Lietuviškas paveldas JAV – keliautojų Žemaičių knygoje

Su Augustinu ir Aiste susitikome Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Čia sausio pradžioje vyko oficialus naujosios knygos pristatymas. Aistės vertinimu, renginys pavyko, susirinko daug žmonių, o knyga buvo šiltai priimta ne tik keliautojų, Lietuvos istorijos mėgėjų, tačiau ir mokslininkų bei politikų.

„Labai smagu, kad sulaukėme dėmesio ir iš Seimo narių. Buvo atvykęs Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Pasaulio lietuvių apygardoje išrinkta Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, buvo įvairių akademikų, profesorių, kurie tyrinėja diasporą, išeiviją, Lietuvos istoriją. Taip pat buvo ir žmonių, kurie tiesiog mėgsta keliauti, nes knyga – tai vadovas po lietuviškąją Ameriką“, – pristatymą prisimena Aistė.

Daugiau nei dešimt metų lietuvišką paveldą užsienyje Augustinas ir Aistė skelbė tik internetinėje enciklopedijoje „Gabalėliai Lietuvos“ ir interaktyviame žemėlapyje „Tikslas – Amerika“. Pasak Augustino, internetas turi daug privalumų, nes žmogus informaciją gali pasiekti iš bet kur. Ir turinys jų svetainėse yra prieinamas dviem kalbom –lietuvių ir anglų.

„Pastebėjome, kad tinklalapius daugiau žmonių skaito angliškai, nei lietuviškai. Tai JAV lietuvių anūkai, proanūkiai, besidomintys savo kilme. Jie skaito apie bažnyčias, klubus, kur galbūt lankėsi jie ar jų giminaičiai. Jie laiko save lietuviais, net jei ir nemoka lietuvių kalbos“, – sako knygos autorius.

Visgi keliaudami ir pristatinėdami savo radinius ir istorijas gyvuose susitikimuose, Aistė ir Augustinas iš dalyviųsulaukdavo klausimo: „O kada gi pasirodys knyga?“. Šie klausimai paskatino susimąstyti, ar nevertėtų informacijos pateikti ir kitokiu būdu?

„Pastebėjome, kad žmonės vartoja turinį skirtingais būdais, o mūsų tikslas – sudominti kuo daugiau žmonių lietuvišku paveldu, kuris mus pačius uždegė, kai mes visa tai pamatėme. Supratome, kad kas skaito, galbūt nežiūri Youtube, o kas žiūri video medžiagą, dažnai neskaito. Kas naudojasi interaktyviu žemėlapiu ir trumpais aprašymais ten, gal neskaito ilgesnių tekstų, bet yra ir žmonių, kurie mėgsta spausdintą tekstą, ne ekrane. Už tai ir išleidome šią knygą – kad kuo skirtingesniais būdais pasiektumėme žmones“, – įžvalgomis dalijasi Augustinas.

Jis prideda: jeigu ne Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skelbtas konkursas, galbūt šis pokalbis dar nebūtų įvykęs. Internetines erdves Augustinas programuoja ir prižiūri pats, savo laiku ir jėgomis, o štai knygos leidyba neišvengiamai reikalauja didelių papildomų išlaidų. Tad kai pernai metais departamentas nusprendė finansuoti knygas Lietuvos diasporos paveldo tematika, Žemaičiai suprato, kad tai yra unikali galimybė įgyvendinti spausdintinės knygos sumanymą. Dalyvavę konkurse ir gavę dalinį finansavimą, autoriai kibo į darbus.

Leidybiniai iššūkiai ir džiaugsmai

Kalbant su keliautojais matyti, kad jų veidai švyti, o akys išduoda pasididžiavimo jausmą. Knyga džiugina. Vedant pokalbį suvokiu, kodėl – ji žymi ir intensyvaus, varginančio darbo pabaigą.

Knygos sukūrimui ir išleidimui Žemaičiai turėjo apie 6 mėnesius. Ir nors daugybė medžiagos buvo surinkta anksčiau, pasirinktas knygos pobūdis – kad tai turėtų būti ir nuotraukų albumas, ir atlasas – padiktavo įvairių iššūkių, kuriuos išspręsti nebuvo lengva.

Pirmiausia – autoriai knygą leisti nusprendė patys, be leidyklos. Vadinasi, visus bendradarbius – maketuotojus ir redaktorius – reikėjo susirasti, pasamdyti ir koordinuoti patiems. Antra, knygą Žemaičiai leido tuo pat metu, kai vykdė ekspediciją „Gabalėliai Lietuvos: Europa“, o taip pat dirbo kasdienius darbus. Taigi projekto klausimais tekdavo rūpintis ir savaitgaliais, ir po darbo valandų, sėdint vietinėje kavinėje.

