Žydiškos Lietuvos spalvos. Tarptautiniame kūrybos projekte atgis Lietuvos istorijos dalis

Ieva Dilytė.

Čia pirmą kartą skambės Čikagos kompozitoriaus Lee Kesselman kūrinys „Batų vagonas”, sukurtas šiai progai  pagal litvakų poeto Avrom Sutzkever (1913–2010) eiles ir ištraukas iš kunigaikščio Gedimino 1323 metų laiško europiečiams. Koncer­to programoje skambės ir kiti lietuvių bei žydų autorių muzi­kiniai kūriniai. Muzikinę programą atliks lietuvių meno ansamblis „Dainava”, svečias iš Vilniaus – Lietuvos nacio­nalinio operos ir baleto teatro tenoras Rafailas Karpis, smuikininkė Linda Veleckis, for­tepijonu akompanuos kompozitorius Lee Kesselman.

Lietuvos žydų kultūros pristaty­mą Čikagoje buvo sumanyta surengti dar prieš keletą metų, kai LR Seimas paskelbė 2020-uosius Vilnius Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Tačiau pasaulinė pandemija planus pakoregavo ir renginys buvo nukel­tas. Tai suteikė laiko suformuoti platesnę programą. Vakaro metu taip pat bus eksponuojama Vilniaus Gao­no žydų istorijos muziejaus parengta keliaujanti paroda „Knygos ant me­džių neauga: išsaugoti ir perduoti at­mintį”. Žinios ir knygos visuomet buvo pamatinė žydų vertybė. Rašyti­nio žodžio puoselėjimas ir bendruo­menių savistaba buvo po visą pasaulį pasklidusių žydų fenomenas. Šioje parodoje žiūrovai kviečiami sužinoti, kaip Vilniaus žydų tradicijos, tautinė tapatybė ir istorinė atmintis buvo formuojama ir perduodama iš kartos kartai bei išsaugota iki šių dienų.

Šis projektas yra svarbus kūrybinis bendradarbiavimas tarp Lietu­vos, Amerikos lietuvių ir amerikie­čių kūrėjų, kuriame patraukliai ir profesionaliai nušviečiamas Lietuvos žy­dų indėlis į pasaulinę kultūrą. Rengiantis koncertui, kalbiname an­samblio „Dainava” vadovą Darių Poli­kaitį, kompozitorių Lee Kessel­man ir Lietuvos operos solistą, te­norą Rafailą Karpį.

Darius Polikaitis:
Susiejo bendra istorija

Gerbiamas Dariau, kaip pra­dė­jote dirbti su kompozitoriumi Lee Kesselman ir kodėl būtent jis sukūrė kūrinį šioms sukaktims?

Su Lee Kesselman esame pažįstami nuo 2004 metų. „Dainavos” choristė Dana Gylienė tuo metu taip pat dainavo jo vadovaujamame „DuPage Chorale” ir pakvietė jį į mūsų koncertą su Veronika Povilioniene. 2006 m. kartu su „DuPage Chorale” atli­kome J. Brahms „Vokišką Requiem” ir M. K. Čiulionio „De Profundis”. Tikriausiai tai vienintelis atvejis Šiaurės Amerikoje, kada šis Čiurlio­nio kūrinys buvo atliktas su pilnos sudėties simfoniniu orkestru. Kelis kartus esa­me kvietę Lee pravesti choro dirbtuves, o prieš 2015 metų Dainų šventę jis pravedė seminarą Šiaurės Ameri­kos lietuvių chorvedžiams Dainavos stovykloje. Pakvietėme Lee Kessel­man sukurti šį kūrinį, nes jis gerai pažįsta „Dainavą” ir apskritai lietuvišką chorinę veiklą Šiaurės Ameri­koje, yra žinomas JAV chorinės mu­zikos kūrėjas, o taip pat todėl, kad jis yra litvakų kilmės.

