DRAUGAS Lithuanian World Wide News
„Pamačiau, kaip atrodys netolima žmonijos ateitis”.
D. Gaidys
Ramunė Lapas.
Prisipažinsiu – kai prieš keletą savaičių paskambinau į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Los Angeles pasveikinti jo vadovo, LR generalinio konsulo Dariaus Gaidžio su ketvirtuoju konsulato gimtadieniu, visiškai nepagalvojau apie tai, kad ketveri metai – tai ne tik graži jauniausios JAV diplomatinės įstaigos sukaktis, bet ir diplomato kadencijos terminas. Atrodo, dar visiškai neseniai Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, lydimas tuometinio ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio, perkirpo simbolinę juostelę, duodamas pradžią naujai lietuviškai salelei vakarinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje, ir štai pirmasis generalinis konsulas, šios diplomatinės įstaigos kūrėjas jau kraunasi lagaminus. Diplomatinė veikla yra paremta rotacijos principu, ir D. Gaidžio ketverių metų kadencija baigiasi. Liepos 22 d. jis grįžta į Vilnių ir Užsienio reikalų ministerijoje pradeda dirbti ambasadoriumi ypatingiems pavedimams.
Konsulatas pastatytas ant kojų
Konsulato gimtadienio diplomatas nesureikšmino – gal dėl to, kad iš originaliosios komandos liko jis vienas. „O dabar ir aš išvažiuoju… Pasėdėjom aplink stalą, pašnekėjom, atidarymo nuotraukas sukėlėm į savo puslapį”, – pasakojo D. Gaidys, prisimindamas gegužės 31-ąją.
Nors konsulas kalbėjo be liūdesio balse, šiokias tokias kelionines nuotaikas galima buvo pajusti. Jis paminėjo, kad dėžėje, kuri keliaus į Lietuvą, tarp įvairių dokumentų, nuotraukų, yra ir „Draugo” straipsnis apie naujos diplomatinės įstaigos Los Angeles atidarymą 2015 metais.
Konsulas pasidžiaugė ketverių metų vaisiais – konsulato darbų apimtys išaugo, jo matomumas nuolat didėja. Kartu su žmona Renata, kuri yra aktyvi pagalbininkė jo darbuose, sukurtas internetinis tinklaraštis „Vakarų vėjai”, kuriame kas savaitę skelbiamos ne tik Vakarų pakrantės lietuviškos veiklos naujienos, svarbiausių įvykių apžvalgos, bet ir paties konsulo mintys, komentarai, įžvalgos, raginimai – nuolat galėjai justi jo žmogiškąją ir pilietinę poziciją. Ar bus tęsiamas toliau šio populiaraus tinklaraščio rašymas?
Kur gyvena lietuviai?
Natūralu, kad nuo „Vakarų vėjų” mes peršokom prie neseniai Lietuvoje įvykusių rinkimų. Du prezidento rinkimų turai, du referendumai – nemaža našta nedidelei konsulato komandai. Ir nors D. Gaidys džiaugiasi sklandžiu organizaciniu darbu ir žymiai didesniu nei ankstesniuose rinkimuose tautiečių aktyvumu, patirtis šiuose rinkimuose atskleidė ir daug problemų, kurias reikia kolektyviai spręsti. „Mes visi, visos institucijos, turim sugalvoti mechanizmą, kaip sužinoti, kur yra mūsų piliečiai užsienyje. Dabar – nežinom. Visoj Amerikoj balsavo tik 8,5 tūkstančio, kai tuo tarpu kalbam bent apie pusę milijono emigravusių po Nepriklausomybes atkūrimo. Taip, yra abejingų, yra piktų, yra kurie bijo… Bet reikia žinoti savo piliečius. Ir ne tik dėl rinkimų. Įsivaizduokim, jeigu kokia stichinė nelaimė, žemės drebėjimas, ir reikia evakuoti žmones… Manau, turim išsikelti uždavinį kokiu nors būdu sužinoti, kur tie mūsų žmonės yra”, – susirūpinęs kalbėjo konsulas D. Gaidys.
