Įstabiausios metų knygos „Knygų savaitėje”

Ieva Marija Mendeikaitė.

Visą savaitę nuo vasario 21 d. iki vasario 28 d. įvairiose platformose (televizijos eteryje, naujienų tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose) vyks diskusijos apie literatūrą. Diskusijų dalyviai galės išvysti naujų ir skaitytojų itin laukiamų knygų pristatymus bei dalyvauti kituose renginiuose. Su Lietuvos skaitytojais bendraus ne tik garsūs mūsų šalies rašytojai, tačiau ir dar Lietuvoje nesilankę pasaulinio garso autoriai.

Knygų savaitės pradžioje LRT laidų vedėjas Rytis Zemkauskas kalbins bene didžiausio populiarumo Lietuvoje susilaukusios knygos autorę Kristiną Sabaliauskaitę, kadangi vasario pabaigoje skaitytojus pasieks rašytojos romano „Petro imperatorė” antroji dalis – „Petro imperatorė II”. K. Sabaliaus­kaitė ne tik rašytoja, ji – menotyros mokslų daktarė, todėl jos romane atsiskleidžiantis istorinis, meninis tikslumas beveik niekada neprasilenkia su realybėje nutikusiais įvykiais. Tikrų faktų gausa atsispindi ir jos istoriniame romane „Petro imperatorė”. Knyga paremta išsamiais epochos tyrimais, autentiškais šaltiniais, išlikusiais istorinių asmenybių laiškais ir atskleidžianti kultūrologinę mentalitetų istoriją.

Antroji dilogijos dalis pradedama paskutinėmis dvylika imperatorės gyvenimui likusiomis, agonijos kupinomis valandomis. Nenumaldomai artėjant mirties ir Dievo teismo akimirkai, senkantis šiame pasaulyje laikas Katerinos atmintyje rikiuoja prisiminimus, tampančius gyvenimo apyskaita. Valdovė, pasiekusi galios viršūnę, moteris, peržengusi brandos slenkstį, gimdanti ir gedinti motina, didžio žmogaus sutuoktinė. Dvi kelionės – į Vaka­rus ir į Rytus – ją privers susimąstyti, kokia yra jos vyro kuriama imperija ir kuo tapo ji pati. Stoiškai nuryjanti pažeminimus, slapta padedant Aleksandrui Menšikovui, balansuojanti tarp valdžios ir prarajos, graužiama kartėlio, maištaujanti. Likimas jai atsei­kėjo beveik visus vaidmenis, kuriuos gali turėti moteris. Tačiau pasku­tinėje kelionėje po savo sielos užkaborius ji ieško atsakymų: ar galia išlaisvina, ar įkalina? Kurion pusėn nusvirs jai Paskutiniojo Teismo svarstyklės?

Ankstesni autorės kūriniai – tetralogija „Silva rerum” (2008–2016) – sulaukė didelio užsienio skaitytojų dėmesio, pakartotinių leidimų ir kritikų pripažinimo. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum” romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. Lenkijoje 2016 m. pirmasis „Silva rerum” romanas pateko į presti­žinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus” finalą. 2018 m. „Sil­va rerum II” nominuotas Metų knygos rinkimuose istorinio romano kategorijoje.

„Žiūrovų lauks nepaprastas pokalbis. Nes Kristina yra nepaprasta pašnekovė. Ji nemėgsta kalbėti tuščiai, ji atidi detalei, ji kandi, ji tiksliai žino, ką nori pasiekti, ką nori pasakyti ir ko tikrai nesakys. Kalbėsimės apie abi knygas, nes be pirmosios nėra antrosios, o ir išduoti per daug antrosios knygos turinio negalima, nes sugadinsime būsimiems skaitytojams malonumą. Tad, matyt, tai bus pasakojimas apie civilizacijų sandūrą, meilę ir mirtį”, – sako R. Zemkauskas.

Tačiau Kristina Sabaliauskaitė ne tik pristatys savo knygos antrąją dalį, tačiau tuo pačiu kalbins ir Nobelio premijos laureatę Olgą Tokarczuk. Tai tikrai bus neeilinis ir pirmasis susitikimas, skirtas Lietuvos skaitytojams ir auditorijai po to, kai 2018-aisiais lenkų rašytoja įvertinta Nobelio literatūros premija ir „Man Booker International” prizu. Pasikalbėti apie istorinį romaną ir jo kūrimo principus autorės nusprendė neatsitiktinai: lietuvių skaitytojai laukia pasirodysiančio O. Tokarczuk opus magnum tituluojamo romano „Jokūbo knygos” (2015) vertimo, o Lenkijoje didžiulės sėkmės sulaukusi Kristinos Sabaliauskaitės tetralogija „Silva rerum” tęsia savo kelionę – skaitytojus netrukus pasieks „Silva rerum III” (2014) vertimas į lenkų kalbą. Abi rašytojas vienu metu sudomino tas pats laikotarpis – XVIII a. vidurys ir žydiškoji tema.

