A. Mickevičiaus parodoje – kvapai, vaizdai, kinas

Kuo kvepia šiose fotografijose užfiksuoti vaizdai?

Šių metų vasario 26 d. Lietuvių dailės muziejus Lemont (IL) atveria duris į vaizdais ir aromatais persipynusią parodą. Parodos autorius – Aistis Mickevičius, kūrėjas, netelpantis į vienus rėmus. Jo kūrybos įvairialypiškumą apima vaidyba, parfumerija, vizualinis menas, kino bei televizijos prodiusavimas, literatūra.

JOVITA BELIAK.

Aistis Mickevičius – kvapų, kaip meno objektų kūrėjas.

Savo fotografijų parodoje FOTOFILMAI/PHOTOFILMS Aistis supažindins su miesto kasdienybės momentais, primenančiais kadrus iš filmo. Kartu jis pristatys ir du olfaktorinius-vizualinius projektus. Pirmasis – LITUANICA (olfaktorinis priminimas) – sukurtas 2023 m., minint mūsų legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines. Tai yra savotiškas uodžiamasis priminimas mums apie šį svarbų herojišką, bet tragiškai pasibaigusį įvykį. Antrasis – DISONANSAI – sukurtas su vaizdo menininke Aušra Lukošiūniene ir pasakojantis apie nepriklausomos Lietuvos diplomatų likimus egzilėje. Abu šie projektai kviečia pažinti kvapą kaip meno objektą, žadinantį naujus ar pamirštus potyrius bei mūsų istorinę atmintį.

Kalbiname Aistį Mickevičių apie meninės parfumerijos pasaulį, kūrybinius projektus bei uoslės lavinimą.

Kaip kuriate aromatų formules? Nuo ko kvapo kūrimas prasideda, kaip visa eiga vyksta iki kol jis pasiekia galutinį vartotoją?

Esu nepriklausomas parfumerijos kūrėjas (taip vadinamas Independent Author), todėl dažnai galiu sau leisti kūrybinę prabangą neskubėti, sulaukti įkvėpimo. Pats kūrybinis procesas prasideda ir ilgą laiką tiesiog vyksta mano galvoje, kol susidėlioja mintis, tema, galimi ingredientai, jų deriniai ir t.t. Tik tada einu į laboratoriją ir tikrinu sugalvotus dalykus praktikoje – darau pirmą bandymą, parinkdamas sudėtinių medžiagų proporcijas, tai vadinamasis eskizas. Kartais pasidarau jų keletą, nes noriu išbandyti skirtingas proporcijas. Tuomet yra kantrybės reikalaujantis etapas, nes sukomponuotus aromatus reikia pabrandinti, kad išaiškėtų tikrasis rezultatas. Jei po šios fazės viskas pasirodo gerai ir nieko nereikia taisyti, kvapo formulė yra sukurta, galima pagal ją gaminti. Jei eskizai kuriami skaičiuojant kvapniąsias esencijas lašais, tai gaminant didesnius kiekius viską reikia perskaičiuoti gramais, nes sudedamosios dalys sveriamos. Pagaminta grynoji aromatinė esencija, kuri vėliau bus skiedžiama etilo alkoholiu, paliekama bręsti. Tada atliekamas skiedimas, tada maceracija (kai bręsta jau alkoholinis skystis), galiausiai viskas išfasuojama ir supakuojama. Gamybos procesas paprastai užima 4–6 savaites, o kūrybinė dalis gali trukti ir labai trumpai, ir pusmetį, ir ilgiau.

Kaip kilo mintis pristatyti savo parodą bei projektus vasario mėnesį Lemonte?

