Klebonas kun. Jaunius Kelpšas sako, kad jam labai sunku priimti naują tvarką, kai tenka melstis tuščioje bažnyčioje. (Asmeninio albumo nuotr.)

„Tokiai situacijai Bažnyčia nebuvo pasirengusi”

Kalbino Virginija Petrauskienė.

Niekas neprisimena tokio keisto Gavėnios laikotarpio, koks yra šiais metais: tikintieji negali melstis bažnyčiose, atlikti išpažinties, priimti šv. Komunijos ir net mirusiems savo artimiesiems surengti iškilmingų laidotuvių. Jau nekalbame apie tai, kad suplanuotas vestuves ir krikštynas tenka nukelti į geresnius laikus – kai už kiekvieno kampo nebetykos koronaviruso grėsmė.   

Gerbiamas kunige, papasakokite, kaip šios pasaulinės pandemijos metu pasikeitė Bažnyčios gyvenimas?

Klebonas kun. Jaunius Kelpšas.

Kad kada nors bažnyčios bus uždarytos tikintiesiems, tikėjo nebent komunizmo kūrėjai. Sunku patikėti ir skaudu, kad taip staiga ir netikėtai pasikeitė gyvenimas. Praktikuojantys katalikai, kurie kas sekmadienį dalyvaudavo Eucharistijos šventime, sunkiai priima šią žinią, kad bažnyčios uždarytos tikintiesiems. Jau trečią sekmadienį iš eilės sulaukiu telefono skambučių iš parapijiečių, skambinantys žmonės vis dar klausia ir tikslinasi, ar tikrai nebegalima melstis bažnyčioje.

Tačiau šv. Mišios kiekvieną sekmadienį būna transliuojamos internetu. Ar daug žmonių jose virtualiai dalyvauja?

Mes jau penktus metus transliuojame internetu šv. Mišias su laikraščio „Draugas” pagalba jo internetinėje youtube.com/. Ta praktika buvo ir anksčiau, kai dar šv. Mišios vykdavo bažnyčiose. Tuomet būdavo matyti, kad tą transliaciją peržiūrėdavo vidutiniškai 150 žmonių. Dabar virtualiai šv. Mišiose dalyvaujančiųjų skaičius smarkiai padidėjo – išaugo kone penkis kartus.

Ar bandėte sau atsakyti į klausimą, kodėl taip atsitiko? Gal kai kuriuos žmones maldai suburia ir baimė dėl rytojaus?

Manau, kad kai kuriuos iš jų melstis atginė nerimas. Visada didelių nelaimių akivaizdoje žmonės kreipiasi į Dievą. Pamenu, kaip 2001 metais iš karto po Rugsėjo 11-osios įvykių kai kurie žmonės net skambindavo man telefonu prašydami melstis už Ameriką. O dabar žmones puola nematomas priešas, tik per mokslinį mikroskopą įžvelgiamas mirtinas virusas, kuris sukelia dešimteriopai didesnį mirtingumą nei paprastas gripo virusas. Todėl be reikalo abejoja tie, kuriems atrodo, kad pasaulio valstybės pernelyg griežtai reaguoja į šią nelaimę, uždarydamos savo sienas ir įvesdamos karantiną.

Papasakokite, kaip pasikeitė kunigo teikiamų sakramentų tvarka?

Suplanuotos vestuvės ir krikštai yra atidėti iki leistino laiko. Vieniems žmonėms pats paskambinau ir pasakiau tą žinią. Kiti man patys skambino ir informavo, kad perkels numatytą šventės datą.  Mirties rizikos atveju, jeigu šalia nėra kunigo, kūdikį pakrikštyti gali pati šeima, kas nors iš jos narių. Pakanka užpilti ant vaikelio galvos švaraus vandens ir ištarti Jėzaus siuntimo žodžius: „Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios”.

Ligonių patepimo sakramentas teikiamas šiuo metu ypatinga tvarka. Kiekviena vyskupija, Čikagos arkivyskupijos šeši vikariatai turi paskyrę po keturis kunigus šiai tarnystei šios pandemijos metu, kurie turi teisę ligoniams teikti Ligonių patepimo sakramentą. Dar prieš koronaviruso pandemiją man yra tekę suteikti Ligonių patepimo sakramentą užkrečiama liga sergantiems žmonėms. Buvo privalu imtis visų atsargos priemonių: apsirengti specialius apsauginius ligonionės duotus drabužius, ant veido užsidėti kaukę ir pirštines. Po to viską sudėti į specialią dėžę. Tikriausiai ir dabar vyksta panašiai.

Prisiminimas iš tų laikų, kai bažnyčia būdavo pilna tikinčiųjų.

O kaip pasikeitė laidotuvių apeigų tvarka?

Šiandien (trečiadienį, kovo 25 dieną – Red.) dalyvavau laidotuvėse. Šiuo metu galima vienoje vietoje rinktis dešimčiai žmonių. Bet šiose laidotuvėse buvo susirinkę apie 20 asmenų. Man buvo labai neįprasta ir keista, kad laidotuvių dalyviai kapinėse stovėjo vieni nuo kitų nutolę per penkis metrus, keistai išsibarstę… Paprastai laidotuvių metu, kai ateina laikas paskutinį kartą atsisveikinti su velioniu, pakviesdavau visus prieiti arčiau ir kartu pasimelsti. O dabar laidotuvių namų direktorius pakvietė arčiau karsto tik 10 artimiausių velioniui žmonių – šeimos narių, giminaičių. Visiems kitiems pasakė likti atokiau ir ten pasimelsti. Gerai, kad man nereikėjo pasakyti šių žodžių, nes tikrai kol kas sunku priimti tą naują tvarką.