Kaip kilo šio kūrinio idėja? Ar iš pat pradžių jis buvo numatytas „Dainavai”?

Mintis, kad Lee parašytų kūrinį „Dainavai”, kilo nuo pat pirmųjų mūsų pažinties metų, tik ilgą laiką ji nebuvo realizuota. 2014 m. mano seneliai Agota ir Feliksas Valaičiai (mamos tėveliai tuo metu mirę), buvo Lietuvos valstybės apdovanoti „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi”, nes kartu su keliais kitais Žvirgždaičių kaimo gyventojais slėpė ir nuo mirties apsaugojo žydų šeimą – mamą ir du berniukus. Paskatintas jų meilės nepažįstamai šeimai, jų drąsos  ir turėdamas omenyje, kad Lee yra litvakų kilmės, išdrįsau jo paklausti, ar jam būtų įdomu parašyti kūrinį šia tema. Jis projektu tuojau pat susido­mėjo. Tai buvo 2019-aisiais, ir taip su­tapo, kad 2000-uosius Lietuvos Sei­mas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Pra­dėjome kalbą su tuometiniu generaliniu konsulu Mantvydu Bekešium ir kūrinys buvo užsakytas generali­nio konsulato Čikagoje bei „Daina­vos” vardu.

Ar galite papasakoti šiek tiek daugiau apie kūrinį „Batų vagonas” ir apie kitus programoje numatytus kūrinius?

„Batų vagonas” yra sukurtas solistui tenorui, smuikui, mišriam chorui ir fortepijonui. Nors mes daug diskutavome ir tarėmės apie kūrinio mintį ir galimus tekstus, galutinį tekstą parinko pats kompozitorius. Tad kūrinys prasideda ištrauka iš 1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedi­mino proklamacijos (vadinamos „pri­vilegija”), kurioje jis kviečia į Lietu­vą amatinin­kus iš Vakarų Europos kraštų (tarp jų, be abejo, ir žydus) ir suteikia jiems įvairių privilegijų, įskaitant teisę laisvai praktikuoti savo tikėjimą. Kūrinio antra dalis sukurta pagal Avrom Sutz­kever eilėraštį „Batų vagonas”. A. Sutz­ke­ver gyveno Vilniuje ir yra minimas kaip iškiliausias Holokausto poetas. Čia autorius regi į Berlyną vežamą vagoną, kuriame sukrauti nužudytų žydų batai, ir įsivaizduoja tų žmonių gyvenimus. Trečioje dalyje, lyg iš ateities perspektyvos poetas drama­tiškai pergyvena savo ir savo tautos tragediją. O ketvirtojoje dalyje skamba maldos už taiką žodžiai, ištrauka iš hebrajų Kadiš maldos. Tad kūrinyje randame ir praeities prisiminimus, ir viltį ateičiai.

Programoje bus ir kitų kūrinių. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, tenoras Rafailas Karpis atliks Anatolijaus Šenderovo dainų ciklą „Puslapiai iš užmirštos knygos”. Kompozitorius panaudoja senąsias Vilniaus krašto žydų dainas, atrastas knygoje „Muzikalisher pin­kos” ir siekia atskleisti Vilniaus įvai­rialypiškumą bei multikultūrišku­mą. Rafailas Karpis taip pat padainuos ir kelias Lietuvos kompozitorių yiddish dainų aranžuotes. Smuiki­nin­kė Linda Veleckis gros Joseph Achron kūrinį „Stimmungen” („Bal­sai”). J. Achron gimė Lazdijuose ir emigravo į JAV 1925 metais. „Daina­va” atliks ir Lee Kesselman aran­žuotą žydų liaudies dainą „Tsvey Taybelekh” („Du balandžiai”). Pasak legendos, šią dainą dainavo žydų ope­ros solistė Liuba Levitska, vadinamoji „Vilniaus lakštingala”, gestapo vežama iš Vilniaus geto į sušaudymo vietą. Siekiant supažindinti klausytojus ne tik su Lietuvos žydų kultūra, bet ir su pačia Lietuva, koncertą pradėsime solisto R. Karpio ir „Dai­navos” atliekama „Kur giria žaliuoja”.

