Nobelio premijos laureatas: verslumą stabdo gėda patirti nesėkmę

Algirdas Zailskas.

Vilniuje praėjusią savaitę vyko didžiausias Šiaurės Europoje gyvybės mokslų forumas ,,Life Sciences Baltic 2016”, į kurį susirinko svečiai iš 30 šalių. Lietuvos gyvybės mokslų sektorius kasmet sparčiai auga, o iki 2020-ųjų Lietuva išsikėlusi tikslą įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių Europoje.

Pagrindinį šių metų konferencijos pranešimą skaitė Nobelio premijos laureatas chemijos srityje, profesorius iš Izraelio Dan Shechtman. Profesorius papasakojo, kodėl svarbu sukurti kuo daugiau verslų technologijų srityje ir pasidalino patarimais, kaip tai padaryti.

Mažėjantis gyventojų skaičius – iššūkis ekonomikoms 

Dan Shechtman teigimu, šiandien pasaulyje gausu problemų. Daugelyje šalių gyventojų skaičius mažėja, Lietuva nėra išimtis. Kitose, daugiausiai neišsivysčiusiose šalyse, gyventojų skaičius auga labai greitai, žmones sunku išmaitinti. Taip pat vyksta karai ir yra 60 mln. pabėgėlių, kurie migruoja. D. Shechtman mano, kad pagrindinė konfliktų priežastis yra skurdas. Juk šalys, kuriose šiuo metu daugiausiai neramumų, yra labai neturtingos. Jeigu jos galėtų išspręsti savo ekonomines problemas ir suklestėtų, karų nebūtų.

Nobelio premijos laureatas atkreipė dėmesį į gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje. Šalyje gimstamumo rodiklis vidutiniškai siekia 1,3, tuo tarpu, norint išlaikyti pastovų gyventojų skaičių, minėtas rodiklis turėtų siekti 2,1. Galima imtis dviejų priemonių, kurios galėtų pagerinti situaciją.

Pirma, galima skatinti didesnes šeimas (pasaulyje daug šalių tai bando daryti, pavyzdžiui, Kinija, Pietų Korėja, Japonija, Rusija). Sėkmingu pavyzdžiu įvardijama Rusija – gyventojų skaičius šalyje anksčiau mažėjo, tačiau pradėjo augti. Didelę įtaką pokyčiui turėjo Rusijoje net trejus metus apmokamos motinystės atostogos.

Kaip ten bebūtų, gyventojų skaičius mažėja daugelyje Europos šalių – tai reiškia, kad dirba vis mažiau jaunų žmonių. Norint išlaikyti (ar pagerinti) šalių ekonominę būklę yra būtina, kad kiekvienas dirbantis žmogus sukurtų daugiau bendrojo vidaus produkto. Shechtman įsitikinęs, kad tai geriausiai pasiekiama kuriant naujas technologijų kompanijas (taip vadinamus startuolius).

Startuoliai sukuria daug darbo vietų

Profesorius pastebi, jog jeigu didelės kompanijos nusprendžia plėstis, jos savo darbuotojų skaičių padidina, pavyzdžiui, 2 procentais. Kai įkuriamas startuolis, jame dirbančių žmonių skaičius per šešis mėnesius gali padvigubėti. Pradėję dirbti dviese greitai dirbs keturiese, vėliau jų bus jau 8, 16, 32, 64 ir taip toliau. Jeigu šalyje daug startuolių – sukuriamos darbo vietos daugybei žmonių.

Tačiau tokias darbo vietas gali užimti tik gerai apmokyti, gabūs ir išsilavinę žmonės, todėl svarbu, kad tokių gyventojų šalyje būtų kuo daugiau.

