Ambasadorius Gediminas Varvuolis: į Čikagą – po trylikos metų

Rugsėjo 5-ąją įteikęs skiriamuosius raštus Prezidentui Donald Trump ir oficialiai pradėjęs eiti Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigas, tą patį savaitgalį Gediminas Varvuolis atvyko į Čikagą. Diplomatas dalyvavo Bendruomenės dienoje, kalbėjosi su įvairių lietuviškų organizacijų atstovais, burlaiviu „Vytis“ išplaukęs į Michigano ežerą, išbandė mūsų vėjus (juk Čikaga – „vėjų miestas“!).

Ramunė Lapas.

Viešnagės Čikagoje metu naujasis Lietuvos ambasadorius Gediminas Varvuolis su žmona Rasa, lydimi kolegų iš ambasados ir LR generalinio konsulato, Giedrės Šidagytės-Gudaitienės, Regimanto Jablonsko ir Sauliaus Jaskelevičiaus, apsilankė „Draugo“ redakcijoje. Po nuoširdaus pokalbio apie laikraščio nūdieną ir ateitį, turėjome progos užduoti ambasadoriui keletą klausimų apie Washingtono, Lietuvos ir lietuvių bendruomenės gyvenimo aktualijas.

Gerbiamas ambasadoriau, papasakokite, kaip vyko skiriamųjų raštų įteikimo ceremonija. Kas jums labiausiai įsiminė iš tos dienos?

Ceremonija buvo tikrai įspūdinga. Ne kiekvieną dieną tenka apsilankyti Ovaliajame kabinete, kuriame, dirbant šiai administracijai, gal dar ir nėra buvę Lietuvos atstovų. Jaučiau ir tam tikrą atsakomybę, ir jaudulį. Na, o vyko viskas gana paprastai ir greitai. Tai nebuvo ceremonija, skirta man vienam – dalyvavo 10 ambasadorių iš įvairių valstybių. Bet vadovaujantis principu order of precedence aš, kaip į Washingtoną atvykęs anksčiausiai, pirmas iš to dešimtuko įteikiau kredencinius raštus, kas, žinoma, suteikė galimybę pasikeisti keletu žodžių su Prezidentu.

Iš protokolinės pusės viskas buvo labai gražu, puošnu – pagal valstybės vadovo priėmimo protokolą. Buvome atvežti į Baltuosiuos rūmus, įvesti į Roosevelto kambarį, ten bendravome su Prezidento administracija, regionų direktoriais, o vėliau prasidėjo ceremonija. Įspūdingas įėjimas į Ovalųjį kambarį, trumpas pabendravimas su Prezidentu, kredencinių raštų perdavimas, bendra nuotrauka. Aš perdaviau mūsų Prezidento Gitano Nausėdos linkėjimus, norą gilinti dialogą tarp Lietuvos ir JAV, surengti aukščiausio lygio susitikimą. Na, ir akcentavau keletą Lietuvai svarbių dalykų, pirmiausia – bendradarbiavimą saugumo srityje. Sakiau, kad mes labai vertiname Amerikos karių buvimą Lietuvoje, kad NATO viduje lyderiaujame pagal išlaidas gynybai (Lietuva įsipareigojo nuo kitų metų skirti gynybai daugiau nei 5 proc. ​BVP) – ir Prezidentas atkreipė į tai dėmesį. Kitas akcentas – ekonominis bendradarbiavimas. Sakiau, kad esame patenkinti ekonomine partneryste, Amerikos indėliu į mūsų energetinę nepriklausomybę (importuojame iš Amerikos suskystintas dujas). Ir tuo daugmaž viskas baigėsi. Ceremonija savo pobūdžiu yra trumpa, viskas vyksta stovint, bet įspūdis iš tikrųjų buvo labai stiprus. Tik labai gailiuosi, kad beveik neatsimenu, kaip atrodo Ovalusis kabinetas, nes visas dėmesys buvo skirtas tai trumpai pokalbio akimirkai su valstybės vadovu. Pusiau juokais galiu pasakyti, kad tik iš nuotraukų suprantu, jog buvau Ovaliajame kabinete.

Kaip tik tą dieną, rugsėjo 5-ąją, iš Washingtono atskrido nerimą sukėlusi žinia apie Pentagono planus nebeatnaujinti ilgametės programos, pagal kurią Pentagono lėšomis stiprinama JAV sąjungininkų rytų Europoje gynyba. Ar ši tema kaip nors šmėstelėjo pirmajame pokalbyje su Prezidentu? Kokios gali būti tokio sprendimo pasekmės? O gal dar anksti daryti išvadas, nes čia tik Pentagono sprendimas, be Kongreso ir Prezidento palaiminimo?

