Ieva Marija Mendeikaitė.
Kovo šešioliktąją menų fabrike „Loftas” praūžė tikriausiai žymiausios, talentingiausios ir velniškai dėl savo gerbėjų besistengiančios lietuviškosios roko grupės „ba.’’ koncertas. Į renginį norėjo ir bilietus pirko didžiulis kiekis žmonių, kuriems reikėjo nemenkų pastangų sutilpti į menų fabriko erdves.
Toks didelis gerbėjų skaičius išaugo tikrai ne iš karto, prieš penkerius metus muzikuoti pradėjusi lietuviškojo roko grupė turėjo vos kelis ištikimus fanus, kurie po metų išaugo, turėjo garbės apšildyti kone žymiausiai į muzikines erdves kylančią anglų indie roko grupę „Foals”, o po penkerių metų, kaip galime matyti iš kovo šešioliktosios gerbėjų skaičiaus ir perpildytų kviestinių svečių sąrašų, grupės koncertai jau tapo visišku „antšlagu”, kuriems greitu metu yra prognozuojamas ir didesnių arenų išpardavimas ir ne tik Lietuvos muzikos sferoje.
Praėjusiame penkerių metų gimtadieniui grupė „ba.” ruošėsi net pusę metų. Visiškai sustabdę visus savo koncertus ir muzikinius turus, grupė visas savo jėgas ir turimą energiją skyrė naujai knygai, dokumentinio filmo pristatymui, vinilo plokštelei, bei daugiausiai dėmesio atidavusiam – būtent šiam koncertui, kurį alternatyvaus roko grupė laiko savo didžiausiu projektu per visą sukauptą muzikinę karjerą.
Koncertas visiškai pasiteisino ir tai tikrai buvo vienas didžiausių grupės kadanors darytų projektų. Koncerto metu grupės „ba.” gerbėjai galėjo išgirsti hitais tapusių grupės single’ų, kuriems tikrai negailėjo nei šūksnių, nei ovacijų, Kartu gerbėjai gavo progą ir susipažinti su visiškai naujomis grupės dainomis, viena daina buvo iš naujojo albumo, kurį grupė planuoja išleisti jau visiškai netrukus, o kita buvo išleista tik prieš savaitę. Tikriausiai vienas iš koncerto sėkmę garantavusių aspektų buvo šviesos instaliacijos. Meno fabrikas „Loftas” sukūrė išskirtines konstrukcijas, kurios koncerto metu priekinėse eilėse šokusiems grupės „ba.” gerbėjams leido patirti tokį patį jausmą, tarsi jie kartu su grupe būtų ant scenos.
Pats pagrindinis grupės vokalistas Benas Aleksandravičius prisipažįsta, kad niekuomet dar nėra taip bijojęs dėl jokio savo koncerto – nei kai koncertavo arenose, nei kai teko praeitais metais atlikti savo kūrybos kūrinius tame pačiame „Lofte” ar kokiame kitame soliniame savo koncerte. Būtent šis projektas vokalistui sukėlė daugiausia streso, nes buvo pats svarbiausias. Atlikėjas atviravo, kad vis tikrino ar tikrai viskas gerai, ar atliko viską ką reikėjo, ar nieko nepraleido pro savo akis ir ar galima dar kažkaip pagerinti jau turimą koncerto medžiagą. Tačiau buvo nuramintas, kai jam pristatė sceną ir koncerto įrangą. Tuomet vokalistas jau buvo galutinai įsitikinęs, kad koncertas bus velnioniškai geras, „geresnis už bet kokias Eurovizijas” – juokavo atlikėjas.
„Nors atrodo, kad penkeri metai yra labai nedaug, bet pradėjus rinkti medžiagą filmui ir knygai, viskas atrodo kitaip. Jei visą laiką būtume pragroję baruose, kitaip šnekėtume. O dabar turime ir pirmąjį soldoutą, pagrindines scenas festivaliuose, areną, premjerą kino teatre, vinilą. Tai žiauriai sunku suvokti. Užvakar, prieš generalinę repeticiją, sėdėjome ir sakiau chebrai: blemba, jūs turite suvokti, kad jūs esate pati geriausia grupė Lietuvoje, ir scenoje turite taip jaustis”, – kalbėjo Benas.
