„Lietuva tikrai yra nuostabi vieta gyventi ir kurti”

Kalbėjosi Vitalius Zaikauskas.

Specialiai „Draugui”

Gerbiamas Marijau, kokie Jums buvo šitie besibaigian­tys metai? 

Jeigu kalbėtume apie mane asmeniškai – tai buvo pirmieji pilni metai pragyventi Lietuvoje. Pradžioje, tik grįžus, buvo daug persikraustymo rūpesčių, reikėjo surasti vaikams mokyklas, įsikurti, nustatyti gyvenimo ritmą ir panašiai. Galiu pasidžiaugti, kad jau pilnai įsiliejome į gyvenimą čia, ir rodos, tarsi nė nebuvome išvykę. Galiu užtikrintai pasakyti, kad Lietuva tikrai yra nuostabi vieta gyventi ir kurti.

O žiūrint plačiau į šiuos metus, tai svarbiausi buvo keli dalykai. Pirmiausiai – Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejus. Jau ir pati metų pradžia buvo įspūdinga – Nepriklausomybės akto iš Vokietijos archyvo atvežimas eksponuoti Lietuvoje. Nuostabu, kad jis surastas būtent šiais metais ir grįžo ten, kur buvo pasirašytas. Tai labai gražiai nuspalvino ir sujungė mūsų praeitį, mūsų šalies istoriją su dabartimi.

Kitas įvykis, padaręs man ypatingą įspūdį, buvo popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje. Tai labai gražiai dvasiškai įrėmino šiuos metus ir leido mums patiems pažvelgti į save iš kitos perspektyvos.

Negaliu pamiršti mūsų tautos didvyrio Adolfo Ramanausko-Vanago pagerbimo ir iškilmingo palaidojimo ceremonijos. Tai labai stipriai palietė mus pačius, mus, kaip piliečius, priminė apie mūsų Valstybės praeitį ir mūsų ryžtą, mūsų nesusitaikymą su okupacija, atskleidė lietuvių tautos išlikimo raktą, išryškino charakterį ir troškimą gyventi taip, kaip norime mes patys, o ne taip, kaip siekė mums primesti. Ramanausko-Vanago ypatinga asmenybė ir auka išryškino, ką gali vienas žmogus kovoje už laisvę, tapo priminimu apie kiekvieno mūsų asmeninę atsakomybę už savo šeimą, savo namus, savo Tėvynę. Tai buvo puiki proga atsidėkoti tiems, kurie nebijojo kovoti ir mirti už kiekvieną iš mūsų, už idealus, už tai, kas ir kokie mes esame dabar, už tai, ką šiandien turime ir ką perduosime savo vaikams.

O kaip nepaminėti šimtmečio Dainų šventės! Tai dar vienas didingas ir su kaupu jausmais perpildytas prisiminimas. Sunku apsakyti žodžiais emocijas, kurias išgyvenau tomis dienomis sutikdamas daugybę senų draugų, pažįstamų, nuostabių gerų žmonių ir iš Lietuvos, ir iš visų pasaulio kraštų.

Iš tiesų, šiemet buvo daug tokių jaudinančių ir emocionaliai sukrečiančių įvykių. Net ašaras išspaudusių. O dar buvo Lietuvos kariuomenės šimtmetinis paradas. Kokį įspūdį paliko jo iškilmingumas, didybė, saugumo jausmas, kad esame saugūs ir kad esame ne vieni, kad esame Vakarų civilizacijos dalis, kuri – jei reiks – bus kolektyviai ginama…

Negaliu nepaminėti mūsų diplomatijos šimtmečio. Mes, kaip ir dauguma valstybės institucijų, taip pat pažymėjome savo – Lietuvos diplomatijos šimtmetį. Juk diplomatija, vienintelė mūsų valstybės institucija, kuri veikė nenutrūkstamai per visą okupaciją. Nėra kitos institucijos, prasidėjusios prieš šimtmetį, visą laiką veikusios. Ji veikė drąsiai, pasiaukojančiai, išradin­gai, prasmingai. Dėl to šiandien vėl esame ir kuriame.

Nors save laikau emocionaliai stipriu, tačiau būna dalykų, kurie labai jaudina. Einant eisenoje paskui partizanų vado Ramanausko-Vanago palaikus, laidojant mūsų valstybės didvyrį ir buvusį valstybės vadovą, suvaldyti emocijas buvo itin sunku. Prisipažinsiu – ne viena pasididžiavimo savo šalies praeitimi ašara nuriedėjo. Ne mažiau graudino ir matant popiežių Pranciškų buvusio KGB kalėjimo rūsyje. Tai buvo labai stipru emociškai. Ir ne man vienam. Tokie įvykiai, tokios minutės, neleidžia likti stoišku ar abejingu, nejautriu… 

O kokių naujųjų metų tikitės? 

Na, sunku įsivaizduoti, ar kiti metai galės būti geresni, tačiau manau, kad ir jie turės savų ryškių spalvų, kurios vers susimąstyti, susivokti pačiam savyje, surasti būsimų ir planuojamų įvykių vietą ir savo paties, ir šalies gyvenime, istorijoje. Tikiuosi, kad ir ateinantieji metai paliks naują žymę, naują jausmą, pateiks naujus iššūkius, su kuriais, tikiu, susidorosime. Beveik neabejoju, kad tai bus prasmingi metai. Svarbu, kad ne revoliucijomis, tačiau nuoseklia evoliucija kryptingai judėtume į pilietiškai stiprią ir laisvą rytojaus Lietuvą. 