Taip, iš tiesų, šias naujienas išgirdome tą pačią dieną. Tačiau reikia suprasti, jog savo apimtimi šios karinio bendradarbiavimo programos yra tik mūsų santykių su JAV darbotvarkės dalis. Todėl sukoncent­ruoti viso savo pokalbio su Prezidentu į šias specifines programas neturėjau galimybės. Konkrečiais skaičiais ar specifiniais programų pavadinimais la­bai trumpo pokalbio metu nebuvo operuojama, tačiau, kaip minėjote, bendrai tęstinio JAV įsipareigojimo Lietuvos saugumui lūkestį Prezidentui išsakiau. Girdime, jog Pentagonas iš tiesų galvoja apie finansavimo šioms programoms mažinimą nuo kitų metų antros pusės. Tačiau mažinimas nebūtinai reiškia programų nutraukimą. Jeigu Europos valstybės pačios investuotų į tas programas, tai Pentagonas tas programas galėtų tęsti. Kaip jūs ir paminėjote, tai yra žinia, išėjusi iš Pentagono. Tačiau manau, kad procesas tęsis, nes Kongreso dedamoji šioje diskusijoje yra labai didelė – tos programos buvo inicijuotos Kongreso. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ir mūsų Seimas turi aiškią poziciją šiuo klausimu ir ją komunikuoja JAV partneriams (žr. pridėtą parlamentarų kreipimąsi į JAV Kongreso narius – Red.)

Mes, žinoma, iš savo pusės akcentuojame, kad mums tai yra fundamentaliai svarbu. Kad kiekvienas JAV investuotas doleris į tas programas iš tikrųjų duoda pačioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms didelę grąžą – įsigydama ginkluotę, pati Lietuva reikšmingai prisideda prie šių programų įgyvendinimo. Ir daug didesne apimtimi, nei per tas programas investuoja Jungtinės Amerikos Valstijos (kartais tas santykis yra net vienas prie dešimt). Tais argumentais remiantis, bandysime toliau dirbti su Amerikos administracijos institucijomis – visų pirma, su Pentagonu, bet taip pat ir Valstybės departamento nuomonė bus svarbi, o labiausiai – Kongreso.

Kitą savaitę, rugsėjo 22–30 d. New Yorke vyks Jung­tinių Tautų (JT) Generalinė asamblėja. Paprastai kas­­met į ją atvyksta Prezidentas Gitanas Nausėda, ir jam būna parengta plati programa. Jums – tai pirmasis Lietuvos vadovo vizitas. Kaip jam ruošiamasi, kokie svarbiausi šių metų akcentai?

Prezidentas Gitanas Nausėda tikrai atvyks, tradiciškai, kaip ir kasmet, praleis kelias dienas įvairiuose renginiuose – tiek JT rėmuose, tiek dvišaliuose susitikimuose. Taip pat pirmą vizito dieną turėsime didelį renginį, skirtą gynybos inovacijoms. Prie pasirengimo jam prisidėjo ir ambasada, ir konsulatai, ypač mūsų kolegos New Yorke, taip pat Inovacijų agentūra Lietuvoje. Atvyks reikšminga Lietuvos verslo delegacija – įmonių, dirbančių su gynybos inovacijomis, dronų gamybos įmonių, kitas panašias technologijas vystančių verslų atstovai, o Prezidentas atidarys tą renginį. Iš tikrųjų paruošiamasis darbas prasidėjo labai anksti. Galiu pasakyti, kad kai jis prasidėjo, aš dar nebuvau Amerikoje. Atvykęs pamačiau, kiek kolegos jau buvo investavę į tą darbą – ir ieškodami partnerių, patalpų, ir vystydami pačią renginio koncepciją.

Tai bus ryškus Prezidento vizito New Yorke akcentas. Bet šalia to, kaip minėjau, yra JT formatas, yra kiti daugiašaliai renginiai. O kas ypač jūsų skaitytojui gali būti įdomu – kartu su konsulatu New Yorke organizuojame Prezidento apsilankymą Maspeth bažnyčioje. Yra rizika, jog ši bažnyčia gali sulaukti tokio paties likimo, kokio jau yra sulaukę kitos lietuviško paveldo ar religinės įstaigos, kurių jau nebeliko. Bandom tą procesą maksimaliai pristabdyti, ieškoti būdų, kaip išsaugoti mūsų paveldą. Vienas iš būdų yra aukščiausio lygio vizitai. Nuvykdamas į tą bažnyčią Prezidentas galbūt atkreips dėmesį, kad yra vietos, brangios kitoms valstybėms, tautinėms bendruomenėms.

