Nė dienos be krepšinio

Laima Smilgytė.

„Lithuanian Bomber”. Taip draugai vadina 16-metį krepšininką Matą Masį, Willowbrook aukštosios mokyklos vienuoliktoką. Ir ne be reikalo – Ame­rikoje gimęs vaikinas jau 10 metų žaidžia krepšinį ir aikštelėje garsėja taiklių tritaškių metimu. Pradėjęs tre­niruotis Pasaulio lietuvių centre (PLC), dabar Matas priklauso ne tik savo mokyklos krepšinio komandai „Willowbrook Warriors”, bet krepšinį žaidžia ir keliaujančioje „ET21 Buc­keyes” komandoje, į kurią priimami tik tik stipriausi žaidėjai.

Griežta dienotvarkė

Kiek Matas save atsimena, geriausias žaislas vaikystėje jam visada buvo kamuolys. „Mama sako, kad ir miegoti kartais eidavau su kamuoliu. Todėl kai buvau 6-erių metų, tėvai ma­ne nuvedė į krepšinio treniruotes PLC. Pirmasis mano treneris buvo Aivaras Majus, o pirmoji komanda – „Lituanica”, – savo krepšinio kelio pradžią prisiminė Matas.

Su „Lituanica” vaikinas žaidė iki 5 klasės, vėliau rungtyniavo „Illinois Speed”, o nuo 8 klasės iki dabar žai­džia „ET21 Buckeyes” komandoje. 3 metus Matas vilki ir savo mokyklos „Willowbrook Warriors” marškinė­lius, o šį sezoną yra vienas iš 3 ko­mandos kapitonų.

Norint žaisti stipriose komandose, reikalingas ne tik įgimtas talentas, bet ir sunkus darbas bei užsispy­rimas. Visa tai Matas turi. Vaikino dienotvarkė jau ne vienerius metus yra itin griežta. „Keliuosi 6 ryto ir važiuoju į mokyklą. Visus dalykus mokausi sustiprintu lygiu, iš kurių 5 – koledžo pamokos. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio po mokyklos einu į krepšinio treniruotes, kurios užtrunka 2–3 valandas, penktadieniais vyksta varžybos, šeštadieniais – vėl treni­ruotė su komanda, o sekmadieniais – individuali treniruotė su krepšinio treneriu”, – savo tvarkaraštį vardijo vienuoliktokas.

Ruoštis pamokoms Matui laiko lieka nedaug, todėl vaikinas namų dar­bus stengiasi pradėti daryti mokykloje, nors grįžus iš treniruočių dažnai prie pamokų dar tenka pasė­dėti ir iki vidurnakčio. Tačiau krep­ši­nis vaikino mokslams nekenkia – Matas iš 500 Willowbrooko aukštosios mokyklos vienuoliktokų yra penktas iš geriausiai besimokančių mokinių.

Šeima – ištikimiausi sirgaliai

Mokslo svarbą pabrėžia ir Mato „ET21 Buckeyes” klubas, kurio rėmėjas bei vienas įkūrėjų yra krepši­ninkas Evan Turner iš Portlando „Trail Blazers” komandos. „Mūsų tre­neris Roy Ramos taip pat dažnai primena, kad turime ne tik daug treniruotis, bet ir sveikai maitintis, išsimiegoti ir gerai mokytis. Blogai besimokantys komandoje žaisti negali”, – pasakojo Matas.

Ar nuo didelio krūvio vaikinas ne­pavargsta ir nekyla noras mesti krepšinio? „Man labai patinka žaisti ir noriu tai daryti kuo ilgiau. Tačiau kartais pasitaiko dienų, ypač po ne­pasisekusių varžybų, kai imu galvoti, kodėl ir kam aš taip vargstu. Bet nu­einu miegoti, atsikeliu kitą rytą ir vėl varau”, – pasakojo Matas, kuriam jė­gas atgauti padeda ir šeima. Mama Viktorija, tėtis Darius ir jaunesnis bro­lis Tadas yra didžiausi jo sirgaliai.

Vaikino tėtis, pats prieš kelis de­šimtmečius Kaune žaidęs „Žalgirio” jaunių komandoje, bet dėl kelio traumos turėjęs palikti krepšinį, sūnui ne­gaili nei patarimų, nei pastabų. „Ne tik trenerių, bet ir tėčio nuomo­nė man labai svarbi. Dažnai kartu su juo ir broliu per televizorių žiūrime krepšinio varžybas ir jas aptariame. Kartais su broliu einame treniruotis, tada aš jam paduodu kamuolį, jis – man. Brolis taip pat žaidžia krepšinį, tad bandau jam padėti. O mama mus visus prižiūri ir skaniai maitina”, – juokėsi Matas.

