Miegančioji gražuolė „Ramova” jau žadinama

Vida Kuprytė.

Projekto darbų pradžia buvo paminėta šventiškai ir iškilmingai – šventinėmis kalbomis ir tradiciniu „groundbreaking” – simboliniu būsimosis naujosios „Ramovos” pamatų kasimu.

Šalia buvusio kino teatro pastato esančioje aikštelėje susirinko keli šimtai Bridgeport gyventojų, tarp jų buvo ir vietinių lietuvių, atvyko Čikagos miesto valdžios atstovų. Į susirinkusius prabilo pagrindinis projekto sumanytojas Tyler Nevius ir atstovai iš nekilnojamojo turto vystytojų draugovių Our Revival Chicago LLC ir Baum Revision LLC, kurie papasakojo apie sudėtingą projekto finansavimą. „Ramovos” rekonstrukcija kainuos beveik 23 milijonus dolerių.

2020 m. Čikagos miestas pardavė teatrą projekto sumanytojui T. Nevius už 1 dol. ir būsimai statybai paremti suteikė 6,8 mln. dol. mokesčių padidinimo finansavimą arba „TIF”. Illinojaus valstija pridės 1 mln. dol. sumą. Likusią dalį sudarys privačios investicijos ir paskolos.

Per iškilmes Čikagos miesto tarybos narys (aldermanas) Patrick Daley Thompson, atstovaujantis 11-tai Čikagos apylinkei, kuri apima dalį Bridgeporto, teigė, kad valstybei apsimoka skirti šiam projektui didelę pinigų sumą, nes teatro atnaujinimas paspartins Halsted gatvės atgaivinimą.

Maurice Cox, miesto planavimo ir plėtros departamento komisaras, palygino teatrą su miegančia gražuole ir sakė, kad visa Halsted gatvė „netrukus bus pažadinta”.

„Nekantrauju pamatyti, kas nutiks Bridgeportui ir šioje gatvėje veikiančioms įmonėms, kurios dabar turės tūkstančius rėmėjų”, – sakė M. Cox.

Susirinkę teatro gerbėjai džiaugėsi, kad projektas pagaliau pajudėjo į priekį.

„Aš labai džiaugiuosi”, sakė Deborah Lessner, užaugusi už kelių kvartalų nuo teatro. „Ar žinote, kiek iš mūsų pirmą kartą pasibučiavome šiame teatre?”

Pasibaigus kalboms, nekilnojamojo turto vystytojai, Čikagos miesto pareigūnai, ir vietiniai gyventojai simboliškai pažymėjo darbų pradžią, kastuvais iškasdami žemių ir jas pažerdami pastato prieigose. Po to teatro durys buvo pravertos, ir visi galėjo apžiūrėti apleistą pastatą iš vidaus.

Gyventojų noras: išgelbėkime „Ramovą”

Bridgeportas – vienas iš pirmutinių Čikagos rajonų, kuriame apsigyveno lietuviai pereito šimtmečio pradžioje. Pagrindinėje Halsted gatvėje išsirykiavo lietuvių verslai – kepyklos, bankai, šiaučiai ir trys impozantiški pastatai: šiaurėje „Mildos” teatras ir Lietuvių auditorija, o pietinėje dalyje – „Ramovos” teatras.

Dauguma lietuvių apleido Bridgeportą tuomet, kai tėvai jėzuitai pastatė Jaunimo centrą ir antroji lietuvių banga, atvykusi po Antrojo pasaulinio karo ir trumpam nutūpusi Bridgeporte, pasitraukė į pietvakarinį Marquette Parką. Bridgeporto verslai užsidarė, „Mildos” teatras buvo nugriautas, jo vietoje pastatytas policijos departamentas. Lietuvių ženklų šiame miestelyje nebeliko. Tik apleistasis „Ramovos” teatras liko stovėti, ir tai ne lietuvių, o atkakliai pastatą saugojusių vietinių gyventojų bei Čikagos mies­to pareigūnų, susidomėjusių Halsted gatvės atnaujinimu, dėka. 

„Ramovos” išgelbėjimo spiritus movens buvo Bridgeporto airė, nekilnojamojo turto agentė Maureen Sullivan, kuri 2005 m. suorganizavo kampaniją „Save the ‘Ramova’” („Išgelbėkim ‘Ramovą’”). Ši moteris kadaise siekė posto Čikagos miesto taryboje, bet jai nepasisekė būti išrinktai. Tačiau M. Sullivan įgijo ne tik politinės veiklos patirties, bet ir daugelį pažinčių. Ji kreipėsi į įtakingą Čikagos architektūros išsaugojimo tarybą, rinko parašus iš vietinių gyventojų, kad „Ramovos” pastatas būtų išsaugotas. Čikagos miestas nupirko pastatą, ir net investavo 350 000 dol. tam, kad būtų uždengtas naujas stogas. 