Kaip dabar atliekamos išpažintys? Ar žmonės neprašo, kad kunigai jų išpažintis išklausytų iš burnos į ausį – telefonu?

Skambina žmonės ir klausia apie išpažintis. Tačiau telefonu priimti išpažinties neleidžiama, dėl išpažinties paslapties išsaugojimo. Tik karo metu ar kitu ypatingu atveju suteikiamas leidimas bendrai išpažinčiai ir bendram išrišimui (mes, katalikai, visada atliekame asmeninę išpažintį). Tačiau kol kas šios pandemijos metu dar nėra suteikto tokio leidimo. Bet labai gali būti, kad toks leidimas bendrai išpažinčiai ir bendram išrišimui bus suteiktas. Nors medicinai virusai ne naujiena, tokiai pandemijos padiktuotai ir staigiai besikeičiančiai situacijai, ne tik valstybės, bet ir Bažnyčia nebuvo pilnai pasirengusi.

Bažnyčiai išsilaikyti padeda aukotojai. Kaip dabar renkamos aukos, kai žmonės dalyvauja šv. Mišiose per atstumą, būdami namuose?

Amerikiečių bažnyčiose aukojimas internetu jau įprastas – apie trečdalį aukų daugelis parapijų gauna žmonėms aukojant internetu. Mūsų bažnyčia sa­vo internetinėje svetainėje taip pat turi tokią galimybę ir mes kviečiame aukoti per PayPal sistemą, bet daugumai vyresnio amžiaus žmonių ji netinka. Todėl bandysime palengvinti, kad telefonu tekstine žinute tikintieji galėtų atsiųsti savo auką. Visi ištikimi ir geri parapijiečiai, negalėdami dalyvauti šv. Mišiose, pareigingai savo auką atsiunčia paštu.

O kaip jūs pats, ne tik kaip dvasininkas, bet kaip eikinis žmogus, jaučiatės? Ar bijote?

Labai sunku man apsiprasti su pamaldomis tuščioje bažnyčioje. Kai būna įrašinėjamos šv. Mišios, jose dalyvauja ir meldžiasi tik keli žmonės – kunigas, Šv. Rašto skaitytojas, vargonininkas, giedotoja ir tas, kuris filmuoja. Nors gerai, kad žmonės gali dalyvauti virtualiai, tačiau daugeliui yra labai svarbu dalyvauti gyvai ir patirti eucharistinio šventimo džiaugsmą, apsivalymą ir ramybę.

Dėl šios baisios ligos didelės baimės neturiu. Mano a. a. mama buvo politinė kalinė. Prieš suėmimą ji mėgino pabėgti. NKVD paleido daugybę šūvių, bet į tuo metu dar 17-metę mamą pataikė tik viena kulka iš šimto ir ta nebuvo lemtinga. Nors mama turėjo didelę vidinę nuojautą, bet visada labai tikėjo Dievo Apvaizda žinodama, kad be Dievo valios niekas nevyksta.

Aš prieš daugiau nei metus buvau „pagautas” labai baisaus viruso, pagal dabartinius aprašymus jo požymiai buvo labai panašūs į dabartinio koronaviruso. Bet tuo metu apie tokį niekas nekalbėjo, gal jis dar buvo neatpažintas. Bet pamenu, kad taip dusdavau, miegodavau tik sėdėdamas – atrodė jei užmigsiu tai uždusiu. Tačiau persirgau, viskas gerai baigėsi.

Daugelis žmonių klausinėja, kaip švęsime šv. Velykas, jeigu nebus bažnyčioje Didžiosios savaitės pamaldų?

Šv. Velykos ir Didžioji savaitė vyks virtualioje erdvėje. Darysime viską, kas įmanoma, kad žmonės melstųsi namie. Bažnyčios didžiausias rūpestis yra tikinčiųjų dvasinis gėris, tačiau jai taip pat rūpi žmonių sveikata ir saugumas. Tikintiesiems noriu pasakyti: nereikia jaudintis ir bijoti dėl to, kas dabar vyksta. Bažnyčia yra nuostabi vieta, bet visi žinome, kad Dievas nėra užsidaręs bažnyčioje. Šventane Rašte yra pasakyta, kad be Dievo valios niekas nevyksta. Dažnai Gavėnios laikas pralėkdavo – nespėdavome jos metu tinkamai susikaupti ir pasirengti  šv. Velykų šventei… Gal šis atsiribojimo, buvimo namuose laikas yra nuostabi proga iš naujo pervertinti savo vertybes, daugiau laiko skirti maldai. Ir žinokime, kad Dievui nėra negalimų darbų. Nesvarbu, kokio dydžio sunkumai iškiltų mūsų kelyje, net jeigu jie tokie dideli, kaip Colorado kalnai – tačiau jūs turite žinoti, kad Dievas už juos didesnis. Likite sveiki ir telaimina mus Dievas.