Knygos „Tarnaitės pasakojimas” fanams knygų savaitėje taip pat šypsosi sėkmė. Knygų savaitės pradžioje vyks pokalbis su Margaret Atwood, siekiant sužinoti daugiau apie jos naująją knygą „Liudijimai” (Testaments). Virtualus pokalbis su rašytoja, kurią kalbino literatūros kritikė Erica Wagner, vyko Margaret Atwood knygos „Liudijimai” pasirodymo proga 2020 m. rugsėjį, jis nufilmuotas studijoje Toronte (M. Atwood) ir Londone (E. Wagner). Romane „Liudijimai”, kurį iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė, tęsiama „Tarnaitės pasakojimo” istorija. Prabė­gus daugiau kaip penkiolikai metų nuo įvykių, aprašytų „Tarnaitės pasa­kojime”, teokratinis Gileado respublikos režimas tebelaiko valdžią savo rankose, bet jau ryškėja pirmieji vidinio jo irimo ženklai. Šiuo kritiniu metu susipina trijų labai skirtingų moterų likimai. Agnesė ir Deizė priklauso jaunajai kartai, užaugusiai jau galiojant naujai tvarkai. Šių jaunų moterų liudijimus papildo trečias – tetos Lidijos. Jos sudėtinga praeitis ir miglota ateitis veriasi netikėtais ir lemtingais vingiais. Kiekviena iš moterų turi apsispręsti, kas ji ir kaip toli pasirengusi žengti kovodama už tai, kuo tiki.

Skaitytojams, kurie mėgsta ne tik grožinę literatūrą, tačiau ir dalykinę, bus galima pasiklausyti politikos tyrėjo, dėstytojo dr. Mažvydo Jastramskio naujos knygos apie Lietuvos preziden­to instituciją ir prezidentus „Mums reikia vado?” pristatymą. Knyga klausia – kaip mūsų prezidento institucija atrodo pasauliniame kontekste? Kodėl politologai Algirdą M. Brazauską vadino pa­salūnu? Ar Lietuvai reikia prezidento-vado, o gal tiesiog – politikos arbitro? Kodėl knygos autoriui blynai primena Rolandą Paksą, o lažybos dėl 50 centų – Valdą Adamkų? Ar, žvelgdami iš perspektyvos, Vytautą Landsbergį galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Ką skirtingų prezidentų asmenybės reiškė mūsų šalies politikai? Itin įtraukiančiai ir pagaviai parašytoje knygoje atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klau­simų autorius pateikia remdamasis per daugelį metų sukauptais sociologiniais duomenimis apie rinkimus, moksliniais tyrimais, politikos ekspertų ir dalyvių komentarais, prezidentų biografijomis ir net asmeniniais pokalbiais su jais. Pristatymo metu dalyvaus knygos autorius, žurnalistė Rita Miliūtė ir renginio moderatorius, autoriaus bičiulis Paulius Ambrazevičius.

Knygų savaitės diskusijų metu taip pat bus galima išgirsti ir Ramūno Bogdano romano „Juodas sniegas, raudonas dangus” pristatymą. Apie naująjį savo romaną „Juodas sniegas, raudonas dangus”, laisvės sampratą bei 2013–2014 m. Maidano Ukrainoje ir 1990–1991 m. įvykių Lietuvoje paraleles knygos autorius kalbasi su publicistu Aidu Puklevičiumi.

„Juodas sniegas, raudonas dangus” – įtempto siužeto romanas, gyvai šaržuojantis posovietinį tebetirpstančios Rusijos imperijos veidą ir keliantis esminį laisvo žmogaus ir laisvos tautos klausimą. Buvęs Kanados specialiųjų pajėgų karys Nikas Fosa bando įsišaknyti Ukrainoje, kur gyveno ištisos jo giminės kartos. Gindamas savo rankomis užaugintą derlių Nikas jau manėsi susidorojęs su banditais, bet pakliūva į painų Ukrainos korumpuotų valdininkų, oligarchų ir nusikaltėlių žaidimą. Tačiau gerai apskaičiuoti ėjimai susiduria su stichija – prabudusia ukrainiečių laisvės dvasia. Matydama, kad valdžia kėsinasi į jos laisvą valią, tauta buriasi į Maidaną. Prasideda dramatiškos paprastų žmonių ir treniruotų valdžios pakalikų kovos. Niko, kaip profesionalaus kario, patirtis būtų naudinga tautiečiams, bet jis dvejoja: ar ši kova tikrai jo? Pokalbį moderuos žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Na, o pokalbis apie H. Yanagihara knygą „Mažas gyvenimas” išmokys klausytojus, kaip kalbėti apie skausmą ir prievartą. Didžiulio Lietuvos skaitytojų dėmesio sulaukęs amerikiečių autorės Hanya Yanagihara romanas „Mažas gyvenimas” – skaudus ir atviras pasakojimas apie šiuolaikinį žmogų ir jo sudėtingą, itin tamsių patirčių paženklintą gyvenimą. Knyga – giesmė broliškai draugystei ir meilei XXI amžiuje, pasakojimas apie šeimas, kuriose gimstame ir apie šeimas, kurias susikuriame patys, žmogiškosios ištvermės ir empatijos meditacija. Tai viena labiausiai pritrenkiančių, metančių iššūkį, liūdinančių, sukrečiančių ir jau­dinančių kelionių per sudėtingą žmogaus gyvenimą, nukelianti mus į vienas tamsiausių kada nors grožinėje literatūroje aprašytų vietų ir vis dėl­to suteikianti šviesos.

Psichologės psichoterapeutės Aušros Kurienės, istoriko, rašytojo Tomo Vaisetos ir vertėjo Mariaus Buroko po­kalbis apie tai, kaip literatūroje (ne)kalbėti apie skaus­mą ir prievartą. Pokalbį moderuos Dovilė Filmanavičiūtė.