Galerija „Taško istorija”. (Nuotraukos iš asmeninio Eglės Jokužytės archyvo)

Nuo taško prasideda pasaulis

Renata Šerelytė.

Apsiniaukusį rugsėjo šiokiadienį nedidelėje, pusrūsyje įsikūrusioje jaukioje  galerijoje „Taško istorija” buvo tuščia, tik į stiklinį prieangio stogelį barbeno lietus. Maloniai pasitikusi galerijos šeimininkė Eglė Jokužytė apro­dė galerijoje eksponuojamus dai­lininko Andriaus Paulavičiaus abstrak­cionistinius darbus ir jo dirb­tu­ves, kuriose karaliavo maištinga kūrybos dvasia.

Eglė Jokužytė ir jos išleistos knygos.

Tokį rytmetį, kai šuorais pliaupia lietus ir pro debesis kartkartėmis pasirodo saulė, pats tas metas prie kvapnios ir stiprios kavos puodelio kal­bėtis apie paveikslus ir knygas. O apie pasta­rąsias Eglė, pirmosios privačios spaustuvės nepriklausomoje Lietuvoje įkūrėjo Sauliaus Jokužio dukra, tikrai tu­ri ką papasakoti. Nes ji vienintelė Lietuvoje užsiima tokiu unikaliu ir, kaip prisipažino, ne pelno siekiančiu amatu – leidžia knygas, kurias gali skai­tyti visi vaikai: ir regintys, ir neregiai. Jos tarsi suartina du skirtingus pasaulius, o neregiams suteikia galimybę skaityti tą pačia knygą kartu su visais.

Žinoma, tai toli gražu ne vienintelė prieš dešimtmetį jos įkurto socialinio verslo „Verslas ar menas”  veiklos sritis – jeigu internete atsidarysite www.vam.lt arba https://taskoistorija.lt, rasite daugybę informacijos apie Eglės nuveiktus darbus ir jos pasiū­lymus verslui, visuomenei ir menininkams, įgyvendintus kūrybinius, meni­nius ir edukacinius projektus, pritaikytus specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams ir jaunimui. „O, kiek mokyklų esu su tais projektais apvažiavusi!..”, – sako Eglė. – Kiek bendrau­­ta su vaikais!..” Ir visa tai ne šiaip sau – juk mes kartais nė nepagalvojame, kaip visuomenėje jaučiasi neregys, o juolab – vaikas, kurio poreikiai turėti knygų ir jas skaityti yra labai apriboti, jeigu lygintume su reginčiais vaikais.

„Neringa ir Naglis”, aut. Viktoras Miliūnas, iliustruotojas Reinoldas Kelpša (su regos negalia).

Todėl visi Eglės projektai, kurlink bebūtų nukreipti, skiriami atskir­čiai tarp reginčių ir neregių vaikų mažinti, ugdyti žmonių su regos negalia kūrybinius sugebėjimus, motyvuoti juos (Eglė yra išleidusi neregių parašytų ir iliustruotų knygų), o tuo pačiu – padėti suvokti žmonių su negalia unikalumą.

Pavyzdžiui, ką jūs darytumėte, jeigu užrištomis akimis jums reikėtų pereiti Gedimino prospektą? Ką jaustumėte? Ką girdėtumėte? Kuo labiausiai pasitikėtumėte – klausa, uosle ar lytėjimu?

Eglė ir tokį projektą įgyvendino – kar­tu su neregių grupe per ūžiantį Ge­dimino prospektą užrištomis akimis ėjo ir tinklalapio lrytas.lt žurnalistė Sigita Purlytė, vėliau prisipažinusi, kad tie keli šimtai metrų buvo tikras išbandymas.

O kaip jūs, jeigu būtumėte neregys, skaitytumėte knygą? Žinome, kad Vilniuje yra Lietuvos Aklųjų biblioteka, padedanti neregintiems žmonėms gauti informacijos darbui, studijoms, puoselėti pomėgius, patenkinti skaitymo poreikius. Tačiau vaikai su regos negalia šiuo atžvilgiu yra nuskriausti – kad ir labai norėdami, jie neturi galimybės turėti tai, ką mes vadiname na­mų biblioteka. Nes knyga vaikui – ne tik tekstas, bet ir iliustracija. Be pieši­nių vaikiškos knygos neįsivaizduojamos.

„Marsiečio abėcėlė”, Eglė Jokužytė ir vaikų kūryba, iliustruotojas Vilmas Narečionis.

Bet ar įmanoma nupiešti tokią iliust­raciją, kurią neregys perskaitytų?.. Pirštais, lytėjimu, kaip raštą?..

