komandos lyderių, lietuvių kilmės krepšininkas Paulius Žilinskas.

Jo teigimu, po pralaimėtų rungtynių North Kentucky „Norse“ komandai krepšininkai važiavo namo, kol staiga sprogo padanga. Iš pradžių kelionės dalyviai nieko rimto neįtarė.

„Aš visada sėdžiu pačiame gale, tai ta padanga sprogo prie pat manęs. Galvojau, kad mes tik sustosime, reikės pakeisti padangą ir galėsime važiuoti, bet po to mačiau daug dūmų, jie pradėjo kilti iš apačios. Kai sėdi gale, viskas iš ten gerai matosi“, – pasakoja P. Žilinskas.

Nors iš pradžių situacija neatrodė pavojinga, netrukus komanda suprato, kad gresia rimtas pavojus. „Dūmai pradėjo kilti iš apačios, ir po kelių minučių jau buvo ugnis. Iš pradžių nedidelė, bet tada, kai visiškai sustojome, jau visi suprato, kad reikia bėgti, nes liepsnos pradėjo didėti“, – prisimina krepšininkas.

„Visi treneriai, visi žaidėjai pradėjo šaukti, kad visi turi išbėgti. Po kelių minučių, kai išbėgome, pradėjo eiti dar daugiau dūmų, ir po to tik didėjo ta ugnis“, – sako jis.

Nutolę nuo autobuso krepšininkai pamatė ir išgirdo du sprogimus. Laimei, niekas nenukentėjo.

„Mes visi pamiršome, kad prieš kelias valandas žaidėme svarbias rungtynes. Staiga tai tapo visiškai nesvarbu. Aš tik galvojau, kaip greičiau išbėgti iš autobuso. Mačiau ugnį visai šalia savęs. Ir tada ne apie krepšinį galvoji – tada galvoji apie savo gyvenimą. Apie šeimą. Galvoji – kas bus, jei nespėsi išbėgti, jei autobusas sprogs?“, – atviravo krepšininkas.

Tiesa, žaidėjai ir personalas prarado savo asmeninius daiktus, aprangas, treniruočių rekvizitus.

„Kai kurie visiškai neturėjo laiko kažką pasiimti su savimi – jie paliko savo kompiuterius, knygas, elektroninius prietaisus. Keli net prarado namų ir automobilio raktus. Aš bent jau spėjau pasiimti savo raktus ir kitus būtiniausius daiktus“, – sakė P. Žilinskas.

Po gaisro komandos narius paėmė kitas autobusas ir jie galiausiai pasiekė Indianapolį. Tačiau ši įvykis liko giliai atmintyje. „Svarbiausia, kad visi sveiki, kad nebuvo jokių rimtų nelaimių ir kad visi saugūs. Tai čia tas svarbiausias dalykas“, – sako lietuvis.

Sėkmingai sugrįžo po traumos

Nepaisant šios patirties, P. Žilinskas su Indianos „Jaguars“ tęsia sezoną NCAA lygoje. Šeštadienį komanda sužais paskutines rungtynes.

Lietuvis – vienas komandos lyderių. 196 cm ūgio gynėjas vidutiniškai pelno 17,9 taško per rungtynes, atkovoja 2,8 kamuolio ir atlieka 1,8 rezultatyvaus perdavimo.

„Šis sezonas man labai svarbus, nes pernai patyriau rimtą traumą. Meniskas trūko, teko atlikti operaciją, septynis mėnesius negalėjau žaisti. Tik šiais metais grįžau į aikštę, tai labai džiaugiuosi, kad mano darbas nenuėjo veltui“, – pasakoja P. Žilinskas.

Jis džiaugiasi, kad jo pastangas pastebi ne tik komandos draugai, bet ir krepšinio pasaulio atstovai. „Per visą sezoną agentai visada rašo. Dabar žaidžiu aukštesniame divizione, negu žaidžiau prieš kelis metus, tai ir susidomėjimas didesnis“, – atskleidė krepšininkas.

Planuoja žaisti Europoje

Šis sezonas NCAA P. Žilinskui – paskutinis. Toliau krepšininkas siekia žaisti profesionaliai, mato savo ateitį Europoje ir neatmeta galimybės grįžti į gimtąją Lietuvą.

„Man nesvarbu, kur žaisiu ar kokioje šalyje. Aš visą gyvenimą dirbau, aš ir mama (Vilija Žilinskas), kad paruoštų mane. Aš visada turėjau labai stiprią motyvaciją žaisti profesionaliai“, – sako jis.

Tiesa, žaisti gimtojo Kauno „Žalgiryje“, sutinka jis, būtų puiki patirtis.

„Šimtu procentų būtų labai įdomu. Visa mano šeima gyvena Lietuvoje – Kaune. Tėtis, močiutė, senelis. Tai būtų labai įdomu, jeigu išeitų taip, kad galėčiau grįžti atgal. Bet dabar negaliu pasakyti, kas bus“, – teigia krepšininkas.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2025-ųjų m. Kovo 6 d. numeryje, Vol. CXVI NR. 19)