Čikagos lietuvių opera šventė jubiliejų

Čikagos lietuvių opera paminėjo savo veiklos 70-metį, pakvietusi į tikrą scenos šventę – kompozitoriaus Friedrich von Flotow operą „Marta“. Puošniame Rialto Square teatre susirinkę žiūrovai džiaugėsi nuostabiais vaizdais, muzika ir lietuviška atmosfera.

Čikagos lietuvių operos jubiliejus – su „Marta“

RIMAS ČERNIUS.

Čikagos lietuvių opera savo muzikinę veiklą pradėjo su kompozitoriaus Giuseppe Verdi opera ,,Rigoletto“. Tos operos premjera įvyko Čikagoje 1957 m. kovo 30, 31 dienomis. Tačiau idėja kasmet Čikagoje statyti operą lietuvių kalba gimė 1956 m., kai buvo nutarta statyti ,,Rigoletto“. Taigi, šįmet Čikagos lietuvių opera švenčia savo 70-mečio jubiliejų. Per tuos 70 metų Čikagos lietuvių opera kasmet (tik su keliomis pertraukomis) pakviesdavo žiūrovus į naują premjerinį spektaklį lietuvių kalba.

2026 metais Čikagos lietuvių opera iškilmingai atšventė savo veiklos jubiliejų su kompozitoriaus Friedrich von Flotow ,,Marta“. Premjera įvyko sekmadienį, gegužės 10 d., Joliet miestelyje esančiame puošniame Rialto Square teatre.

Tik įėjus į salę, maloniai nuteikė prie sceninės uždangos „prisegtas“ rūtos šakelės ženklas. Tai nuo seno Čikagos lietuvių operos naudojamas scenos uždangos ženklas, kuris jungė išeivijos lietuvių operinę veiklą su operų tradicija Lietuvoje. Jeigu pamatydavai scenos uždangoje rūtos šakelę, žinodavai, kad čia bus lietuvių opera.

Jubiliejinis operos ,,Marta“ pastatymas prasidėjo neįprastai. Operos valdybos pirmininkas Mindaugas Razumas pasveikino visus susirinkusius ir pakvietė žodį tarti svečius – Lietuvos Respublikos ambasadorių JAV Gediminą Varvuolį ir JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos pirmininkę Editą Buzėnienę. Jiedu pasveikino operos narius gražaus 70-mečio jubiliejaus proga ir padėkojo jiems už ilgametę ištikimybę lietuviškai kultūrai. Iškilmingai nuskambėjo orkestro sugroti Amerikos ir Lietuvos himnai, scenos uždangoje „plevėsuojant“ projekcinėms abiejų šalių vėliavoms.

Po šios trumpos oficialiosios dalies dirigentas Julius Geniušas batutos mostu pradėjo operos ūvertiūrą. Veiksmas scenoje žiūrovus nukėlė į XVIII a. Angliją, kur Richmond miestelyje vyksta kartais linksmos, kartais liūdnos, bet laimingai besibaigiančios meilės istorijos.

Kompozitorius Friedrich von Flotow (1812 –1883) – XIX a. vokiečių kompozitorius. Kaip rašoma Lietuvių enciklopedijoje, jo operos jungia prancūzų komiškos operos (opéra comique) tradiciją su vokiečių vadinama ,,singspiel“ (dainuojančios kalbos) tradicija. Flotow operoms būdingas melodingumas ir lengvas ritmas. (LE, VI, 317 p.) ,,Marta“ pirmą kartą pasirodė 1847 m. Jos libretas buvo sukurtas vokiečių kalba, nors operos populiarumas nulėmė, kad šis veikalas buvo statomas ir kitomis kalbomis.

Žymiausia operos arija tenka jauno ūkininko Lionel rolę atliekančiam tenorui. Ši arija yra tapusi koncertine arija, kurią tenorai mėgsta įtraukti į savo koncertų repertuarą, ją atlikdami dažniausiai italų kalba (M’appari). Šių metų Čikagos lietuvių operos pastatyme tą ariją atliko tenoras Tomas Pavilionis. Jo balsas lyriškas, bet kai reikia – pakankamai stiprus. Pavilionis šią melancholišką ariją atliko itin jautriai. Įdomu, kad šis solistas anksčiau yra dainavęs Čikagos lietuvių operoje, kai 2006 m. buvo kuriamas Vytauto Klovos ,,Pilėnų“ pastatymas. Operos chorą tada papildė Lietuvos muzikos akademijos studentai. Tarp jų buvo ir Tomas Pavilionis. Jie visi buvo Vytauto Juozapaičio ir Virgilijaus Noreikos klasės studentai. (žr. ,,Draugas“, 2006 m. balandžio 27 d. psl. 10) Taigi, Tomas Pavilionis sugrįžo į Čikagos sceną po 20 metų, šį kartą jau kaip solistas – pagrindinis operos ,,Marta“ tenoras. Su Čikagos lietuvių opera Pavilionį sieja ir Stasio Baro dainavimo konkursas Lietuvoje, kurį vokalistas laimėjo 2009 ir 2010 metais. Stasys Baras juk daugelį metų buvo pagrindinis Čikagos lietuvių operos tenoras.