Kaip jus, Čikagos lietuvių chorą, praturtina tokio tipo tarptautinis bendradarbiavimase? Ką atradote naujo, įdomaus?

Nepaprastai džiaugiamės, kad prie projekto entuziastingai prisijungė solistas Rafailas Karpis, kuris yra aktyvus Lietuvos žydų bendruo­menės narys. Su juo susipažinome „Žygimanto Augusto ir Barboros Rad­vilaitės legendos” spektaklių Čikagoje ir Kaune metu. Po spektaklio Kaune, baigiamosiose vaišėse iš­drįsau Rafailui papasakoti apie šį projektą. Esu labai dėkingas, kad jis iš karto susidomėjo. Tad kūrinys pa­rašytas ne tik „Dainavai”, bet ir Ra­failui Karpiui. Smuiko partiją atliks mūsų bendruomenei gerai pažįstama smuikininkė Linda Veleckis, kuri taip pat labai entuziastingai įsijungė į projektą. Esame labai dėkingi ir jai. Bendradarbiavimas su tokio lygio atlikėjais ir kompozitoriais iš JAV ir Lietuvos labai praturtina chorą. Tai yra proga pasisemti naujų muzikinių žinių, pamatyti kitas muzikines, istorines ir asmeniškas perspektyvas bei susipažinti ne tik su puikiais profesio­nalais menininkais, bet ir nuostabiais žmonėmis.

Su kokiais kūrybiniais iššūkiais susidūrėte rengdamiesi šiam pasirodymui?

Dėl COVID-19 pandemijos šis rengi­nys buvo atidėtas net du kartus. Esa­me dėkingi LR generaliniam konsulatui Čikagoje, kad neprarado vilties ir ryžto šį projektą įgyvendinti. Dėko­jame buvusiam konsului Mantvydui Bekešiui, kad sutiko bendromis jėgo­mis užsakyti šį kūrinį ir dabartinei generalinei konsulei Sigridai Mulevi­čienei, kuri taip geranoriškai sutiko tęsti šią iniciatyvą.

Taip pat nepaprastai džiaugiuosi, kad greitai suradome bendrą kalbą su Lee Kesselman ir su Rafailu Kar­piu. Antrojo pasaulinio karo laikotarpis bei Lietuvos žydų tragiškas likimas yra sunki tema Lietuvos isto­rijos raidoje. Mūsų bendradarbiavimas pasižymėjo nuoširdumu, atvirumu ir jautrumu. Mums yra didelė gar­bė dainuoti scenoje su visais šio renginio atlikėjais.

Lee Kesselman:
Litvakų tradicija man svarbi

Gerbiamas kompozitoriau, ar galite šiek tiek papasakoti apie save? Koks jūsų ryšys su Lietuva?

Užaugau Milwaukee mieste, Wis­consino valstijoje. Visi mano protėviai yra kilę iš Rytų Europos. Mano ma­mos seneliai iš tėvo pusės emigravo iš Lietuvos ir 1880-aisiais įsikūrė Cleve­lande. Mano senelis gimė Clevelande 1893 m. Visa giminė esame žydai, bet visada sakėme, kad esame vienu ket­virčiu lietuviai. Mano protėviai yra kilę iš miestelio Rajgrod, pora valan­dų kelio pietvakarių kryptimi nuo Kauno (tuometinė Lietuvos, dabar – Lenkijos teritorija). Litvakų tradicija man yra svarbi, nes tai yra mano protėvių istorija ir tradicijos. Vilnius daugelį metų buvo žydų mokslo ir kul­tūros centras. Turėdamas tai ome­nyje, aš suvokiu, kad ir mano paties mokslinė ir kūrybine veikla, domėjimasis žydų istorija ir paveldu yra susijęs su mano litvakiška kilme.

