Ruduo. Laikas skaičiuoti viščiukus

Vitalija Dunčienė.

Lietuvos išminčiai sakydavo, kad „viščiukus reikia skaičiuoti rudenį”. Kai jau matyti, kad jie laimingai sulaukė rudens, išvengę kačių, varnų, vanagų, lapių, šeškų ir įvairių ligų keliamų pavojų. Ruduo atėjo. Tinkamas lai­kas aptarti prieš metus išrinktos Lietuvos valdžios svarbiausius pasiekimus.

Skelbiama, jog Vilniaus universitetas nurodė kal­bant ir rašant laikytis „lyčiai jautrių kalbos gairių”, kuriose teigiama, kad bendrosios gimi­nės daiktavardžiai yra „diskriminacinio pobūdžio” ir siūloma juos pakeisti. Pvz., bendrinės giminės daiktavardis „žmogus” turėtų būti vadinama(s) „žmoga”. Bet aš būsiu senamadiška.

Taigi, kalbant „senoviška” lietuvių kalba, grįžkime prie Lietuvos pasiekimų. Įvyko gausūs mitingai Vilniuje, kuriuose dalyvavo žmonės iš visos Lietu­vos, nepatenkinti vyriausybės veikla. Tebesitęsia COVID-19 pandemija – nepaisant griežtų valdžios reikalavimų, „galimybių paso”, įvairiausių suvaržymų, bausmių ir nepasiskiepijusių žmonių persekiojimo. Kas penktą persirgusį lietuvį kamuoja liekamieji infekcijos padariniai, skelbia kardiologas, prof. Raimondas Kubilius. Laikraščio pirmame puslapyje skelbiama, kad trūksta ligoninėse vietų, o antrame – kad bus uždaromi ligoninių skyriai Tauragėje, Jonavoje, Šakiuose… Pabrango maistas, elektra, dujos, kuras, net 5 kartus – šiukšlių išvežimas. Nelegalių emigrantų Lietuvoje apgyvendinta apie 4 tūkstančius, jie šiuo metu laikomi už tvorų, bet jas įnirtingai purto ir skundžiasi, kad Lietuva jais blogai rūpinasi. Darbdaviai dejuoja nerasdami Lietuvoje darbo rankų – 65 tūkstančiai laisvų darbo vietų – ir prašo vyriausybės leisti į Lietuvą atsigabenti svetimtaučių darbininkų. Tuo tarpu 200 tūkstančių darbingų Lietuvos žmonių dejuoja negalintys rasti darbo Lietuvoje. Skelbiama, kad savižudybių skaičiumi Lietuvą pasaulyje lenkia tik Pietų Korėja. Žiniasklaida skelbia, kad šiemet 800 Lietuvos piliečių neteko Lietuvos pilietybės, sukeldami džiaugsmą komentatoriams: „Lietuvos piliečiu gali būti tik tas, kuris gyvena, dirba ir mokesčius moka Lietuvoje.” 

Taigi, rudens Lietuva sulaukė, turėdama sudėtingų ekonominių ir psichologinių problemų, bet… Dabartinė progresyvi Seimo dauguma vietoj to, kad spręstų gyvybiškai kiekvienam žmogui aktualias problemas, užsiėmė visuomenės moralės tobulinimu. T. y., „atsilikusią, religingą, homofobišką, prietaringą, primityvią” visuomenę bandė paversti į „madingą, progresyvią, modernišką, homofilišką”. Kaip sekasi progresyviesiems valdytojams ideologiškai tobulinti Lietuvą?

Lietuvos Seimo progresyvioji dauguma – kas tai?

Prieš metus vykusiuose rinkimuose Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija laimėjo daugumą vietų Seime ir įgijo teisę formuo­ti naują vyriausybę. Lietuvos žmonės balsavo už TS-LKD, nes ji buvo pristatoma kaip vienintelė „dešinioji, konservatyvi, krikščioniška” partija Lietuvoje. Patekusi į Seimą, „dešinioji, konservatyvioji” TS-LKD partija, įkvėpta progresyvios „Laisvės” partijos ideologinio užtaiso, pakvietė ją ir Lietuvos liberalų sąjūdį jungtis į bendrą komandą ir kartu spręsti Lietuvos valstybei iškylančias problemas.