Diplomatas paminėjo Sakartvelo pavyzdį. Kai 2008 metais Rusija įsiveržė į Gruziją, Lietuva galėjo evakuoti savo piliečius, nes žinojo, kaip su jais susisiekti. Tuo pačiu konsulas pabrėžė, kad jis kategoriškai yra prieš sovietinę praktiką, kai kiekvienas išvykęs per tris dienas turėjo pranešti savo buvimo vietą, užsiregistruoti.
Elektroninio balsavimo klausimą taip pat reikia svarstyti. Konsulo nuomone, tame yra ir pliusų, ir minusų. Tarp minusų – saugumo užtikrinimas, asmenybės identifikavimas. „Kaip žinoti, kad žmogus neparduoda savo balso, kad čia tikrai jis balsuoja. Šiuo klausimu reikia platesnės diskusijos”, – įsitikinęs diplomatas.
Jautri tema – santykiai su tėvyne
Neseniai konsulas D. Gaidys tinklaraštyje „Vakarų vėjai” tautiečių santykį su Lietuva taikliai apibūdino kaip mūsų „security blanket”. Jis sako, kad dažnai būdamas įvairiuose renginiuose susitinka su įvairių pakraipų žmonėmis ir galėtų iškirti dvi santykių su savu kraštu tendencijas. Viena – tai pagyvenę žmonės, kurie laukia JAV pensijos, kad galėtų grįžti į Lietuvą. Kita tendencija – jaunesni žmonės, kurie mąsto: štai, mano vaikai baigs gimnaziją, įstos į koledžą, tada aš grįšiu į Lietuvą… Bet ar jie adaptuosis, pagaliau – ar Lietuva pasiruošusi, ar yra programos, padedančios žmonėms pilnavertiškai įsijungti į gyvenimą? Ar atlaikys mūsų sveikatos apsaugos sistema? Europoje gyvenantys lietuviai masiškai važiuoja į Lietuvą gydytis, dabar vis daugiau atsiranda tokių lietuvių ir iš Amerikos – ypač jei neturi sveikatos draudimo. Tai vis didelė našta mūsų sveikatos sistemai… Pašnekovo manymu, reiktų analizuotų mūsų žmonių mobilumą, projektuoti, kur ir kaip bus mokami mokesčiai – šiais laikais, kai gali gyventi vienur, o dirbti kitur, toks žmonių judėjimo žemėlapis labai praverstų.
Neužmirštami metai Vakarų pakrantėje
Prisimindamas per ketverius metus diplomatinėje tarnyboje patirtus įspūdžius, D. Gaidys sako, kad ne tik Los Angeles, bet visoje Vakarų pakrantėje būta daug įspūdingų renginių ir susitikimų. Įsimintini Vasario 16-osios minėjimai, ypač praėjusiais, jubiliejiniais Lietuvai metais, kai Los Angeles tarptautiniame oro uoste visą vakarą ir naktį besileidžiančius ir kylančius lėktuvus pasitiko trispalvės spalvomis apšviesti LAX pilonai. Neužmirštama Nepriklausomybės aktą atradusio prof. Liudo Mažylio viešnagė, prasidėjusi būtent nuo Los Angeles, nesibaigiantys jųdviejų pokalbiai su Ramute Vailokaityte, signataro Jono Vailokaičio dukra. Įspūdingi signataro Mykolo Biržiškos perlaidojimo renginiai. „Tie prisilietimai prie istorijos man labai svarbūs ir įdomūs, – sako D. Gaidys. – Akis atvėrė Silicio slėnis – ta visa technologinė revoliucija, kurios dėka taip dramatiškai keičiasi pasaulis. Gyvenimas Vakarų pakrantėje man leido pamatyti, kaip atrodys netolima žmonijos ateitis. Džiaugiuosi galėjęs susipažinti su „SpaceX” ir „Hyperloop” komandomis, autonominių automobilių kūrėjais, blockchain (blokų grandinėlių) technologijos entuziastais, bandžiau juos sujungti su partneriais Lietuvoje”.