Pasirodo, galima!.. Tokios iliustra­cijos vadinamos iškiliosiomis. Niekuo gyvu nebūčiau tuo patikėjusi, jei Eglė nebūtų atnešusi ir parodžiusi keletą savo leidyklos išleistų knygų. Jų tekstas – papildytas ir Brailio raštu, o regi­mos iliustracijos perteiktos taktilinėmis linijomis, rombais, zigzagais. Tai ypatinga galimybė regintiems vaikams pažinti neregimą pasaulį – užmerktomis akimis patyrinėti iliustracijas, įsijausti į neregio būseną, susipažinti su Brailio raštu ir pamąstyti apie šių žmonių gyvenimą. Taip ugdomos vaikų socialinės vertybės ir noras padėti kitiems. Knygos – nuostabios ir, žinoma, labai brangios, leidybos kaštai – penkis kartus didesni nei paprastų knygų.

Todėl jos, galima sakyti, yra bibliografinė retenybė – jas perka socialiai atsakingos šeimos savo vaikams ir kolekcininkai, kurie supranta šių knygų išliekamąją vertę ir jų naudą. Na, o neregiams šios knygos yra dovanojamos. Įgyvendinant akciją „Padovanok knygą neregiui”, žmonių ir įmonių dėka šimtai knygų nukeliavo į žmonių su regos negalia namus. Taip neregiai vaikai, tėvai ar seneliai gali kartu su reginčiais šeimos nariais skaityti tą pačią knygą ir patirti skaitymo malonumą.

Gražiausia Lietuvos 2015 metų knyga – Leonardo da Vinci „Sparnuotosios raidės”.

Bet jau knygų grožis!.. Ypatingai žavi ir įdomi – Leonardo da Vinci pasakų knyga „Sparnuotosios raidės”, pripažinta gražiausia Lietuvos 2015 metų knyga ir sulaukusi tarptautinio pripažinimo. Futuristinės dailininko Vilmo Narečionio iliustracijos tiesiog užima kvapą, tokios įspūdingos. Negana to, jos papildytos iškiliosiomis iliustracijomis, taigi „matomos” ir neregiui. Knyga išleista su kompaktiniu disku – pasakų galima ir klausytis.

Minėtina ir Nomedos Marčėnaitės iliustruota knyga „Užsimerk”, kurioje sudėtos vaikų pasakos, ir Sigito Poškaus „Baltijos valdovė”, iliustruota Marijos Smirnovaitės. Gal ne veltui jas taip norisi glostyti ir nepaleisti iš rankų…

Tai interaktyvios knygos, kurias galima perskaityti, naudojantis bene visais pojūčiais – lytėjimu, rega, klausa, uosle. Pasakų knyga „Užsimerk” praturtinta subtiliais aromatais – keturios pasakos turi savo kvapus. (Kadangi „Verslas ar menas” teikia pasiū­lymus ir verslui, ir patys atviri naujoms idėjoms, tai be unikalių knygų leidybos dar užsiima ir įvairių aksesuarų, šiuo atžvilgiu – namų kvapų, aroma­tų gamyba).

O kur dar atvirukai, kalendoriai, lauko stendai, lentelės, žemėlapiai, dailės, fotografijos, darbų reprodukcijos ir kt!.. Eglė nepamiršta paminėti, kad jos socialinis verslas – tarsi injekcija įvairiems sektoriams, kuri padeda keisti jų požiūrį į socialinius aspektus ir pažadina norą kurti švieses­nę ateitį. O juk tos ateities nesukursi, jeigu atidžiai, su pagarba ir atjauta nepriimsi įvairių visuomenės grupių, ir ypač tų, kurias mes linkę pamiršti dėl specifinių jų poreikių ir nevienodų galimybių.

Iliustruotojas Reinoldas Kelpša (su regos negalia) kūrybos procese.

Todėl, Eglės nuomone, taip svarbu sieti šias dvi sritis – verslą ir meną. Siūlyti bendradarbiavimo galimybes menininkams ir verslininkams, pristatyti kūrybinius projektus visuomenei, integruoti į tuos projektus žmones su regos (ir kitokia) negalia. Negana to, socialinis verslas „Verslas ar menas” atviras ir įvairiems tarptautiniams kultūriniams mainų projektams, sklaidai Lietuvoje ir kitose šalyse – vyksta į užsakomuosius edukacinius projektus, dalyvauja nuotoliniuose ir privačiuose susitikimuose, veda kūrybines dirbtuves, rengia parodas, susitikimus.

O savo leidžiamoms meninėms knygoms taiko aukštus meninius kriterijus (tiesą pasakius, užtenka paimti knygą į rankas, kad tuo įsitikintum). Ir man padovanojo labai simpatišką, E. Jokužytės su vaikais parašytą knygą – Vilmo Narečionio fantastiškai iliustruotą „Marsiečio abėcėlę”, pažintinę knygą, skirtą regintiems vaikams, besidomintiems kosmosu, biologija ir sveiku gyvenimo būdu.

Lietus į galerijos stogelį nesiliovė barbenęs – atrodė, kad ten bėgioja lietaus nykštukas iš Violetos Palčinskaitės eilėraščių knygos. Stiklinių jo batukų tapsėjimas kažkaip labai pritiko šio rytmečio nuotaikai ir aplinkai – ne veltui ir galerijos pavadinimas, ir neregių raštas susietas su tašku, o jeigu pažvelgsime filosofiškai – tai ir su visatos pradžia, ir būties ontologija.