Kaip gimė sumanymas sukurti šį kūrinį?

Su Dariumi Polikaičiu esame daug kalbėję apie mano kilmę. Mane kaip kompozitorių ir dirigentą visada domino Rytų Europos muzika, ir ypač – lietuvių bei žydų muzikos tra­dicijos. Jau eilę metų su Dariumi brandinome sumanymą sukurti di­des­nės apimties muzikos kūrinį „Dai­navai”. Esame daug kalbėję apie Vil­niuje klestėjusią judaizmo kultūrą, Vilniaus Gaoną ir Lietuvos žydų tra­gediją. Kai tik atsirado galimybė įgy­vendinti šį sumanymą, iš karto su­tikau. 

Kodėl pasirinkote A. Sutzke­ver eiles ir kunigaikščio Gedimino laiškus?

Anksčiau nebuvau skaitęs A. Sutzkever eilių. Bet, kai įžengiau į jo poezijos pasaulį, jis man pasirodė ma­giškas ir galingas. Eilėraštis „Ba­tų vagonas” man pasirodė ypač stip­rus – vaizdais, drama, emocija. Šio eilėraščio vertimas į anglų kalbą (vertė Barbara ir Benjamin Harshav) pa­si­žymi ypatingu muzikalumu. O Ge­dimino laiškas nušviečia žydų at­siradimo Lietuvoje kilmę, kas man irgi iki šiol nebuvo žinoma.

Koks poezijos ir teksto santykis su muzika šiame kūrinyje? Ar muziką įkvėpė poezija ir žodžiai, ar atvirkščiai?

Kurdamas aš, visų pirma, daug skai­tau, tyrinėju ir visiškai pasineriu į te­mą, po kurio laiko pradeda formuotis vaizdai. Tada, beveik pasąmoningai, ima rastis muzika. Ir tada aš stengiuosi pagauti tuos muzikos įvaizdžius ir pradedu su jais dirbti. Aš pasi­rin­kau parašyti kūrinį tenorui, smui­kui, chorui ir fortepijonui. Pirma da­lis – tai draminė scena, kunigaikščio Gedimino kreipimasis (tenoro solo su choru) į Lietuvos žmones. Antra dalis – demoniškas valsas, kur riedantys vagonai simbolizuoja Holokausto aukas, jų pražuvusius gyvenimus ir atminimą. Trečioje dalyje, poetas (te­noro solo) dainuoja apie Vilniaus Ge­to tragediją ir žodžiais neišreiškiamą žydų tautos netektį. Kūrinys baigiamas hebrajų malda, OSEH SHALOM, kurioje išreiškiamas vilties ir taikos žmonijai prašymas. Šis kūrinys – tai kantata, kuri pasakoja istoriją, sugretina keturis tos istorijos elementus ir išreiškia emocinę dramą. „Batų vagonas” – tai kūrinys apie atmintį, tragediją, viltį ir tikėjimą. 

Rafailas Karpis:
Drauge leisimės į kelionę laiku

Gerbiamas Rafailai, jau beveik 20 metų esate Lietuvos nacionalinio ope­ros ir baleto teatro solistas. Jūsų repertuaras labai platus – per 40 operos vaidmenų, tarp jų G. Rossini „Se­vilijos kirpėjas”, P. Čaikovskio „Eu­ge­nijus Oneginas”, G. Puccini „Ma­da­ma Butterfly”, R. Strauss „Salo­me”, G. Bizet „Carmen”, G. Verdi „Traviata” ir daugelyje kitų garsių pastatymų. 2018 m. lankėtės ir Čika­goje su miuziklu „Barboros Radvi­laitės ir Žygimanto Augusto legenda”. Taip pat esate parengęs yiddish dainų programą. Koks buvo jūsų kelias į sceną? Kas jus skatina do­mėtis žydiškuoju muzi­kiniu paveldu ir jį pristatyti auditorijoms Lietuvoje ir užsienyje?