Californijos gaisrai irgi išliks atmintyje. Konsulas pasakojo, kad vieną kartą šeima jau buvo pasiruošusi evakuotis. „Atrodo, kaip gaisrininkai negali užgesinti… Bet kai matai iš arti, supranti, kokia tai galinga stichija. Gerai, kad lietuvių aukų nebuvo – tik turtą žmonės prarado”, – neišdildomais įspūdžiais dalijosi D. Gaidys.
Hollywoodo pašonėje
Diplomatas, kuriam anksčiau, 1993–1997 metais, yra tekę dirbti LR generaliniame konsulate New Yorke, sako, kad diplomatinės įstaigos yra ir panašios, ir kiekviena turi savo specifiką. Matomiausia konsulato darbo sritis, kaip ir diktuoja pavadinimas, yra konsulinės paslaugos – pasų, vizų išdavimas, notariniai veiksmai ir t.t. Labai svarbi ekonominė veikla, abipusiai ekonominiai ryšiai, bandymas privilioti į Lietuvą amerikiečių kompanijas. O generalinio konsulato Los Angeles ypatybė – pašonėje esantis Hollywoodas, didžiulė kino industrija, ir šią milžinišką pramonę bandoma sudominti Lietuva. „Jau esame labai arti, trūksta tik to, kaip sakoma ‘word of mouth’”, – sako D. Gaidys. – Visi sutinka, kad sąlygos Lietuvoje visais atžvilgiais yra geros. Čia tik laiko klausimas. Gal dabar, kai Lietuvoje Helen Mirren nusifilmavo HBO dramoje ‘Catherine the Great’, kai buvo nufilmuotos ‘Černobylio’ dalys, ledai pagaliai pajudės”.
Į klausimą, ar teko gelbėti iš sudėtingų situacijų Lietuvos piliečius, generalinis konsulas atsako diplomatiškai – „visko buvo”. Jis pamini nemalonų smurto namuose atvejį, apiplėšimus, kai buvo panaudotas ir fizinis smurtas. Būta ir mirčių atvejų, kai konsulatas turėjo ateiti į pagalbą. „Tipiška situacija, kai pilietis užstringa kitoje valstybėje dėl pasibaigusio paso galiojimo – tuomet išduodame laikiną pasą”, – sako D. Gaidys.
Laikas atsisveikinti
Generalinis konsulas jau dabar žino – nors globaliame pasaulyje ryšius paprasta palaikyti, jam ir jo šeimai labai trūks čia įsigytų draugų, betarpiško bendravimo. Ir Darius, ir Renata pasiges gamtos, ypač kalnų, kurie labai traukia, ir į kuriuos lipdavo, po kuriuos vaikščiodavo, kai tik pasitaikydavo proga. Pasiges mėgstamų Meksikos regionų, Polinezijos virtuvių, viso to multikultūriškumo, kuris juos supo. Bet toks gyvenimas – laikas susipažinti, laikas atsisveikinti. Ne visam, iki kito karto.
P.S. „Ketveri metai Los Angeles man ir Renatai palieka daug draugysčių ir pažinčių, – rašo konsulas tiklaraštyje ‘Vakarų vėjai’. – Suprantu, kad su kiekvienu lietuviu atskirai atsisveikinti nepavyks, todėl siūlyčiau susitikti šeštadienį, liepos 6 d., Santa Monicoje, kur giedosime Tautišką giesmę kartu su viso pasaulio lietuviais, arba dar kitą šeštadienį, liepos 13 d., Rambyno skautų stovykloje.”