Kokį gi dvasinį užtaisą „Laisvės” partija pasiūlė TS-LKD? Štai keletas jų programoje įrašytų pažadų.

Inicijuosime administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, panaikinant administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija… Plėtosime visuomenės diskusiją apie galimybę priimti Sekso paslaugų kontrolės įstatymą, legalizuojantį ir reguliuojantį sekso paslaugų teikimą ir sekso paslaugų teikėjų teises bei garantijas.

…panaikinsime baudžiamąją atsakomybę už narkotinių medžiagų įsigijimą ir jų laikymą be tikslo jas platinti bei administracinę atsakomybę už narkotinių medžiagų vartojimą. Priimsime Kanapių kontrolės įstatymą, kuriuo įteisinsime ir reguliuosime kanapių vartojimą.

Investuosime į visuomenės reprodukcinės sveikatos švietimą ir mokslo įrodymais grįstą lytinį švietimą bei lytiškumo ugdymą mokyklose. Steigsime jaunimui palankias specializuotas reprodukcinės sveikatos paslaugas. Parengsime ir patvirtinsime embrionų ir lytinių ląstelių donorystės programą.

Tobulinsime integracijos paslaugų teikimo sąlygas taip, kad būtų atsižvelgiama į individualaus pabėgėlio poreikius ir sėkmingą integraciją. Stiprinsime antidiskriminacinės politikos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu įgyvendinimą, siekiant šalinti neigiamų išankstinių nuostatų kuriamas kliūtis sėkmingai pabėgėlių integracijai.

Peržiūrėsime trečiųjų šalių piliečių teisę į šeimos susijungimą reguliuojančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas ir atsisakysime nepagrįstų bei neproporcingų apribojimų, taip palengvindami jų apsigyvenimo Lietuvoje sąlygas. Patvirtinsime ir įgyvendinsime nacionalinę migracijos politiką, akcentuodami ne tik ekonominę naudą, bet ir kultūrinio pliuralizmo teikiamas galimybes.

Inicijuosime Konstitucijos pataisą, leisiančią tos pačios lyties šeimoms sudaryti civilinę santuoką. Pakeisime įvaikinimą ir globą reguliuojančius įstatymus, užtikrindami LGBT asmenims teisę įsivaikinti arba globoti vaiką (-us). Panaikinsime diskriminacinę Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio šio įstatymo nuostatą, ribojančią LGBT asmenų saviraiškos laisvę…  Stiprinsime atsaką į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą LGBT asmenų ir LGBT bendruomenės atžvilgiu.

Papildysime Lygių galimybių įstatymą, numatant lytinę tapatybę kaip vieną iš draudžiamos diskriminacijos pagrindų. Papildysime Baudžiamąjį kodeksą, uždraudžiant neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus lytinės tapatybės pagrindu.

Lietuvos rinkėjai pasiuntė 11 „Laisvės” partijos narių į Seimą atstovauti jų interesams. Šios partijos vadovę, Aušrinę Armonaitę, kaip tinkamiausią kandidatę (iš 10 galimų kandidatų) pasirinko užsienio lietuviai atstovauti jų interesams Seime.

Atrodo, kad TS-LKD partija buvo taip sužavėta „Laisvės” partijos ideologinių siekių, kad nuo pat pirmųjų bendradarbiavimo dienų ėmėsi įgyvendinti jos progresyvią programą, – nepaisant šėlstančios pandemijos, verslų žlugimo, ekonomikos sustojimo, nelegalių pabėgėlių antplūdžio, piliečių fizinės ir psichinės  sveikatos nuosmūkio ir kitų problemų.

Kas slepiasi už Stambulo konvencijos?