Kai vaikinas su savo keliaujančia „ET21 Buckeyes” komanda važiuoja į varžybas, kurios vyksta visoje Ame­ri­koje, jį visada lydi ir vienas iš tėvų. Žaidėjams tokios kelionės nieko ne­kainuoja, tačiau kartu keliaujantys tėvai už kelionę moka patys. „Kai tėtis žaidė su ‘Žalgirio’ jauniais, arti­mųjų palaikymo jam labai trūko, nes seneliai neturėjo galimybės dalyvauti varžybose. Todėl dabar tėvai visur su manim vyksta kartu ir morališkai mane palaiko”, – pasakojo Matas.

Dėmesys ir pergalių skonis

Malonaus ir netikėto palaikymo vaikinas sulaukia ir iš savo amerikie­čių draugų, Willowbrook mokyklos krep­šinio komandos sirgalių. Žino­dami, kad Matas yra lietuvis, draugai paprašė jiems duoti Lietuvos vėliavą. Kai tik šešiolikmetis su „Willow­brook Warriors” komanda dalyvauja varžybose, salėje suplevėsuoja Lietu­vos trispalvė, kurią mojuoja ameri­kiečiai, taip atsidėkodami Ma­tui už puikų žaidimą. Ir po varžybų lietuvis dažnai sulaukia sveikinimų, pagyri­mų bei rankos paspaudimų iš nepa­žįstamų.

O girti 16-metį krepšininką tikrai yra už ką. Kovo 1 d. laikraštis „Daily Herald” paskelbė Illinois valstijos DuPage apygardos mokyklų geriau­sių krepšinio žaidėjų dvidešimtuką, kuriame įrašytas ir Matas. Vaikinas kovo 2 d. su savo mokyklos „Willow­brook Warriors” komanda tapo regiono čempionais (Regional IHSA Class 4A Champions).

Draugai dar nepamiršo ir sausio pabaigoje vykusių įsimintinų varžybų tarp „Willowbrook Warriors” ir „Larkin” mokyklinių komandų. Ta­da, likus 5 sekundėms iki rungtynių pabaigos, Matas įmetė įspūdingą tritaškį, lėmusį jo komandos pergalę. Puikus Mato žaidimas buvo aprašytas ne tik keliuose vietiniuose laik­raš­čiuose, bet ir dienraštyje „Chicago Sun-Times”, vaikinas taip pat davė interviu „Cn100 Sports” televizijai.

Traumos, aukos ir svajonės

Kad ir kiek pergalės atneša tei­gia­mų emocijų, kaip ir kiekviename sporte, yra ir ne tokia šviesi alinan­čio darbo pusė. Mėlynės, skaudančios kojos, patempti pirštai – tai Mato kasdienybė. Tačiau vaikinas džiaugiasi, kad sunkių traumų iki šiol pavyko išvengti. „Komandos draugams yra lūžusios rankos ir kojos, išmušti dantys, o mano rimčiausias sužeidimas – 7-oje klasėje per varžybas prakirstas antakis, kurį reikėjo siūti”, – pasakojo Matas.

Vaikinui tenka iškęsti ne tik tre­niruočių nuovargį, bet dėl krep­ši­nio daug ko atsisakyti. Šešiolikmetis dėl žaidimo aukoja miegą, susitiki­mus su draugais, atostogas. Pusė atei­nan­čios vasaros taip pat bus skirta krep­šiniui. Nors Matui yra pasiūlyta dalyvauti Lietuvos 16–17-mečių krepšinio rinktinės stovykloje Lietuvoje, šio kvietimo teks atsisakyti, nes rungtyniaus vasaros turnyre su „ET21 Buckeyes” komanda. „Vasaros varžybos yra puiki galimybė būti pastebėtam koledžo klubų atstovų ir iš jų su­laukti pasiūlymų pasirašyti sutartis žaisti su kolegijos krepšinio komandomis dar po kitų metų. Jau esu ga­vęs kelis laiškus iš krepšinio klubų, kad jiems patinka mano žaidimas ir esu stebimas. Todėl mano didžiausias noras dabar – vasarą pasirašyti su­tar­tį”, – prisipažino Matas.

Vaikinas turi ir daugiau svajonių. „Būtų įdomu susitikti ir pasi­kalbėti su ‘Golden State Warriors’ žaidėju Stephen Curry. Jis, kaip ir aš, mėto daug tritaškių ir nėra labai aukštas. Kada nors norėčiau rungtyniauti Lietuvos rinktinėje, žaisti NBA komandoje ar išbandyti jėgas stipriame Europos klube. Tiesiog no­riu gerai žaisti krepšinį kuo ilgiau”, – sakė 16-metis krepšininkas Matas Masys.

Linkime Matui kuo daugiau pergalių ir kad svajonės pildytųsi!