Per 15 metų buvo daug kalbama apie istorinio pastato atnaujinimo būtinybę, bet nebuvo didelio susidomėjimo iki 2019 m., kai nekilnojamojo turto vystytojas T. Nevius atvyko į Bridgeportą su ambicingu planu. Šis žmogus, dirbantis pramogų industrijoje, planuoja paversti seną „Ramovos” teatrą į muzikinių spektaklių centrą, talpinantį 1 800 žiūrovų.  Šalia bus atkurtas seniai užsidaręs „Ramova Grill” restoranas ir alaus darykla.

Truputis istorijos

Gediminas Indreika 2014 m. spalio mėn. „Lithuanian Heritage” žurnale aprašė teatro greitą augimą ir sužydėjimą, bei gan staigų „nuvytimą”. „Ramovos” teatrą įsteigė lietuvis verslininkas Jokūbas Maskoliūnas, kuris 1928 m. gavo statybos leidimą prabangiam 1200 vietų teatrui.

Pasak G. Indreikos, pirmą kartą „Ramovos” anonso reklama, pavadinta „Eldorado”, su architekto nupieštu eskizu, pasirodė 1929 m. „Margučio” žurnale. Architektas Myer O. Nathan suprojektavo teatrą ispaniško baroko stiliumi. Pastatas buvo sukurtas pagal tuo metu populiarią kino rūmų madą: aukšti skliautai, mėlynai nudažytos lubos, kuriose spingsėjo tūkstančiai mažų švieselių, primenančių žvaigždėtą dangų. Nors teatras buvo lietuvių kultūros centras, jame nebuvo jokios lietuviškos atributikos.

Visuomenei buvo pasiūlyta galimybė pasidalinti teatro korporacijos turtais: „Kiekvienas lietuvis yra kviečiamas investuoti į šį naują teatrą, įsigydamas korporacijos akcijų. Nesvarbu, ar perkate vieną, ar šimtą akcijų – uždirbsite proporcingą pelno dalį”. Patvirtinta, kad pusės milijono dolerių statybos kaina būtų sumokėta išnuomojant teatrą už 36 000 dol. patyrusiems vadybininkams Harry Reckui ir jo broliams Aristidesui ir Stelianosui Reckams. (Lietuviškuose laikraščiuose jų graikiški vardai nebuvo atskleisti.) J. Maskoliūnui atstovavo ir nuomos sutartį rengė advokatas Anthony Olis. Be teatro, pastate buvo nuomojamos septynios vitrinos.

Teatro pavadinimui buvo paskelbtas konkursas. Kunigas Anicetas Linkus pasiūlė „Ramova”.

Įmantrus „Ramovos” atidarymas įvyko 1929 m. rugpjūčio 18 d. Grojo Čikagos mažasis simfoninis orkestras, dainavo Čikagos operos baritonas Howard Preston, buvo rodomi lietuvių veiklos filmai – „krutamieji paveikslai”, pasirodė ir „Mis Ramova”. Teatras reguliariai rodė ne tik komercinius grožinius filmus, bet ir filmuotus vaizdelius iš Lietuvos bei lietuvių išeivijos veiklos, pavyzdžiui, laikraščių „Draugo” ir „Naujienų” gegužines. 1930 m. vasario 16 d. „Ramova” šimtams moksleivių, švenčiančių Lietuvos Nepriklausomybės dieną, pasiūlė nemokamą filmų programą. Buvo parodytas Kazio Lukšio filmas, apie gyvenimo pažangą Lietuvoje.

1929 m. spalio pabaigoje įvykusi Didžioji ekonominė krizė ar Didžioji depresija neigiamai paveikė ir ką tik atidarytą teatrą. „Ramovos” akcininkai nesulaukė žadėtų dividendų, ir teatro korporacija buvo likviduota 1939 m. Harry Reckas tada nupirko pastatą už 130 000 dol., tik už ketvirtadalį jo apskaičiuotos vertės.

Ir toliau „Ramovos” teatras vargo. Hollywoodo kino studijos rodė naujus filmus savo kontroliuojamuose teatruose, o maži nepriklausomi teatrai, tokie kaip „Ramova”, turėjo laukti mėnesius, kad gautų teisę parodyti geresnius filmus. Kitas iššūkis buvo televizijos atsiradimas 1950 metais – kinas tapo mažiau populiarus ir Čikagos teatrai pradėjo užsidarinėti.

„Ramova” buvo uždaryta 1983 m. Paskutiniais veiklos metais jame buvo rodomi filmai kiniečių kalba Bridgeporto kiniečių bendruomenei.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2021-ųjų m. Spalio 21 d. numeryje, Vol. CXII NR. 83)