„Užsimerk” – vaikų pasakų knyga su kvapais.

Ir, žinoma, su knyga – vargu ar būtų galima užginčyti jos fenomeną kaip vieną svarbiausių atradimų žmonijos istorijoje. Ir nebūtinai sieti ją su popieriniu formatu – nors Eglė man ro­dė nuostabias popierinio formato knygas, tegu ir kiek kitokias (gerokai storesnes ir šalia mums įprastų raidžių – papildytas iškiliais taškučiais), bet vaizduotė piešė knygas iš kvapų, iš garsų, iš pūko ir aksomo. Iš viso to, ką aprė­pia žmogaus pojūčiai. Ir niekas nežino – gal tokios knygos kada nors ir atsiras.

O šiaip jau Eglės išleistos knygos – tokios gražios, kad tikrai galėtų būti, tarkim, puiki kalėdinė dovana. Paties „Verslo ar meno” socialiniai projektai – taip pat atviri visam pasauliui. Jie tikrai įdomūs, unikalūs ir, nė kiek neabejoju, rastų savo žiūrovą ir klausytoją ir kitose šalyse, ne tik Lietuvoje.

Nuo taško prasideda pasaulis – tą byloja „Taško istorija”.

Eglė Jokužytė – ne tik leidėja, bet ir švietėja.

Išleista vaikiška grožinė literatūra / Interaktyvios knygos

Knyga „Neringa ir Naglis”, Viktoras Miliūnas, iliustruotojas Reinoldas Kelpša (su regos negalia)
Knyga „Sparnuotosios raidės”, Leonardo da Vinci, iliustruotojas Vilmas Narečionis
Knyga „Baltijos valdovė”, Sigitas Poškus, iliustr. Marija Smirnovaitė
Knyga „Užsimerk”, vaikų pasakos, iliustruotoja Nomeda Marčėnaitė
Knyga „Jeigu aš matyčiau”, Redas Olšauskas (su regos negalia)
Knyga „Sielos preliudai” Silvija Beatričė Petkevičiūtė (su regos negalia)
Knyga „Eglė žalčių karalienė”, legenda, iliustruotoja Rūta Arlauskaitė
Knyga „Dievo vaikų planeta”, kunigas Algirdas Toliatas, iliustruotoja Kristina Norvilaitė
Knyga „Marsiečio abėcėlė”, Eglė Jokužytė ir vaikų kūryba, iliustruotojas Vilmas Narečionis
Knyga „Eva ir Ema Palangoje”, Aurika Kettler ir Erika Kettler, iliustruotojas Ramūnas Vaitkus

Šiemet išleista knyga „Neringa ir Naglis”, skirta autoriaus ir Nidos metraštininko Viktoro Miliūno (1916–1986) atminimui, iliustruota neregio jaunuo­lio iliustracijomis, nepaliks abejingo nė vieno skaitytojo.

Pasaulį apgaubusi pandemija mus privertė sustoti ir susimąstyti apie gyve­nimo vertybes, prisiminti šalia esančius ir  kitaip  pažvelgti į naujas ga­limybes. Karantino laikotarpiu E. Jokužytė neliko abejinga prie nuotolinio mokymo prisitaikantiems regos nega­lią turintiems mokiniams bei pedagogams. Bendraudama su vaikais ir jaunimu, ragino juos nepasiduoti slogioms mintims ir savo laiką išnaudoti kūryboje. Leidėja pakvietė juos įsitraukti į naujos knygos gimimo procesą ir sudalyvauti iliustracijų kūrimo konkurse. Taip buvo pastebėti nuo gimimo nematančio Reinoldo Kelpšo (15 m.) meniniai gabumai ir jaunasis kūrėjas buvo pakviestas iliustruoti knygą „Neringa ir Naglis” (senelio pasaka). Kad skaitytojai suprastų skirtumą, knyga išleista dviem skirtingais būdais – viena knyga atspausdinta įprastuoju būdu ir skirta tik regintiems, o kita – interaktyvi knyga, skirta visiems. Ši knyga kviečia skaitytojus nukeliauti į nuostabų Lietuvos kampelį – Kuršių neriją ir pažvelgti į knygos meną kitaip bei pasinerti į kitokį pasaulio suvokimą. Čia atsiveria galimybė pamatyti, kaip neregio darbuose atsitiktiniu bū­du nugula spalvos ir patyrinėti bei pajausti iliustracijas taip, kaip jas „mato” neregintys žmonės. Knygos unikalumą įvertino ir Tarptautinė vaikų knygos taryba (IBBY), ji įtraukta į 2021 metų IBBY atrinktų išskirtinių vaikiškų kny­gų kolekcinį katalogą. 

Straipsnis skelbtas laikraščio „Draugas” šeštadieniniame priede „Kultūra” (2021-ųjų m. Spalio 16 d. numeryje, nr. 37 (82))