Lietuvio kapitono svajonė tapo tikrove

Kalbino Virginija Petrauskienė.

Lietuviškų laivų parado priekyje plaukusio istorinio ugniagesių laivo kapitonas Raymond Novak pirmą kartą dalyvavo projekte „Tautiška giesmė ap­link pasaulį”. Nors ir būdamas labai užsiėmęs, jis surado laiko atsakyti į kelis „Draugo” klausimus.

Kaip jūs ir jūsų laivas atsirado šios dienos laivų parade?

Aš pamačiau skelbimą Facebook, kviečiantį lietuvius, turinčius laivus, dalyvauti. Tada susisiekiau su organizatoriais ir pasakiau: „Žinai, aš esu lietuvis, turiu istorinį ugniagesių laivą. Gal galiu padėti?”. Taip ir atsiradau čia. Iki šiol man neteko taip, kaip šiandien, švęsti Lietuvos valstybės dienos. Šiandien man labai smagu dalyvauti šioje šventėje.

Papasakokite, ar seniai turite šį laivą? Kodėl nusprendėte jį įsigyti?

Rytoj (liepos 6 dieną) bus vieneri metai, kai mes su šiuo laivu atplaukėme į Čikagą ir pradėjome turistų plukdymo verslą. Iki šiol dirbau Čikagoje keliose bendrovėse, plukdžiau turistinius laivus, buvau jų kapitonas.

Teko dirbti ir buriavimo instruktoriumi. Bet visada norėjau turėti savo laivą. Kai pamačiau internete, kad parduodamas šis laivas, jau kitą dieną aš nuvažiavau į Wisconsiną, ten, kur jis stovėjo. Apžiūrėjau jį ir, pasakiau: „Man reikia tą laivą sugrąžinti į Čikagą. Pasikalbėjau su savo draugu Erich Totsch. Mes abu tarnavome JAV karinėse jūrų pajėgose, esame kariuomenės veteranai. Pasitarėme, ar galime tą laivą nupirkti ir paversti jį turistiniu laivu. Kreipėmės į bendrovę, tarpininkaujančią ir padedančią veteranams gauti paskolas bankuose. Mums pavyko – įsigijome laivą ir pradėjome savo verslą.

Kai buvau penkerių metų vaikas, buvau jūros skautas, o štai dabar pats turiu laivą. Visą laiką svajojau turėti laivą. Man kilo mintis, mano draugas pritarė ir prisidėjo prie idėjos įgyvendinimo. Dabar mes esame šio laivo bendrasavininkiai.

Kaip sekėsi įgyvendinti svajonę – plukdyti turistus?

Laivą reikėjo rekonstruoti, taisyti, dažyti. Nes jis buvo pastatytas 1936 metais ir pavadinto 39-ojo Čikagos mero Fred A. Busse vardu. Dabar nelabai matyti, kas laive padaryta, bet daug reikėjo darbo įdėti, kad galėtume pradėti plukdyti keleivius.

Šiais metais jau prieš keturis mėnesius planavome pradėti turizmo sezoną, bet sutrukdė pandemija. Taigi, turistus pradėjome plukdyti prieš nepilnas dvi savaites. Žmonės žino, kad reikia saugotis, tačiau plaukimas laive yra saugi ir nuostabi pramoga gryname ore. Praėjusiais metais plaukiojome keturis mėnesius. Mes plaukdavome porą kartų per dieną ir mūsų laivu per praėjusį sezoną plaukė per 4 000 žmonių.

Plaukiantiems šiame laive norime parodyti ne tik architektūrinę, bet ir istorinę Čikagą. Mes turime darbuotoją, kuris yra puikus gidas, yra sukaupęs daug žinių. Mes bendradarbiaujame su Fire Museum of Greater Chicago, jo darbuotojai mums pateikia daug įdomios istorinės medžiagos apie Čikagos ugniagesių darbą, gavome ir istorinių žinių apie šį laivą. Jis pastatytas 1936 metais ir vienu metu buvo didžiausias gaisrininkų laivas pasaulyje. Jis galėjo gesinti gaisrus iki 27 aukšto. Tačiau dabar jau jame neveikia vandens pompos.

Ar daug laive liko autentiškų detalių?

Liko kelios, bet dauguma pakeista. Laive kai kas buvo perdaryta. Anksčiau buvo įrengta vietų, skirtų miegoti, bet dabar jų neliko. Visa visa erdvė skirta turistams, jų patogumui. Čia yra įrengtas keleiviams skirtas nedidelis baras. Visiems savo keleiviams žadame įdomią, nepakartojamą kelionę Čikagos upe su įdomiais ir nepamirštamais pasakojimais. Džiaugiuosi savo naujuoju verslu, šis darbas man labiau panašus į nuostabias atostogas.

Ačiū už pokalbį, Sėkmės jūsų kasdieninėse kelionėse.