Pirmiausia naujai išrinkti progresyvieji pareiškė, kad Lietuva privalo ratifikuoti Stambulo kon­venciją (SK). Anot jų, SK ratifikavimas apsaugos Lietuvos moteris nuo smurto artimoje aplinkoje. Kas gi galėtų nepritarti tokiam kilniam tikslui: apginti silpną moterį nuo skriaudiko? Ir vis tik sveiko proto žmogui kyla nemažai klausimų. Ar dabartiniai Lietuvos įstatymai leidžia skriausti moteris ir silpnesnius? Ne. Ar Lietuvos papročiai, tradicijos kaip nors skatina, ragina, padrąsina skriausti moteris? Ne. Taigi, kokių dar įstatymų Lietuvoje trūksta, kad dabartinė valdžia apsaugotų nuo smurto? Kodėl dabartinei valdžiai reikia ratifikuoti SK, kad jie galėtų patobulinti Lietuvos įstatymus? Kodėl dabartinė valdžia siekia panaikinti alkoholio nau­dojimo apribojimus, atlaisvinti narkotikų varto­jimo suvaržymus, jeigu statistika rodo, kad daugiau nei pusė smurto atvejų artimoje aplinkoje kyla dėl kvaišalų vartojimo?

Bandant atsakyti į šiuos klausimus kyla įtarimas, kad progresyviajai valdžiai iš tikrųjų nelabai rūpi skriaudžiamos moterys. Tai kur šuo pakastas? Taip, SK kalbama apie smurtą prieš moteris, bet…  jos tekste susiduriame su nauja sąvoka – „socialinė lytis”. Tolimesnis SK tekstas skamba įsakmiai. Teigiama, kad SK pasirašiusi valstybė būtų įpareigota „įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie lyčių vaidmenis be stereotipų” (SK III sk. 14 str.). To paties skyriaus 12 straipsnis skelbia: „Šalys imasi būtinų priemonių, kuriomis būtų skatinami socialinių ir kultūrinių moterų ir vyrų elgsenos modelių pokyčiai, siekdamos panaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamus žemesnės moterų padėties idėja arba stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis”. 

Ar šie SK skyriai ir straipsniai, įpareigojantys valstybę perauklėti vaikus, neprimena „Laisvės” partijos pažado mokyti vaikus „teisingo” lytinio švietimo? Ir kaip turėtų atrodyti NEstereotipinis moters ir vyro vaidmuo visuomenėje? Štai „Laisvės” partijos ir Seimo narys Tomas Raskevičius savo rinkiminėje programoje skelbė: „Mokyklose dėstykime mokslu, o ne religija grįstą lytinį švietimą…” Kuriama iliuzija, kad progresyvieji geriausiai išmano žmogaus sielą (mokslu pagrįstą moralę?) ir todėl jiems turėtų būti patikėtas būsimųjų kartų auklėjimas.

Deja, progresyviesiems politikams užsiimti Lietuvos vaikų lytiniu auklėjimu trukdo Konstitucijos 26  straipsnis, kuriame įtvirtinta tėvų ir globėjų teisė „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių  religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus”. 

Kad progresyvieji galėtų apeiti Lietuvos Konstituciją, jiems ir yra reikalingas SK ratifikavimas. Tai panaikintų Konstitucijos 26 punkto galiojimą ir plačiai atvertų duris lytinio švietimo „ekspertams” į valstybinius darželius, mokyklas, kur jie galėtų laisvai skleisti savo ideologiją. Ratifikavusi SK Lietuva įsipareigotų finansiškai išlaikyti mokslinio lytinio švietimo programų ruošėjų, vadovėlių rašytojų, mokytojų, kontrolierių, statistinių duomenų apdorotojų, konferencijų lankytojų „progresyvių ekspertų” grupes, už kurių paslaugas turėtų sumokėti valstybiniais mokesčiais apkrauti tėvai.

Ar šeimos sąvoka – pasenusi?

Jeigu prieš 10–15 metų kas nors Lietuvoje klaustų – kas yra šeima, kaip ji sukuriama, žmonės be problemos atsakytų į šitą klausimą. Atsakytų turbūt vienodai tiek vieniša mama, tiek močiutė, auginanti vaikaičius, tiek vaikų namuose augantis vaikas. Visi žinojo, kokioje žmonių sąjungoje yra geriausia augti vaikui. Šitas žinojimas įrašytas ir į Lietuvos Konstituciją: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šei­mą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu” (38 str.). 