Tikriausiai jau daugiau ar mažiau žinote savo darbų planus, žinote, kokie renginiai ar įvykiai laukia kitąmet. Kaip manote, kas bus metų kulminacijoje?

Kažką vieną išskirti būtų be galo sunku. Žinau, kad bus keletas labai reikšmingų valstybei akcentų. Bus labai svarbūs prezidento ir savivaldybių rinkimai. Kiekvieni rinkimai reiškia atsinaujinimą valstybėje, priverčia susimąstyti, kur esame ir kur norime bū­ti. Planuojamas referendumas, kuriame bus tariamasi su tauta dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgijus kitos transatlantinės ir ES integracijos kriterijus atitinkančios šalies pilietybę. Tai gali tapti mus telkiančiu arba skaldančiu veiksniu. Labai viliuosi, kad kiekvienas mūsų dėsime visas pastangas ne tik pasisakyti, bet ir išgirsti, būti geranoriškais ir – svarbiausia – vienytis. Jei žinosime viršukalnę, kurią norime įveikti, tai ją vieną dieną tikrai ir įveiksime, jei ne iš pirmo, tai iš antro ar trečio karto. Svarbu visiems kartu nesiskaldant to nuosekliai siekti. Kaip žinote, kiti metai bus Pasaulio lietuvių metai. Tai dar vienas kvietimas visiems susitelkti bendriems darbams.

Dar mano vadovaujamo departamento laukia labai svarbus darbas – Lietuvos diasporos strategijos artimiausiam dešimtmečiui ruošimas. Turėsime susitarti, kokį santykį Lietuva planuoja kurti su savo diaspora. Visi kartu galime siekti, kad visame pasaulyje gyvenantys lietuviai taptume tarsi vienas stiprus kumštis, sutelktas vardan lietuvybės išsaugojimo ir stiprios Lietuvos valstybės kūrimo.

Na ir, žinoma, laukia dar vienas gražus jubiliejus – „Draugui – 110”. Jeigu mūsų valstybės diplomatija nenutrūkstamai veikia šimtą metų, tai „Draugas” dar net dešimčia metų senesnis. Jūs taip pat labai reikšmingai prisidėjote ir prisidedate prie valstybės kūrimo, prie jos išlikimo. Taigi bus ir gražių švenčių.

Gal ta proga apsilankysite Čikagoje, kur jūsų laukia daugybė draugų, bičiulių, gerbėjų, besiilginčių Jūsų charizmos? 

JAV gyvenau penkerius metus, todėl žinau, kad ten gyvenantys lietuviai turi daugiau charizmos, pasišventimo ir pozityvumo nei aš. Jeigu tik galėčiau, mielai JAV lankyčiausi kasmet. Bent jau tam, kad „įkraučiau meilės Lietuvai ir džiazo baterijas”. JAV liko labai didelė mano širdies dalis. Labai džiaugsiuosi, jei prisimenant Minaičių deklaracijos 70 metų jubiliejų, Čikagoje pavyks įamžinti partizaninę kovą. Na, o jeigu atvažiuoti nepavyks – mano mintys ten tikrai bus. 

Šiemet JAV ir Čikagoje lankiausi ir buvo labai gera ten po metų pertraukos sugrįžti. 

Apie kokį partizanų atminimo įamžinimą kalbat?

Partizanų vadas ir mūsų pasipriešinimo simbolis Adolfas Ramanauskas-Vanagas yra gimęs JAV. Labai tikimės, kad jau kitais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose pavyks atidengti atminimo ženklą mūsų partizaninės kovos simboliui ir valstybės vadovui.

Ar tai bus vienas iš Pasaulio lietuvių metų renginių?

Ačiū, kad priminėt atskirai pakalbėti apie Pasaulio lietuvių metus. Švęsime Lietuvių Chartos, parašytos 1949 metais, jubiliejų. Bus puiki proga ją prisiminti ir pergalvoti iš naujo, pabandyti ją suvokti šiuolaikinio žmogaus, šiuolaikinio lietuvio akimis ir širdimi, pabandyti atrasti jos aktualumą šiandienos kontekste. Vos dviejų puslapių dokumentas yra tarsi mūsų diasporos konstitucija, parašyta dramatišku Lietuvai laikotarpiu. Jo turinys ir reikšmė – ypatingi. Tikrai verta ją prisiminti, dar kartą perskaityti, suprasti. 

O kokius žodžius skirtumėte „Draugui”. Ko palinkėtumėte šimtamečiui „senukui”?

Kaip seniausiam nenutrūkstamai leidžiamam išeivijos laikraščiui palinkėčiau nesustoti liudyti pasaulio lietuvių istoriją. Eikite pirmyn galbūt atrasdami ir naujas raiškos formas, bet išlaikydami savo vertybes, pozityvumą ir ypač svarbią misiją. Išlikite, stiprėkite, aukite. 

Gyvybingumo ir užsidegimo redakcijai tikrai netrūksta, todėl linkiu energijos, jėgų ir kūrybiškumo. 

Ir norėčiau pareikšti ypatingą pagarbą ir padėką ilgamečiams „Draugo” skaitytojams ir rėmėjams, nes jūsų dėka šis ilgaamžis lietuviško laisvo spausdinto žodžio stebuklas tęsiasi.

Ačiū jums už šiltus žodžius! Laikykimės!