Kalbant apie grupės iškilimo priežastis, tikriausiai reikėtų paminėti jų saviraiškos laisvę. Gana konservatyvioje ir sukaustytoje lietuvių bendruomenėje grupė ba. niekuomet nesijautė turintys susilaikyti nuo savos nuomonės reiškimo ar aršios kritikos tiems, kam širdyje neranda vietos pritarti, pradedant nuo kitų muzikos atlikėjų, baigiant net politikais. Grupės vokalistas atvirauja, kad kai tik pradėjo koncertuoti nejautė tokios didelės laisvės reikšti mintis, o ir nenorėjo, kad kiti į jį žvelgtų skeptiškai ir jo muziką vertintų nerimtai, tad saviraiškos laisvę nuo pirmųjų koncertavimo dienų buvo kiek apriboję. Šiuo metu niekuomet nebūtų galima pasakyti, kad grupei trūksta saviraiškos laisvės, netgi atvirkščiai, grupė „ba.” viena aktyviausių lietuviškųjų roko grupių, kurie turi nuomonę beveik visais klausimais, ypač jeigu tai liečia muziką ir kultūrą, ir tikrai nebus iš tų, kurie bijos pasakyti savos kritikos ar pastebėjimų. „Nebijau išsakyti savo minčių. Pradžioje laisvės buvo kiek mažiau, bent jau mano akimis. Bet dabar, atsivėrus daugiau durų, jaučiuosi drąsesnis ir nesibaiminu skleisti savo minčių ar nuomonės apie tam tikrus dalykus. „ba.” išlaisvino mane kaip žmogų, padėjo žengti didelį žingsnį savęs pažinimo link ir leidžia man jaustis savimi. Bet man išlikti savimi padeda ir tai, kad mūsų klausytojai lygiai taip pat rokenrolina. Džiaugiuosi, kad žmonės mano laisvą elgesį ir laisvas mintis priima taip pat laisvai. Jei manęs nepalaikytų, būtų kiek kitaip”, – sako Benas.
Praūžus koncertui pagrindinis grupės „ba.” ištikimiausių gerbėjų priekaištas buvo, kad „Loftas” tokiam koncertui buvo kiek per mažas, ir reikalavo, kad kitas koncertas vyktų kažkur kitur, tarkim Kalnų parke, kuriame vasaros pabaigoje jie tebuvo apšildančioji grupė. Taip pat, gerbėjai nevengia klausti gana ambicingų klausimų, pavyzdžiui, o kas bus toliau? Ką dar išvysime? Kada bus artimiausias koncertas? Ar bus geriau? Atsakymą grupė ba. palieka patiems gerbėjams, teigdami, kad su tolimesniu tokiu jų palaikymu jie galės padaryti dar didesnius, geresnius ir net kokybiškesnius koncertus. Tačiau dabar „ba.” narių galvose sukasi mintys ne tik apie didesnes koncertų sales, bet ir naująjį albumą. Paskutinį dainų rinkinį išleidę 2015-aisiais, užsibrėžė antrajį gerbėjams padovanoti 2018-aisiais. Ir kol kas matyti tik tiek, kad šis albumas vėl bus tarp staigiai išparduotų.
Taip pat reikia priminti, kad 2017-ųjų metų pradžioje „ba.” sudėtyje atsirado nauji nariai, įnešę grupei dar stipresnio skambesio, kartu su naująja Lietuvos roko karta tituluojamais kolegomis, „ba.” surengė koncertą Vilniaus „Siemens” arenoje, savo muziką pristatė vienuose didžiausių Europos muzikos festivalių-mugių – „Europavox”, Prancūzijoje bei „Reeperbahn”, Vokietijoje, antrus metus iš eilės stojo ant vieno didžiausių festivalių Lietuvoje „Granatos LIVE” pagrindinės scenos, apšildė grupę „Foals” Vilniaus kalnų parke ir tai – vos per vienerius metus.
Galime bendrai pasidžiaugti, kad lietuviška roko muzika šiuo metu išgyvena visišką savo pavasarinį renesansą, nes ne tik naujos grupės, bet kartu ir gana senos išlaiko savo gerbėjus ir populiarumą, toliau kuria kokybišką ir įtraukiančią muziką, leidžia vinilus, knygas ir nesiliauja gerbėjus džiuginti koncertais. Muzika dar niekuomet nebuvo tokia maloni.