Šis Konstitucijos straipsnis taip pat trukdo progresyviajai Lietuvos valdžiai įgyvendinti „Laisvės” partijos programą, kurioje skelbiamas siekis įteisinti vienalyčių santuoką ir galimybę įsivaikinti. Žinoma, partijos planas buvo pradėtas įgyvendinti kukliau: prašyta pritarti tik homoseksualų partnerystei, puikiai visiems suprantant, kad tai žodžių žaismas, tarpinė stotelė siekiant galutinio tikslo – civilinės santuokos.  

O gal aš klystu? Gal progresyviesiems tikrai rūpi tik homoseksualų teisės ir galimybė gyventi normalų gyvenimą? Deja, Seimo narių stalčiuose gulin­tys nejudinami įstatymų projektai, kurių priėmimas užtikrintų Lietuvos homoseksualų teises, parodo, kad progresyviųjų siekis yra didesnis: civilinė santuoka ir įvaikinimas.

Todėl ir vėl kyla įtarimas, ar progresyviosios valdžios pastangos supančioti Lietuvą SK neturi vienintelio tikslo – Lietuvos Konstituciją nustumti į antrą planą, suteikiant progresyviesiems prieigą prie Lietuvos vaikų švietimo ir jų moralinių vertybinių formavimo? 

Imigrantai – Lietuvos laimėjimas ar pralaimėjimas?

Skaitant „Laisvės” partijos programą, kuriai pritaria visi valdantieji, atrodo, kad nelegalių imigrantų į Lietuvą antplūdis yra jų svajonių išsipildymas. Dabartinė valdžia kelių per kelis mėnesius įsileido 4 tūkstančius nelegalių imigrantų. Kai Lietuvos krašto apsaugos ministras (TS-LKD) Arvy­das Anušauskas „Žinių radijo” laidoje buvo paklaustas, kodėl reikėjo dviejų mėnesių, kad būtų pradėti stabdyti nelegalai, jis atsakė, kad iš pradžių neturėjo visos informacijos apie tai, kaip ir kodėl tas vyksta. Tik vėliau pamatė Baltarusijos užkulisius ir kaip į tai įsitraukę valstybės pareigūnai. Jo išvada: „…jeigu būtume iš karto stabdymo politiką įjungę, stabdymo ir grąžinimo, tiksliau, apsukimo, …tai iš tikrųjų nebūtume gavę tokios europinės paramos iš kitų valstybių, ir ne tik politinės, bet ir materialios.” 

Štai ir paaiškėjo. Į Lietuvą nelegalūs imigrantai buvo įleisti dėl materialinės naudos. Spėju, kad labai smagu ir gera sėdėti prie didelės krūvos pinigų ir juos dalinti bendraminčiams, bet… Ar kas nors galvoja, kad svetimtaučių skaičius, pradėjus vykdyti šeimų/giminių susijungimo politiką, padidės šimtus kartų? Kažkodėl nesigirdi dabartinės valdžios įsipareigojimų, kad jų gauta „materiali nauda iš ES” būtų išsaugota ateinančioms kartoms, nes imigrantų problema, šitos valdžios pradėta, tikrai nesibaigs su jų kadencijos pabaiga, o tik didės ateityje?

Ar progresyvieji pasieks savo tikslų?

Progresyvioji valdžia, nepaisant pandemijos, ekonominių sunkumų, bando įgyvendinti savo programą. Bando legalizuoti narkotikų vartojimą. Sunerimusius žmones premjerė Ingrida Šimonytė nuramino, kad „tai bus ne narkotikų vartojimo legalizavimas, o – dekriminalizavimas”. Kažkoks žodinis burtažodis, kuriuo tikimasi nuslopinti žmonių budrumą ir legalizuoti narkotikus (tiesa, lapkričio 11 d. Seimo opozijai pavyko narkotikų legalizaciją sustabdyti). Jau buvo bandyta priimti įstatymus, baudžiančius už „neapykantos kalbą”, t. y. suteikiančius galią terorizuoti ir persekioti kitaip manančius. Buvo bandyta panaikinti „alkoholio vartojimo suvaržymus”, mažinant vartotojų amžių ir didinant alkoholio prieinamumą. Kalbama apie surogatinės motinystės legalizavimą. Stebint „Laisvės” partijos aktyvumą ir TS-LKD nuoseklų ir nuolankų jų programos palaikymą, galima tikėtis, kad daugumos „Laisvės” partijos programos punktų įgyvendinimui neprireiks nė 3 metų. 