Būdamas universalus menininkas neapsiriboju tik vienu ar dviem kūrybiniais keliais (tarkim, aktorius ir parfumeris), nuolat ieškau ir atrandu labai įvairias kūrybinės raiškos priemones, viena jų – fotografija. Fotografuoju jau daugiau nei dvidešimt metų. Pradžioje tai tebuvo mano hobis, laisvalaikio praleidimo būdas, bet ilgainiui tapo pilnaverte kūrybine veikla, kurią tik neseniai išdrįsau plačiau pristatyti viešai, nors esu dalyvavęs įvairiose grupinėse foto parodose ir konkursuose. Pastaruosius kelerius metus rengiu perso­nalines savo foto parodas, kurios žymimos bendru projekto pavadinimu FOTOFILMAI/PHOTOFILMS. Paraleliai jau beveik 15 metų rengiu ir pristatau visuomenei olfaktorinio (uodžiamojo) meno projektus ir parodas. Laimingo sutapimo dėka pernai teko lankytis Pasaulio lietuvių centr Lemonte, kur su kolege Ineta Stasiulyte atvežėme parodyti savo meninį filmą ,,Felicitá”, ir man padarė labai didelį įspūdį Lietuvių dailės muziejus. Iškart užsidegiau noru atvežti čia eksponuoti bent dalį savo kūrybos retrospektyvos, juolab kad šįkart su kolege Ineta atvežame į Lemontą ir savo koncertinę programą.

Ko lankytojai gali tikėtis jūsų parodoje bei projektų pristatyme Lietuvių dailės muziejuje Lemonte? Kodėl pasirinkote pristatyti būtent savo projektą LITUANICA?

Kartu su mano fotografijų paroda FOTOFILMAI/PHOTOFILMS pristatysiu ir du olfaktorinius-vizualinius projektus. LITUANICA buvo sukurtas 2023 m., minint mūsų legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines. Tai yra savotiškas uodžiamasis priminimas mums apie šį svarbų, herojišką, bet tragiškai pasibaigusį įvykį. Simboliška, kad tąsyk LITUANICA skrido iš Amerikos į Lietuvą, o šįsyk aš parskraidinu LITUANICĄ iš Lietuvos į Ameriką. Kitas projektas, kurį pristatysiu, DISONANSAI, buvo sukurtas su vaizdo menininke Aušra Lukošiūniene ir pasakoja mums egzilėje likusių nepriklausomos Lietuvos diplomatų likimus, po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą užėmus sovietams. Abu šie projektai žadina mūsų istorinę atmintį pasitelkiant ir uoslę. Taip pat atvešiu ką tik išleistą savo foto albumą ir, žinoma, įvairių mano kūrybos parfumerinių naujienų.

Fotografija. Ką lankytojai gali tikėtis pamatyti jūsų parodoje FOTOFILMAI? Kokie vaizdai bus eksponuojami ir kodėl jums jie yra svarbūs?

FOTOFILMAI/PHOTOFILMS yra kinematografinis gatvės ir dokumentinės fotografijos (street & documentary photography) projektas, kuris sustabdytomis kasdienybės akimirkomis įvairiuose pasaulio kampeliuose pasakoja trumpas gyvenimiškas istorijas. Manau, kad man, kaip fotografuojančiam menininkui, svarbu pastebėti ir sugauti tą akimirkos grožį, kuris ypatingai vertingas tampa su laiku. Ne tik todėl, kad tai nepasikartos, bet ir kaip savotiškas dokumentinis liudininkas, metraščio fragmentas.

Ar esate dažnas svečias JAV? Kokiais tikslais čia keliaujate?

Pernai lankiausi Jungtinėse Valstijose net tris kartus, visus dėl kokių nors kūrybinių reikalų, dalyvavimo renginiuose. New Yorke pernai vasarį perėmiau kuratoriaus vairą iš kolegės Aušros Lukošiūnienės, SLA Meno erdvėje pristatant DISONANSUS. Balandį Čikagoje rodėme filmą, o New Yorke švenčiau gimtadienį ir lankiau parodas, meno renginius. Tada gegužės ir birželio sandūroje teko lankytis Los Angeles, kur vyko žymaus Art & Olfaction instituto organizuojami parfumerijos apdovanojimai ir Scent Fair renginys. Amerika yra labai įvairi, didelė, neaprėpiama, miestai vieni į kitus nepanašūs, kultūriškai skirtingi ir mane tai nepaprastai žavi kaip tyrinėjimo galimybė.

Kaip vertinate meninės parfumerijos išsivystymą JAV? Ar čia ji labai populiari? Gal galime kažko pasimokyti?