Gimiau ir užaugau Vilniuje. Mu­zikuoti pradėjau berniukų ir jaunuo­lių chore „Ąžuoliukas”. Beje, būtent su šiuo kolektyvu pirmąsyk lankiausi JAV 2001 m., kuomet aplankėme didžiąsias JAV lietuvių bendruo­me­nes. Tais pačiais metais įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), maestro Virgilijaus Norei­kos dainavimo klasę. 2003 m. debiutavau Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, F. Lehar operetėje „Linksmoji našlė”, – pirmiesiems pastatymams, kuriuose dalyvavau, dirigavo maestro Jonas Aleksa. 2007 m. baigiau LMTA, tuomet teatre jau buvau sukūręs devynis vaidmenis, tad buvau pakviestas prisijungti prie teatro kolektyvo. Tais pačiais metais taip pat prisijungiau prie Dalios Ibelhauptaitės bei maestro Gintaro Rinkevičiaus suburtos „Bohemiečių” trupės. 2008 m. buvau apdovanotas „Metų operos vilties”, 2010 m. – „Ge­riausiu antraplanių operos vaidme­nų atlikėjo”, o 2019 m. „Metų solisto” LNOBT Operos apdovanojimais.  2020 m. man buvo įteiktas Auksinis scenos kryžius už vaidmenis sukurtus L. Bersnstein operetėje „Kandidas” ir G. Puccini operoje „Turandot”.

Žydiškuoju muzikiniu paveldu domėtis skatina visų pirma žydiškos šaknys. Kol buvo gyvos mano močiutės, yiddish kalba nuolatos skambėdavo mūsų namuose. Vėliau, jau stu­dijuodamas, sukaupiau nemažą re­pertuarą dainų šia kalba, kuri man kėlė daug šviesių vaikystės sentimen­tų. Yiddish kalba kadaise plačiai skambėjo visoje Europoje, taip pat ir Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Deja, po Holokausto tragedijos, kai buvo išnaikintos didžiosios žydų bendruomenės, yiddish kalbos vartojimas ženkliai sumažėjo, beveik išnyko. Manau, kad šiandien labai svarbu prisiminti tą kul­tūrą, kuri gyvavo ir klestėjo Europoje XX a. pirmoje pusėje. Pastaruoju metu Lietu­voje vis ryškiau matomi žydų kultū­ros pėdsakai. Miestuose ir miesteliuose yra atstatomi sinagogų pastatai, kurie sovietmečiu buvo paversti san­dėliais, sporto salėmis, daugiabučiais, netgi tvartais ir kitokios paskirties pastatais. Sinagogų kompleksai Kėdainiuose, Joniškyje, sinagoga Aly­tuje, medinės sinagogos Pakruo­jyje bei Žiežmariuose jau tapo savo­tiškais kultūros židiniais – jose vyksta koncertai, parodos. Džiaugiuosi, jog visose jų turėjau garbės ne sykį atlikti žydiškų dainų bei kitas progra­mas. Yra ir tokių, kurios vis dar restauruojamos ir jau visai netrukus atvers duris lankytojams. Ir nors jos jau, deja, niekada negalės atlikti savo pirminės – maldos namų paskirties, visgi per muziką ir kultūrą, parodas bei koncertus, jos, atgimusios naujam gyvenimui, ir toliau dvasiškai turtins žmones, primindamos ir apie bendruomenes, kurios jas sukūrė. Na, o užsienyje pristatyti Lietuvos žydų paveldą skatina tai, jog Lietuvos žydų istorija yra išskirtinė. Lietuvos žydai visuomet išsiskyrė kūrybiškumu, bendruomeniškumu bei dvasingumu – ne veltui Vilnius buvo vadinamas „Šiaurės Jeruzalė”.

Kaip prasidėjo jūsų bendradarbiavimas su Čikagos lietuvių meno ansambliu „Dainava”?