Tik pradėjęs dirbti Washingtone, jūs atvykote į Čikagą, pas lietuvius – čia mūsų daugiausia. Tai reiškia, kad diaspora jums rūpi, jaudina, matote jos potencialą. Ar, jūsų nuomone, pakankamai šis potencialas išnaudojamas politinėje sferoje, tokioje svarbioje mūsų laikais, užtikrinant atgautos nepriklausomybės išlaikymą? Kartais atrodo, kad visa bendruomenės energija atiduodama kultūriniams renginiams – sportui, šokiams ir dainoms… Žinoma, yra bendruomenės iniciatyvos palaikant Ukrainą ir mūsų pačių saugumo atžvilgiu, yra JAV LB Visuomeninių reikalų taryba, bet, manau, darbo su JAV politikais, politinio lobizmo mastelis turėtų būti didesnis.

Pradedant nuo mano apsilankymo – tai jame yra ir nemažai simbolikos. 2012 metais mano paskutinis vizitas tuometinėse pareigose (G. Varvuolis tuomet buvo Lietuvos URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento vadovas ir, artėjant NATO viršūnių susitikimui, lankėsi Washingtone bei Čikagoje. Čia jis davė interviu „Draugui“ ir  kalbėjo Vasario 16-osios minėjime – Red. past.) buvo būtent Čikagoje. Po to buvau paskirtas ambasadoriumi Belgijoje, vėliau – Japonijoje. Dabar, grįžęs prie amerikietiškų reikalų jau naujame amplua, kaip ambasadorius, norėjau pradėti nuo Čikagos.

Kiti klausimo aspektai – kad bendruomenės labiau galėtų jausti politinį pasaulio pulsą – yra labai gilūs ir svarbūs. Per savo pasisakymą Bendruomenės dienoje aš tą bandžiau viešai paminėti – kad darbas nesibaigė. Tai, ką praeitos kartos darė gindamos Lietuvos reikalą, bylodamos, kad su okupacija negalima susitaikyti, kad Lietuva nori būti laisva, turi būti laisva ir kad galų gale jų pastangos davė rezultatų, rodo, kad tas darbas ir dabar turi būti daromas.

Reikia pripažinti, jog toje Washingtono politinėje ekosistemoje, taip vadinamame „Washingtono burbule”, mes nematome daug lietuvių kilmės amerikie­čių. Toks jausmas, kad lietuvių emigracija nukrypo į liberalias profesijas, tokias kaip advokatų, ar medikų, ir tai yra labai gerai. Sėkmingi savo sričių specia­listai yra labai svarbu bendruomenei. Tačiau lietuvių bendruomenės atstovų dalyvavimo politiniuose procesuose arba politinius mokslus studijuojančių žmonių, kurie po to užimtų pozicijas JAV sostinėje, pastebime mažiau. Iš tikrųjų būtų gerai, kad bendruomenės pajustų poreikį ir skatintų jaunąją kartą studijuoti ne tik liberaliuosius, bet ir politikos, visuomeninius mokslus, tarptautinius santykius, komunikaciją, ir per tas specialybes eiti į Washingtoną, bandyti prisidėti prie nacionalinės politikos. Nes ateis laikas, kai Kongrese nebeturėsime lietuvių kilmės narių, tad galbūt bendrom jėgom galėtume tuos procesus pasukti tokia linkme, kad padidėtų tas atstovavimas. Bet tai prasideda nuo apačios – nuo švietimo, nuo bendruomenės skatinimo jaunimą rinktis – galbūt per paramos institucijas – ir tas profesijas.

Jūs pasižiūrėjote į šią problemą iš laikmečio pozicijų, kai tokį didelį vaidmenį turi profesionalumas. Anksčiau tą lobistinį darbą dirbdavo visi – kunigai, daktarai, redaktoriai. Gal aš neteisi, bet man atrodo, kad kažkada priskyrusi sau kultūrinę funkciją Lietuvių Bendruomenė jos ir laikosi, o organizacijos, „atsakingos“ už politiką – VLIK’as, ALT’as – nebeveikia… 

Tikrai neturiu omenyje, kad turėtų būti tik elitinis priėjimas prie politikos, kad tik per tiesioginį dalyvavimą joje galima daryti įtaką. Tas yra svarbu, bet noriu atiduoti kreditą ir bendruomenei, populiarioms akcijoms. Imkime Ukrainos pavyzdį. Žinome, kad lietuvių bendruomenė solidarizavosi su Ukraina, kad buvo renkama parama, visur matome ukrainietiškas vėliavas – šios akcijos be galo svarbios. Viena kitam netrukdo. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad profesionalus įėjimas į politiką būtų lygiai taip pat svarbus, būtų labai instrumentalus, juo mes taip pat daug pasiektume – kaip ir tomis viešomis akcijomis.