Visų svarbiausia – išsilavinimas

Kuriant tvarią ekonomiką, Shechtman pirmiausiai pabrėžia gero mokyklinio išsilavinimo svarbą visiems – ne tik gyvenantiems didelių miestų centre, bet ir gyvenantiems priemiesčiuose, miesteliuose ir kaimuose. Juk kaimuose gyvenantys žmonės daugelyje šalių turi daugiau vaikų nei tie, kurie gyvena miestuose, ir jie yra tie žmonės, kurie pagrinde dirbs ateityje. Todėl profesorius mano, kad svarbiausi žmonės pasaulyje yra mokytojai – jie ruošia ateities kartą.

Be gero paruošimo mokykloje, būtinas geras mokslinis ir technologinis išsilavinimas, tik taip galės atsirasti geri startuoliai. Toliau – vyriausybės politika ir parama bei laisva rinka. Taip pat svarbus žemas korupcijos lygis.

Tačiau ne visi nori arba sugeba sukurti naujus verslus. Dan Shechtman mano, kad verslumo reikia pradėti mokyti dar mokyklose. Izraelyje verslumo mokymo programų mokyklose yra gausu – pavyzdžiui, šešiolikmečiai mokomi, kaip sukurti produktą, kaip tirti rinką, įgyvendinti marketingo priemones ir parduoti produktą. Jie dar būdami labai jauni išmoksta kalbėti verslo kalba.

Taip pat verslumo reikia mokyti universiteto studentus, studijuojančius mediciną, inžinerinius ir kitus mokslus. Jie yra arčiausiai naujų įmonių sukūrimo.

Dan Shechtman dar 1986 universitete pradėjo mokyti verslumo ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Į pirmąją paskaitą, kuri vyko salėje, skirtoje 600 žmonių, atvyko net 800 studentų. Paskaitas vedė sėkmingų startuolių įkūrėjai (sukūrę verslus nuo nulio), neseniai startuolius įkūrę verslininkai ir kiti profesionalai (teisininkai, marketingo specialistai ir t.t.).

Nesėkmės baimė

Profesorius taip pat pastebi kultūrinę ypatybę, trukdančią naujų verslų atsiradimui. Tai yra nesėkmės baimės kultūra. Daugelyje šalių, ypač Rytų Azijoje ir Europoje, nesėkmė užtraukia gėdą. Žmonės nenori prisiimti rizikos, nes gali nepasisekti. Ir iš tikrųjų, nepasisekti gali. Izraelio visuomenė yra visiškai priešinga – ten žmonės mielai prisiima riziką, o nepasisekimas – jokia gėda. Dan Shechtman visur ir visada kartoja: ,,Nesėkmė – ok. Pradėk iš naujo”. Svarbu suprasti, kad pirmą kartą bandant nesėkmės tikimybė yra labai didelė, tačiau jau kitą kartą sėkmės galimybės yra daug didesnės. Investuoti į verslą, įkurtą žmogaus, kuriam anksčiau nepasisekė, yra gerai, nes jis jau turi didelę patirtį.

Inovacijų neužtenka – reikia galutinio produkto

Pasaulyje garsiai kalbama, kaip svarbu inovacijos. Tačiau ne inovacijų kiekyje yra esmė. Svarbiausia sugebėti panaudoti mokslinius tyrimus ir iš jų sukurti galutinį produktą. Nobelio premijos laureatas pastebi, kad būtent startuoliai sugeba paimti iš universitetų tą ,,auksinį kiaušinį” ir paversti galutiniu produktu.

Kalbėdamas apie finansavimo klausimus, profesorius pranešimo metu išskyrė taip vadinamųjų verslo angelų svarbą. Juos Shechtman vadina svarbiausiu naujų verslų finansavimo šaltiniu. Verslo angelai yra turtingi žmonės, kurie patys anksčiau yra sukūrę kompanijas, jas sėkmingai pardavę ir uždirbę daug pinigų. Jie nori reinvestuoti į naujus verslus tame pačiame sektoriuje, kuriame jie yra ekspertai. Verslo angelai gali ne tik finansuoti, jie taip pat turės labai gerų patarimų, jie išmano globalias rinkas ir turi  ryšius su svarbiais žmonėmis visame pasaulyje.