Net negaliu tiksliai atsakyti, ka­da pirmąsyk sužinojau apie „Daina­vą”. Tikriausiai tai buvo mano vai­kystėje Dainų šventės Vilniuje metu, arba choro „Ąžuoliukas” gastrolių JAV metu. Paskutinis bendras projektas buvo miuziklo „Žygimanto Au­gusto ir Barboros Radvilaitės meilės legenda” atlikimas 2019 m. „Žalgirio” arenoje Kaune. Prieš tai 2018-ųjų spalį šį kūrinį drauge atlikome nuo­stabioje Auditiorium Theatre salėje Čikagoje – tai viena įspūdingiausių salių, kurioje kada nors yra tekę dainuoti, o spektaklis ir jausmas tą vakarą buvo tiesiog nepakartojamas. Bendradarbiavimo idėja kilo chorui lankantis Lietuvoje 2019 m., kai po spektaklio choro vadovas Darius Po­likaitis pasiūlė drauge sukurti progra­mą, kuri būtų dedikuota Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos me­tams. Idėją labai palaikė ir parėmė LR generalinis konsulatas Čikagoje. Koncertą planavome 2020 m. rudenį, tačiau pandemija viską sudėliojo ki­taip, tad labai džiaugiuosi, jog koncertas vis dėlto įvyks birželio 16 d.  

Kokius kūrinius ir kodėl pasi­rin­kote atlikti Čikagoje?

2020 metai Lietuvoje buvo pa­skelb­ti Vilniaus Gaono bei Lietuvos žydų istorijos metais, kadangi pasau­lis minėjo didžiojo Lietuvos rabino, iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines. Tad ir koncerto repertuaras skirtas supažindinti klausytojus su Lietuvos žydų kultūra, tradicijomis bei istorija. Koncertą pradėsime J. Gudavi­čiaus ir K. Sakalausko-Vanagėlio kū­ri­niu „Kur giria žaliuoja” ir aš nuo­šir­džiai neįsivaizduoju, kas galėtų labiau tikti tokio koncerto pradžiai. O vėliau jau pasinersime į Lietuvos žydų kultūrą bei istoriją. Skambės įvairių kompozitorių dainos yiddish kalba, pasakojančios apie vaikystę, pirmąją meilę, džiaugsmą ir ašaras. Taip pat atliksiu A. Šenderovo kūrinį „Puslapiai iš užmirštos knygos”, ku­ris parašytas pagal penkių aramėjiš­kų maldų melodijas, kurios buvo folkloro tyrinėtojų surinktos ir išleistos 1927 m. Kaune. Na, o koncertą vaini­kuos specialiai šiam koncertui su­kur­tas JAV kompozitoriaus Lee R. Kesselman kūrinys chorui, solistui, smuikui bei fortepijonui „Batų vagonas”. 

Ką norėtumėte perduoti Čika­gos žiūrovams, kurie ateis pasiklausyti koncerto ir dalyvaus ren­ginyje?

Žiūrovams noriu perduoti, kad labai laukiu susitikimo su jais. Kiek­vieną savo dainuojamą kūrinį pristatysiu, išversiu ir papasakosiu jo su­kūrimo istoriją ir taip drauge pasi­leisime į kelionę laiku.

Renginys vyks ketvirtadienį, bir­že­lio 16 d., 7 val. v. DePaul University School of Music, Holtschneider Per­formance Center, Gannon Hall salėje, adresu 2330 N. Halsted St, Chicago. Įėjimas nemokamas. Laikantis De­Paul reikalavimų, dalyvaujantys tu­rės pateikti asmens dokumentą ir COVID-19 vakcinacijos pažymėjimą arba neigiamo testo rezultatą.

Ieva Dilytė – LR generalinio konsulato Čikagoje atstovė kultūros reika­lams ir projekto koordinatorė.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2022-ųjų m. Birželio 4 d. numeryje, Vol. CXIII NR. 44)