Rimas Černius.
Metinis „Grandies” ansamblio koncertas, pavadintas „Visi kartu į karalių pasaką”, įvyko gegužės 22 d., sekmadienio popietę, Pasaulio lietuvių centre, Ritos Riškienės salėje. Koncerte šoko visos „Grandies” ansamblio grupės, nuo mažiausių kiškučių ratelio iki suaugusių ir pagyvenusių veteranų. Šis šokėjų pasirodymas buvo įdomus, įvairus ir visapusiškai sėkmingas.
Lietuvių tautinio ansamblio „Grandis” vadovas Gintaras Grinkevičius, koncertui pasibaigus, ištarė: „Mums šiandien didelė šventė. Džiaugiamės, kad po trejų metų vėl galėjom užlipti į sceną ir jus pradžiuginti”. Šis renginys tikrai pradžiugino ne tik lietuviško tautinio šokio išsiilgusius žiūrovus, bet, manau, pradžiugino ir pačius šokėjus, kurie po ilgos pertraukos vėl galėjo išgirsti žiūrovų plojimus ir matyti jų nušvitusius veidus, išvydusius energingą lietuvišką šokį.
Šoko ir scenoje, ir šalia žiūrovų
„Grandies” ansamblis šiame koncerte stengėsi šokiu apsupti visus žiūrovus. Buvo šokama ne tik viršuje, scenoje, bet ir apačioje, pačioje salėje, kurios vidurys buvo skirtas šokėjams, kurie pasirodydavo, išeidavo šokiui iš visų pusių. Tuo būdu visi žiūrovai, tiek arti scenos sėdintys, tiek toliau atsidūrę, galėjo pajusti šokių pulsą visai šalia savęs ir tarsi tapti nuostabaus vyksmo dalimi.
Koncertas buvo labai apgalvotai surežisuotas. Jis vyko be pertraukos, bet nė kiek neprailgo. Anaiptol, tas laikas, rodos, taip greitai prabėgo, kad norėjosi dar daugiau šokių pamatyti. Tačiau vadovas G. Grinkevičius po koncerto sakė: „Pasekėm jums karalių pasaką. Bet pilną pasaką pamatysite šokių šventėje. Atvykite!”
Šokiuose – ir naujovės, ir tradicijos
Dauguma programoje pašoktų šokių choreografija pasižymėjo naujoviškumu ir išradingumu. Nedaug buvo tradicinių šokių, iš tokių – gal tik vaikučių ir vaikų ratelio pašoktas „Noriu miego”, suaugusių ratelio šokis „Subatėlė” ir „Suktinis”, kurį koncerto pabaigai atliko visi rateliai. Beveik visi kiti šokiai, bent man, buvo naujovė. Gražiai paruoštoje koncerto programėlėje buvo pažymėta, kas sukūrė kiekvieno šokio choreografiją ir muziką. Kai kuriose choreografinėse kompozicijose buvo naudojamos juostos, skaros, lazdelės, kurie papildė šokio išraiškos galimybes. Pavyzdžiui, koncerto pradžioje jaunių ir jaunimo rateliai atliko šokius „Striuks buks” ir „Žalnieriukas”. Pradžioje pasirodė berniukai, dėvintys didžiulius maišus, kurie atrodė kaip juokingos kaukės. Po kiek laiko pasirodė mergaitės, laikydamos rankose ilgas lazdeles. Mergaitės šokio metu tomis lazdelėmis ritmiškai mušė į žemę. Visi mušimai buvo atlikti labai greitai ir tiksliai į taktą. Todėl šokis buvo labai energingas.
Prie šokių su objektais galima priskirti ir suaugusių ratelio moterų atliktą šokį „Taukšt pataukšt”, kuriame šokėjos kultuvėmis taukšėjo per įsivaizduojamus skalbinius ir retsykiais tomis kultuvėmis net taikė viena kitai.
Labai gražiai studentų grupė atliko šokį „Rezginėlė”, kuriame šokėjai juostomis sutinka mylimųjų porą – merginą ir vaikiną. Turbūt naujoviškiausias buvo studenčių šokėjų šokis „Lioj, lioj, liūdela”. Šis šokis, priešingai kitiems koncerte parodytiems, buvo tamsus, beveik gąsdinantis. Vienos merginos, šokančios scenoje, rankose laikė juodas skaras, o scenos apačioje kitos šokėjos šokdamos turėjo tamsiai dryžuotas skaras. Tomis skaromis visos mojavo ir atrodė lyg paukštės, panašios į juodvarnius. Šokis buvo beveik šiurpą keliantis. (Čia tai jau ne „Blezdingėlė”.) O po jo pasirodė ir studentų ratelio vaikinai, kurie su merginomis šoko „Išjojo jojo”. Šios choreografijos pabaigoje vaikinai scenoje liko vieni, ir smarkiais vyriškais trepsėjimais ryžtingai užbaigė šokį.
Kiekvienas koncerto žiūrovas tikriausiai išrinko sau labiausiai patikusį šokį. Man tai ypač gražus buvo lyriškas ir švelnus „Ryto raselė krito”, kuriuo studentų grupė koncertą pradėjo. Labai patiko suaugusių ratelio „Gumbinė”, pagyvenusių sušokta „Žiemarių polka” ir studentų parodyti šokiai „Gegutėlė tupi” ir „Rezginėlė”.
Na, o koncerto pabaigoje „Grandies” šokėjai žiūrovus tiesiog nustebino savo energija, pašokdami pasiutusiai greitą „Polką op-op”. Tarp šokėjų pasirodymų koncerto vedančioji Sandra Avižienytė deklamavo eilėraščius, kurie savo tema buvo artimi atliekamiems šokiams.
Pagerbė ilgamečius šokėjus
Koncertui pasibaigus, „Grandies” ansamblio meno vadovai Dalia Bilaišytė DeMuth ir Gintaras Grinkevičius į sceną pakvietė ansamblio mokytojus, mokytojas, kurių iš viso yra net penkiolika. Jiems smarkiai plojo ne tik žiūrovai, bet ir šokėjai. S. Avižienytė pakvietė išeiti į priekį ansamblio sukaktuvininkus, ilgamečius „Grandies” šokėjus. Buvo pagerbtas šokėjas Virgis Rukuiža, kuris 2020 metais pažymėjo savo dalyvavimo „Grandyje” 20 metų sukaktį. Na, o šiais, 2022-aisiais,15-tus šokimo metus švenčia šokėjai Daiva Daulytė, Gintarė Daulytė, Aldas Kriaučiūnas, Monika Papartytė ir Antanas Rašymas. Tačiau įspūdingiausią, net 25-erių metų šokėjos sukaktį šiais metais švenčia Ramunė Kubiliūtė. Ansamblio vadovai sukaktuvininkams įteikė dovanas. Sustoję bendrai nuotraukai, „Grandies” šokėjai atrodė labai laimingi, kad metinis koncertas puikiai pavyko, kad jis patiko žiūrovams, kurie negailėjo plojimų. Visi šokėjai entuziastingai rengiasi dalyvauti XVI Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventėje Philadelphijoje. Norisi palinkėti jiems laimingos kelionės ir sėkmingos šventės.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2022-ųjų m. Gegužės 26 d. numeryje, Vol. CXIII NR. 41)