Trečia, autoriams kilo daug klausimų, kokią medžiagą įtraukti į knygą, o kas nebus verta skaitytojų dėmesio. Visgi įknygą pateko dauguma lietuviškų vietų Amerikoje, jos gausiai iliustruotos. Daug dėmesio dėl lietuviško paveldo skirta Illinojaus apylinkėms, o ypač Čikagai. Šis JAV miestas yra vienintelis, kuriam paskirtas vienas iš šešių didžiųjų knygos skyrių.

„Palyginimui, XX a. pradžioje Lietuvoje buvo apie 400 bažnyčių, tai apie penktadalis visų lietuviškų parapijų veikė Amerikoje.???? Ir Čikagoje iki pat XX a. paskutinio ketvirčio veikė daugiau lietuviškų bažnyčių negu bet kuriame Lietuvos mieste. O prieškariu Čikagoje ir lietuvių gyveno daugiau negu bet kuriame Lietuvos mieste. Iš to kilo didžiulis istorinis paveldas“, – pasakoja Augustinas.

Leidžiant knygą, rašytojai susidūrė ir su kitais uždaviniais. Pavyzdžiui, kaip sumaketuoti beveik 1 000 nuotraukų, išlaikant jų aiškumą ir nuoseklumą, ir dar įtraukti informacinius žemėlapius? Šiam tikslui įgyvendinti autoriai nutarėknygoje naudoti Lietuvos vėliavos spalvas, kurios žymi tematinį objektų santykį. Pavyzdžiui, geltoname fone esančios nuotraukos yra iš to paties objekto, o žaliame – jau iš kito. Dar vienas iššūkis, jau penktasis ir tikrai ne paskutinis, –autoriams teko dar kartą patikrinti visą iki šiol paskelbtą informaciją suvokiant, kad vietos jokioms faktinėms klaidoms knygoje nėra.

Atsakymus į visus kylančius klausimus Žemaičiai surado ir pernai metų lapkritį knygos maketas iškeliavo į spaustuvę, o gruodį virto septyniais šimtais dar popieriumi kvepiančių egzempliorių.

Autoriai mano, kad ši knyga bus naudinga ne tik turistams iš Lietuvos, keliaujantiems po JAV, tačiau ir čia gyvenantiems, mažiau su lietuvišku paveldu susipažinusiems lietuviams.

„Skaitytojai yra ir turistai iš Lietuvos, ir JAV giminių turintys Lietuvos gyventojai, ir Amerikos lietuviai, keliaujantys po JAV, ar tiesiog besidomintys lietuviška Amerikos istorija. Itin džiugu, kai sulaukiame padėkų, jog padėjome atrasti papildomas lietuviškas vietas savame Amerikos mieste“, – sako Augustinas.

Žemaičiai neabejoja, kad knyga sudomins ir anglakalbius lietuvius, besidominčius savo šaknimis, o taip pat diasporos mokslininkus ir tyrėjus.

Kas toliau?

Rašydami knygą Žemaičiai aplankė 11 Europos šalių, kuriose rado beveik 200 Lietuvai svarbių vietų. Keliautojų dėmesįatkreipė įvairūs objektai – nuo unikalių paminklų ir istorinių pastatų iki pokarinių lietuvių dipukų stovyklų liekanų, nuo žymių lietuvių kapų garsiausiose Europos kapinėse bei lietuvių bažnyčių ir koplyčių iki paslaptingų erdvių, įkvėptųsenojo baltų tikėjimo, rašyta jų pačių išleistame pranešime žiniasklaidai. Su šios kelionės rezultatais galima susipažinti „Gabalėliai Lietuvos“ tinklalapyje, ekspedicijos dienoraščiai spausdinamie ir „Drauge“. 

Netolimoje ateityje nusimato ir daugiau kelionių. Šį vasarį Žemaičiai išskrenda į kelių mėnesių kelionę po Indiją, kur lankys socialinės, religinės ir istorinės svarbos objektus, įskaitant Lietuvos paveldą. Grįžę iš Indijos keliautojai yra numatę kelių mėnesių trukmės ekspediciją po Australiją, kurios metu ketina įamžinti lietuvišką paveldą, nufilmuoti ir užrašyti Australijos lietuvių klubų ir paminklų istorijas.

Susidomėjote Augustino ir Aistės Žemaičių knyga „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“? Ją už 50 dol. įsigyti galima „Drauge“– atvykus į knygynėlį arba užsisakant knygą atsiųsti į namus. Tel.: 773-585-9500.