Vašku ir draugyste sušildyti margučiai

Virginija Petrauskienė.

Artėjant Velykoms, visi Auksuolės savaitgaliai jau iš anksto suplanuoti: į jos namus renkasi pulkelis viešnių, kurios nori išmokti, kaip vašku nuostabiausiais ornamentais išmarginti kiaušinius Velykų stalui. Šios pamokos užtrunka ne vieną valandą, nes tai – ir jaukus pabendravimas su vaišėmis, vyno taure ir draugiškais pokalbiais.

„Kasmet prieš Velykas sulaukdavau draugų prašymo pamokyti, kaip vašku marginti kiaušinius. Visada mielai skirdavau jiems laiko – man ir pačiai labai smagu būna susitikti ir pabūti kartu su draugais”, – sakė Auksuolė.

Tačiau kasmet jos mokinių būrys augo. Draugai panoro atsivesti savo draugus, šie – dar pasiimti kartu kokį šeimos narį. O šiais metais prisirinko tiek norinčių mokytis, kad teko net sudaryti pamokų grafiką. „Mano namai maži, juose nėra vietos didelėms svečių grupėms. Todėl priimu iki 6–7 žmonių”, – sako Auksuolė.

Tačiau priimant ir nedideles grupes, teko rimčiau šioms pamokoms pasirengti: internetu užsisakyti ir atsisiųsti daugau, nei paprastai, natūralaus bičių vaško, intensyviai spalvinančių valgomųjų dažų, paruošti specialius įrankius, kuriais reikės piešti ant kiaušinio. Kadangi visa tai kainuoja, mokiniai mokytojai mielai sumoka simbolinę pinigų sumą. „Pati nesiekiu iš pamokų uždarbiauti, bet tokiu būdu jų pinigai padengia medžiagoms skirtas išlaidas, nes dažus siunčiuosi iš Kanados. Pandemijos metu siuntimo kainos išaugo daugiau nei trigubai. Anksčiau už pašto paslaugas mokėdavau 7 dol., o dabar – 20”, – sako Auksuo­lė.

Ji tvirtina, kad kiaušinių marginimas vašku nėra lengvas darbas. Tie dailūs ir vienodi kaip kareiviai kabliukai, vėrinėliai, taškeliai ant kiaušinio taip lengvai neišsirikiuoja. Reikia pripratinti ranką. Auksuolė pati naudoja vieną iš sudėtingiausių technikų – daugiaspalvį kiaušinių marginimą vašku. To moko ir savo draugus bei pažįstamus.

Nemačiusiam ir nepabandžiusiam sunku įsivaizduoti, koks tai darbas. Jau vien piešimas ant kiaušinio šiltu, bet greitai vėstančiu ir stingstančiu vašku ne kiekvienam iš karto pavyksta. Dažai „pieštuką” į karštą vašką ir greitai bei tiksliai brauki brūkšnelį ant kiaušinio. Kiekvienam brūkšneliui – naujas pamirkymas į vašką.

Sukūrus pirmąjį vaško ornamentą, kiaušinis merkiamas į šviesiausius, pavyzdžiui, geltonus dažus. Kai ši spalva įsigeria į lukštą, reikia vėl imtis vaško. Po to kiaušinis dar kartą keliauja į dažus – jau tamsesnius. Auksuolė sako, kad paprastai ji dažo keturiais sluoksniais – kaskart merkdama į vis tamsesnių spalvų dažus, po kuriais „guldomi” vašku išraityti raštai.

Kai marginimo darbas baigtas, prasideda ne mažiau atsakingas paskutinis etapas – šildant kiaušinį žvakės liepsnoje, atsargiai nuo jo nuvalomas vaškas. Ir tuomet išryškėja raštai ir spalvos, o margintojui paaiškėja, ką jam pavyko sukurti. Net jeigu rezultatas šiek tiek ir nuvilia, vis vien sunku įsivaizduoti, kaip tokį „išmylėtą” savo kūrinį reikės daužyti, lupti ir valgyti.

Auksuolė neslepia, kad toks margučių kūrimo būdas yra nelengvai išmokstamas, tad savo svečius perspėja atsivežti su savimi kantrybės, susikaupimo ir, aišku, gerą nuotaiką.

„Viena draugė jau ne pirmus metus iš eilės kartu su manimi margina vašku kiaušinius. Tačiau tik šiais metais pirmą kartą ji pasidžiaugė savo darbu ir buvo patenkinta, kad šį kartą rezultatas jos nenuvylė”, – pasakojo A. Marciulevičienė.

Tarp jos mokinių šiais metais buvo ir amerikiečių. Jie susidomėję stebėjo sudėtingą techniką ir stebėjosi. Nes patys paprastai Velykų margučius spalvindavo didžiuosiuose prekybos centruose pirktais dažais.

Ne tik Marquette Parko lietuvių apylinkėje, bet ir plačiau savo meniniais sugebėjimais garsėjanti jos pirmininkė prisipažįsta, kad labai norėtų surengti kiaušinių marginimo pamoką apylinkės nariams. Tačiau šiais metais pandemija „gesina” ne vieną iniciatyvą. „Nelabai tikiu, kad galima kiaušinių marginimo vašku pamokas perkelti į internetą. Juk mokant šios technikos, reikia prie kiekvieno prieiti, paaiškinti, kartais žmogaus ranką paėmus parodyti, kaip brėžti liniją”, – sako A. Marciulevičienė.

Į klausimą, kas ją išmokė piešti ant kiaušinio vašku, Auksuolė atsako, kad daugelį dalykų, skaitydama ir atkakliai ne kartą bandydama, išmoko pati. Šis mokėjimas taip pat ne išimtis. Beje, jos jau suaugusi dukra Sondrita turi savo mėgstamą velykinių kiaušinių marginimo būdą, kuris yra gerokai lengvesnis ir skirtinas prie moderniųjų, šiuolaikinių technikų. Apie Sondritos margučių dažymo techniką bei kitus išradingų lietuvaičių sukurtus būdus papasakosime kitame laikraščio numeryje.