Liucija Laucevičiūtė Petrikonienė Beržinskienė

Liucija Laucevičiūtė Petrikonienė Beržinskienė, mylima mamytė ir močiutė netikėtai išėjo Amžinybėn 2021 m. rugpjūčio 14 d. Ji užgeso savo namuose Juno Beach, FL. Paliko liūdinčias dukrą Angelę, anūkę Larą bei gimines Amerikoje ir Lietuvoje.

Liucija gimė 1924 m. rugsėjo 21 d. Laukuvoje (Šilalės raj.), Elzbietos ir poeto rašytojo Stasio Lauciaus šeimoje. Tėveliams persikėlus į Kauną, Liucija baigė 1941 m. Šančių gimnaziją ir žadėjo studijuoti. Tačiau neramūs laikai privertė dirbti. 1944 m. Liucija kartu su savo tėveliais pasitraukė į Vakarus ir Antrojo pasaulinio karo pabaigos sulaukė Šiaurės Vokietijoj.

1947 m., atsiradus galimybei, Liucija su tėveliais išvyko į Angliją ir apsigyveno Londone. Čia susipažino su dailininku Antanu Petrikoniu ir 1952 m. už jo ištekėjo. 1953 m. jaunai šeimai gimė dukrelė Angelė. 1958 metais Liucija su vyru, dukrele bei tėveliais atvyko į JAV ir apsistojo Čikagoje. Liucija įsidarbino vienoje įstaigoje, rūpinosi savo tėveliais ir šeima. Tėveliui mirus, 1976 metais Liucijos šeima kartu su mama persikėlė gyventi į Floridą, į Juno Beach, kur gyveno iki dabar.

Floridoje Liucija įsidarbino. Naujoje vietoje ji galėjo drauge su šeima džiaugtis saule ir šiluma. Floridoje Amžinybėn išėjo Liucijos mama, o 1982 m. mirė vyras Antanas Petrikonis. Po kelerių metų Liucija susipažino su Walteriu Beržinsku ir 1989 m. jiedu susituokė. Po ilgų metų, skirtų šeimai ir tėveliams, nors ir jau turėdama sveikatos problemų, Liucija, padedama Walterio, galėjo džiaugtis gyvenimu, draugais, kelionėmis ir netoliese gyvenančios dukrelės Angelės šeima. Tačiau 2000 m. Walteris susirgo ir išėjo į Amžinybę. Kitas baisus smūgis Liucijos gyvenime buvo staigi anūko Tomo Zarr netektis, ištikusi šeimą 2013 metais. Liucija liko su dukra Angele ir anūke Lara, kurios padėjo jai pakelti tas tragedijas.

Liucija buvo jautrios sielos, gera dukra savo tėveliams, mylinti žmona ir mama savo šeimai. Ji labai mėgo žmones ir gyvenimą. Kai Juno Beach atsikraustė daug draugų iš Čikagos, Liucijos namų durys buvo visiems jiems atviros. Net ir pergyvenusi mylimų vyrų ir anūko netektis, turėdama sveikatos problemų, Liucija buvo visuomet giedros nuotaikos, niekada nesiskųsdavo ir kiekvieną pas ją apsilankantį svečią sutikdavo su nuoširdžia šypsena. Liucija buvo ilgametė JAV Lietuvių Bendruomenės narė, negalėdama aktyviai dalyvauti organizacijose, visuomet daugelį jų remdavo, ypač BALFĄ.

Per Liucijos buto langą buvo matyti Atlanto vandenynas ir tuo vaizdu ji visuomet džiaugdavosi. „Čia tikras rojus, matau bangas, paukščius ir dangų”, – sakydavo Liucija draugams, dukrai Angelei ir anūkei Larai, kuri kartu gyveno ir ja rūpinosi. Tokią mamą ir močiutę Liuciją mes ir prisimename, mokėjusią džiaugtis, mylėti, rūpintis, nepalūžusią po pergyventų tragedijų, likusią visada atvirą gyvenimui.

Liūdinti šeima.