„Lietuvos maištininkai”

Žurnalistė Audronė Škiudaitė rugsėjo 16 d. „Drauge” savo straipsnyje „Kas mus išgelbės?” rašė apie 5 tūkstančius Lietuvos „maištininkų”, kurie buvo susirinkę į Vilnių, trukdydami dabartinei valdžiai valdyti. Kažin kodėl Škiudaitės straipsnyje su pašaipa minimos, „dvi kaimo damos” ir „pikti Lietuvos maištininkai” vis nerimsta ir renkasi į Vilnių „savo pykčio išlieti”? Kas jie tokie?

„Elitinė” žiniasklaida, ištikimai aptarnaujanti progresyviuosius politikus, juos vadina „antrąja Lietuva”. Lietuviai, kurie nori atsakymų į mano anksčiau paminėtus klausimus, apibūdinami kaip: „savo galimybių nerealizavę žmonės, vatnikai, kaimiečiai, mužikai, tikintys, kad žemė yra plokščia, trečioji kolona, buduliai, išdavikai, maištininkai, tamsuoliai, antivakseriai, homofobai, nusikaltėliai, naciai, riaušių organizatoriai, Putino draugai, Lietuvos priešai…”

Progresyvieji veikėjai ir jiems tarnaujanti žiniasklaida bando šiuos Lietuvos patriotus ir jų siekius parodyti kaip nusikaltėliškus, gėdingus, kvailus. Pvz., „Šeimų maršo” organizatoriai buvo paskelbti nusikaltėliais, baustais, turinčiais neaiškias reputacijas ir slaptus tikslus. Šis progresyviųjų jėgų puolimas iš dalies pasiteisino, nes… oficiali Lietuvos bažnytinė vadovybė atsiribojo nuo „šeimų maršo” rengėjų, vengdama būti įpainiota į politinius žaidimus. Progresyvieji tuo pasinaudojo skelbdami, kad Lietuvos bažnyčia nepritaria „šeimų maršo” idėjoms. Lietuvos vyskupai paskelbė „Šiluvos deklaraciją”, primindami Lietuvos katalikams bažnyčios požiūrį į santuoką, šeimą, gyvybę (https://www. siluvosdeklaracija.lt/). Ši deklaracija buvo viešai išjuok­ta kai kurių progresyvių Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikėjų.

Tuo tarpu mano nuomone, šie žmonės yra tikri Lietuvos patriotai, kuriems rūpi Lietuvos ir jų vaikų likimas. Žinome, kad lietuviai yra gana apolitiški, bet supratę, kad progresyvieji agresyviai ieško kelių, kaip prieiti prie jų vaikų ir juos perauklėti „moksline, modernia, teisinga dvasia”, pradėjo „maištauti”. Pradėjo užduoti klausimus. O nesulaukdami atsakymų susirinko Vilniuje prie Seimo, vėliau – Katedros aikštėje. Tikėkimės, kad ateis diena, kai rinkėjai galės ne tik sulaukti iš savo valdžios atstovų atsakymų į klausimus, bet ir pareikalauti, kad Lietuvos Konstitucija būtų gerbiama ir saugoma. Bet kol kas progresyviesiems veikėjams vis dar pasiseka patriotines jėgas sumenkinti, sukiršinti tarpusavyje, suskaldyti, todėl į Seimą susirenka vis ta pati dauguma progresyviųjų partijų atstovų, kurių svarbiausias tikslas yra ne pagarba Lietuvos Konstitucijai, bet savo bendraminčių idėjų ir tikslų įgyvendinimas.