Dėkui jums už apsilankymą, už pirmąjį pokalbį. Sėkmingo, darbingo Prezidento vizito ir JAV LB Tarybos sesijos!

Laiškas JAV Kongreso nariams, datuotas š. m. rugsėjo 10 d., kurį pasirašė 36 Baltijos šalių parlamentarai – 12 Estijos, 12 Latvijos ir 12 Lietuvos atstovų.

Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų Parlamentų nariai, norėtume išreikšti giliausią padėką už ilgalaikę JAV paramą Baltijos valstybių saugumui, kuri per metus išsivystė į tvirtą politinę, ekonominę ir karinę partnerystę. JAV Kongresas atliko svarbų vaidmenį plėtojant šiuos santykius: niekada nepripažindamas mūsų okupacijos ir remdamas pavergtas Baltijos valstybes, pripažindamas mūsų regiono pažeidžiamumą Rusijos atžvilgiu, pabrėždamas nuolatinės JAV karinės buvimo regione svarbą ir, pagaliau, teikdamas saugumo pagalbą. JAV Kongresas per pastaruosius kelerius metus pagal 333 straipsnį Baltijos saugumo iniciatyvai (BSI) skyrė: 2025 finansiniais metais – 231 mln. JAV dolerių, 2024 – 228 mln., 2023 – 225 mln. 2022 – 180 mln., 2021 – 168 mln. Šios lėšos buvo panaudotos nacionalinių karinių pajėgumų plėtrai paspartinti ir regioninei bei kolektyvinei gynybai ir atgrasymui stiprinti. JAV Kongreso ir JAV piliečių, kuriuos jūs atstovaujate, dosnumas yra labai vertinamas ir niekada nelaikomas savaime suprantamu dalyku. Mainais mes įsipareigojome pirkti amerikietišką produkciją; mūsų gynybos pirkimai iš JAV sudaro didelę dalį visų mūsų karinių pirkimų programų, o kiekvienas doleris, išleistas BSI, yra kompensuojamas daugkartinėmis išlaidomis JAV įrangai iš JAV kompanijų visoje Jungtinėse Valstijose, stiprinant mūsų artimus ryšius.

Istoriškai mes, Baltijos šalys, esame stiprūs Jungtinių Valstijų sąjungininkai. Nuo mūsų bendro generolo – Tado Kosciuškos, didžiojo Lenkijos-Lietuvos valstybės sūnaus ir jūsų revoliucijos herojaus – laikų mes gynėme laisvę. Mes buvome kartu su jumis Irake ir Afganistane, mes palaikome Taivaną, Izraelį ir demokratinę opoziciją Kuboje, mes priešinamės autokratijoms Baltarusijoje ir Rusijoje, mes kovojame kartu su jumis už laisvę, demokratiją ir taiką visame pasaulyje. Mes dirbame su Jungtinėmis Valstijomis dėl Ukrainos saugumo, suvereniteto, teritorinio vientisumo ir jos transatlantinės ateities. Milijoninė Baltijos šalių amerikiečių bendruomenė yra tvirto transatlantinio ryšio tarp mūsų šalių pagrindas.

Mes visiškai suprantame, kad JAV ištekliai yra riboti tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu mastu. Todėl mes esame tvirtai pasiryžę ginti save. Baltijos šalys kitais metais išleis daugiau nei 5 proc. BVP ir teiks didžiausią karinę paramą Ukrainai, skaičiuojant vienam gyventojui. Jau seniai išleidžiame gynybai daugiau nei NATO nustatyta minimali riba. Mes toliau stiprinsime savo nacionalinį atsparumą ir civilinę parengtį, taip pat toliau investuosime į priimančiosios šalies paramą JAV pajėgoms, dislokuotoms mūsų šalyje.

Dar kartą norėtume išreikšti nuoširdžią padėką už tvirtą paramą ir draugystę, kurią JAV Kongresas nuolat mums rodo. Bendradarbiavimas saugumo srityje su JAV – mūsų svarbiausiu sąjungininku – išlieka strateginiu prioritetu visoms trims Baltijos valstybėms. Šis stiprus ir sėkmingas nuolatinis mūsų kariuomenių bendradarbiavimas naudingas NATO aljansui, įgalinantis užkirsti kelią tolesniems konfliktams Europoje. Tikimės, kad ši ilgalaikė partnerystė ir toliau sulauks tvirto Kongreso palaikymo. Jūsų parama bus labai svarbi Baltijos saugumo iniciatyvos tęsimui. Todėl maloniai prašome paremti Baltijos saugumo iniciatyvos finansavimą 2026 finansinių metų gynybos asignavimų projekte ir jos patvirtinimą Nacionalinės gynybos asignavimų akte.

Prašome priimti mūsų didžiausią pagarbą ir dėkingumą.