Didžiausia meninės parfumerijos entuziastų ir kvapų menininkų bendruomenė yra susitelkusi Californijoje – Los Angeles, San Francisce. Ne be reikalo ten veikia ir mano anksčiau paminėtas garsusis institutas, ir nuostabus Craft Contemporary muziejus, kuriame dažnai vyksta olfaktorinio meno parodos. Kita svarbi parfumerinė ir olfaktorinio meno oazė yra New Yorkas. Čia yra įsikūrusi garsioji DreamAir Creative Studio, jungianti įvairius parfumerijos kūrėjus iš viso pasaulio, o neabejotinai didžiausia kvapų pasaulio žvaigždė ten yra garsusis Christophe Laudamiel. New Yorke taip pat veikia Olfactory Art Keller galerija, pristatanti įvairius kvapų projektus.

Kuo skiriasi parfumerijos suvokimas, skonis Europoje ir JAV?

Tiek Europoje, tiek Amerikoje meninė parfumerija yra gana šviežias reiškinys, gyvuojantis vos porą dešimtmečių (tai nišinės parfumerijos atšaka), jau nekalbant apie tokį retą reiškinį, kaip olfaktorinis menas, tad abiejuose žemynuose visų pirma daug pastangų yra dedama edukuojant vartotojus. O skonis labai dažnai priklauso nuo regiono, nuo kultūrinio paveldo, net nuo klimato. Štai skandinavai, kurių daugiausiai susitelkę miestuose ir gyvenvietėse prie jūros, labiausiai mėgsta santūrius, ozoninius-jūrinius aromatus. Prancūzai ir italai, dėl šimtmečius skaičiuojančio parfumerinės kultūros palikimo yra linkę rinktis klasiką, ten neretai populiarus ir odekolono žanras. Arabai mėgsta savo tradicinius sunkius medienos-muskuso-smilkalų-rožių aromatus, neretai aliejinės konsistencijos. Amerikoje aš matau vartotoju polinkį į saldžius kvapus, galbūt nulemtą maitinimosi įpročių, bet kita vertus, čia gana populiari ir vadinamoji botaninė, natūralioji parfumerija, nes dabar yra didžiulė natūralumo tendencija.

Meninės parfumerijos samprata Lietuvoje – ar lietuviai pakankamai domisi parfumerija? Kaip sužadinti lietuvio uoslę?

Lietuviai yra labiausiai edukuoti tarp trijų Baltijos valstybių piliečių, nes mes jau turime dešimtmečiais besiformuojančią parfumerinę kultūrą. Prie to esu prisidėjęs ir aš su savo knyga, su kuria jau dešimtmetį keliauju per įvairias Lietuvos bibliotekas, kultūros centrus, kitas įstaigas, pasakoda­mas apie sudėtingą parfumerijos pasaulį, ir stiprias nišines-selektyvines parfumerijos parduotuves, ir vis gausėjančias edukatorių gretas ir t. t.

Ar galima lavinti uoslę? Jei taip, tai kaip?

Taip, uoslė yra lavinama. Jei žmonija evoliucijos eigoje nebūtų atsisakiusi šio pojūčio, kaip kone nereikalingo rudimento, šiandien mes kiekvienas galbūt galėtume užuosti taip pat gerai, kaip kai kurie gyvūnai. Bet taip nėra, todėl uoslę tegalime treniruoti ir plėsti uodžiamosios informacijos bazę savo smegenyse pasitelkdami vieno žymaus prancūzų parfumerio sugalvotą sistemą – uostyti, uostyti, uostyti atskirus ingredientus (tam tinka net ir eteriniai aliejai) ir atmintyje fiksuoti tuos kvapus. Taip geriau pažintume kvapų pasaulį.

Kokių jūsų kūrybinių naujienų galime tikėtis ateityje?

Mano galva pilna kūrybinių suma­nymų ir minčių. Šiais metais mano par­fumerijos prekės ženklas švęs 15 me­tų veiklos sukaktį, ta proga ketinu išleis­ti naujų aromatų. Taip pat šiais metais jaučiu rašymo alkį, tad galbūt gims koks literatūrinis kūrinys.

Kaip kvepia JAV?

Neįmanoma nusakyti vienu kvapu, nes šalis didelė ir kiekvienas jos lopinėlis gali labai skirtingai kvepėti. Abstrakčiai kalbant, Amerika man kvepia didžiulėmis galimybėmis! 🙂