Dažnai „maištininkai” dar vadinami ir „anti­vakseriais”, t. y. žmonėmis, kurie atsisako skiepytis. Šie žmonės yra persekiojami, baudžiami piniginėmis baudomis, atleidžiami iš darbo. Lietuvos progresyvusis elitas tuos žmones smerkia. O aš juos suprantu – žmonės skiepo bijo labiau, negu mirti nuo COVID-19 infekcijos. Kodėl? Atsakymas aiškus: žmonės nepasitiki savo valdžia, kuri, neturėdama jokio medicinio išsilavinimo, užsiima vakcinų reklama, žmonių gąsdinimu, prievartinio skiepijimo propaganda… Politikų (ne me­dikų) kalbas apie pandemijos padarinius ir vakcinacijos būtinybę žmonės pri­ima su įtarumu ir jomis netiki. Ir kartais tas  nepasitikėjimas jiems kainuoja  gyvybę. Aš manau, kad viskas bū­­tų kitaip, jei informaciją apie pandemiją, skiepus, jų naudą/rizikas būtų visuomenėje skelbęs sąžiningo žmogaus vardą turintis medikas. Deja…

Išeivijos pasirinkimas

Išeivijos lietuviai rinkosi savo atstovą/ę Lietuvos Seime iš 10 kandidatų. Visų rinkiminės programos buvo bemaž tos pačios, visi, išskyrus vieną, žadėjo rūpintis dviguba pilietybe. Tik „Laisvės” partijos atstovė žadėjo diegti progresyviąją ideologiją. Ir išeivija, kuri, atrodo, turėtų balsuoti už partiją, besirūpinančią  lietuviškąja Lietuva, pasisakančią už lietuviškas tradicijas, kalbą, kultūrą ir pan., balsuoja už partiją, žadančią keisti papročius, kultūrą, tradicijas, skiriant ypatingą dėmesį kūno malonumų teisėms. Kyla klausimas: ar išeiviams Lietuva reikalinga tik tam, kad ten nuvažiavę galėtumėte legaliai apsvaigę patenkinti savo seksualines fantazijas? Tokių laisvių jau apstu gyvenamoje vietoje…

Progresyvieji politikai yra internacionalistai – nusiteikę prieš tautas ir tautines valstybes. Nepriklausomai nuo to, ką Čikagoje kalbėjo Seimo narės, atstovaujančios išeivių interesams, faktai byloja ką kita. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė (TS-LKD) per šių metų 9 mėnesius pasirašė 29 įsakymus, kurių įsigalėjimas atėmė pilietybę iš 823 Lietuvos piliečių. Ironiškai skamba šūkiai apie ruošimąsi referendumui, žinant, kad kasmet maždaug tūkstančiu sumažinamas potencialių referendumo dalyvių skaičius. Ir dar. „Laisvės” partijos vadovė kalba ne apie „galimybę lietuviui išlaikyti pilietybę užsienyje”, bet apie galimybę turėti „daugybines pilietybes”.  Aušri­nė Armonaitė, būdama progresyvi internacionalistė, nemato jokio skirtumo tarp lietuvio Lietuvos piliečio ir kitataučio Lietuvos piliečio. Manau, kad Lietuvoje nebus daug žmonių, kurie pritartų kairėn ir dešinėn dalinamai Lietuvos pilietybei, kuriant Lietuvoje daugybinę internacionalinę pilietybę, pasitelkiant į Lietuvą plūstančius nelegalius imigrantus.    

Tai tokį matau šio rudens politinį derlių, žiūrėdama į Lietuvą iš šono. Neabejoju, kad mano situa­cijos vertinimas susilauks kritikos, bet… kas nors turi pabandyti suprasti ir perteikti „Lietuvos maištininkų” susirūpinimą ir nerimą Lietuvos likimu. Tegu jų tėra tik 5 tūkstančiai, kaip skelbia A. Škiudaitė, bet jie yra žmonės, kurie neabejingi Lietuvos ir savo vaikų likimui. Galvokime,  diskutuokime – juk ginčuose gimsta teisybė.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2021-ųjų m. Lapkričio 13 d. numeryje, Vol. CXII NR. 90)