Svarbiausia romantinė operos ,,Marta“ intriga – tenoro Lionel ir soprano Martos meilės istorija. Martos rolę atliko Joana Gedmintaitė. Jos balsas stiprus, o kartu – ir lyriškai švelnus. Vietomis jai reikėjo dainuoti net koloratūrinio soprano gaidomis, kurias ji puikiai „įveikė“. Trečioje operos scenoje Gedmintaitė puikiai atliko nostalgišką ariją, kurios pagrindas – žinoma airiška daina ,,The Last Rose of Summer“ (Paskutinė vasaros rožė). Tą airišką melodiją kompozitorius Flotow panaudojo ne tik Martos arijai, bet ir vėliau – operos finale. Ta Gedmintaitės atlikta arija, pritariant orkestrui ir jame grojančia arfa, buvo ypatingai ypatingas spektaklio momentas.

,,Martos“ operoje yra ir kita meilės istorija – tai Nancy/Julijos ir Plunkett romanas. Nancy, Lady Harriet palydovę, kuri yra apsimetusi kaimiete Julija, įsimyli Lionel įbrolis, jaunas ūkininkas Plunkett. Nancy rolę dainavo mecosopranas Gabrielė Lileikaitė-Pavilionienė, o Plunkett rolę atliko bosas Liudas Mikalauskas, kuris jau anksčiau yra pasirodęs Čikagos lietuvių operos scenoje: 2013 m. operoje ,,Meilės eliksyras“ ir 2024 m. operetėje ,,Čigonų baronas“. Lileikaitė-Pavilionienė, kiek žinau, Čikagos lietuvių operoje dainuoja pirmą kartą. Julijos ir Plunkett meilės istorija žaismingesnė, gyvesnė negu Martos ir Lionel. Pavilionienė ir Mikalauskas ne tik gražiai išdainavo savo partijas, bet kartu puikiai ir įtaigiai atliko savo vaidmenis.

Taipogi savo vaidyba, gražiu balsu ir aiškia tarsena pasižymėjo baritonas Vytautas Juozapaitis, kuris, atlikdamas Sir Tristan rolę, spektakliui suteikė daug juoko ir žaismingumo. Juozapaitis yra taip pat gerai žinomas Čikagos operos mylėtojams. Nuo 1992 m., jis yra atlikęs daugelį svarbių vaidmenų. Tarp jų – Udrio rolę Klovos ,,Pilėnuose“ ir toreadoro Escamilo rolę Bizet operoje ,,Carmen“.

Solistas pasirodė ir ankstyvesniame Čikagos lietuvių operos ,,Martos“ pastatyme 1997 m., tada atlikęs Plunkett rolę.

Šių metų ,,Martos“ pastatyme Čikagos lietuvių operos vadovė Nida Grigalavičiūtė turėjo tarnaitės Polly Smith rolę, o jos asistentė Gilija Krūmaitienė suvaidino kitą tarnaitę – Molly Pitt. Tačiau abi šias atlikėjas ypač reikėtų įvertinti ne tik už šiuos vaidmenis, bet ir už puikų choristų paruošimą. Choras skambėjo ryškiai, tiksliai, visi choristai buvo gerai išmokę savo partijas, masinėse scenose artistiškai atliko vaidmenis, sudarydami ne tik koloritišką veiksmo foną, bet ir patys sukurdami linksmas scenas. Tas scenas gražiai paįvairino šokių grupė. Choreografiją sukūrė Donatas Bakėjus, šokėjus paruošė choreografinės grupės vadovė Giedrė Elekšytė-Knieža. Operos režisierius Ne rijus Petrokas sklandžiai sukomponavo sceninį veiksmą. Opera nebuvo statiška, režisieriaus dėka veiksmas nuolat riedėjo pirmyn.

Šiame pastatyme buvo išradingai iš spręs tas scenografijos klausimas – buvo panaudotos šviesos instaliacijos, padėjusios greitai pakeisti scenos vaizdą. Lady Harriet buduaras greitai pavirto Richmond miestelio muge, o ta mugė netrukus pavirto ūkininkų Lionel ir Plunkett namų interjeru. Šviesos instaliacijų dizaineris – Audrius Laurutis. Projekto koordinatoriai Mindaugas Razumas ir Diana Šoblinskienė pasidžiaugė, kad kuriant negausias „apčiuopiamas“ scenos dekoracijas – mugės vežimus, buduaro ar ūkininkų namų baldus labai prisidėjo operos valdybos nariai Edmundas ir Jurgita Pranckevičiai. Žiūrovai stebėjosi spektaklio kostiumų gausa ir spalvingumu. Juos kūrė pirmą kartą šiam darbui iš Lietuvos pasikviesta profesionali scenografė-dailininkė Rita Kosmauskienė. Scenografija ir kostiumai daug prisidėjo prie operos pasisekimo.

Dirigavo maestro Julius Geniušas, kuris su Čikagos lietuvių opera jau gerai pažįstamas. Pirmą kartą joje dirigavo prieš 30 metų, kai buvo pastatyta Banaičio opera ,,Jūratė ir Kastytis“, 1997 metais – Čikagoje lietuvių pirmąjį kartą pastatytą operą ,,Marta“. Tad ir šis pastatymas buvo patyrusio, su Čikagos lietuvių opera gerai susipažinusio dirigento rankose. ,,Martos“ operai grojo gan didelis orkestras, kuris skambėjo aiškiai. Maestro Geniušas tiksliais mostais užtikrino operos sklandžią eigą, darnų orkestro, solistų ir choristų ryšį.

Seniau, po kiekvieno Čikagos lietuvių operos pastatymo vis kildavo klausimas – ką Operos vadovybė nutars statyti kitais metais? Pilna Rialto Square teatro salė „Martos“ spektaklyje įrodė, kad Čikagos lietuvių opera yra laukiama, vertinama. Jos pastatymai tebėra Čikagos ir apylinkių lietuviams pavasarinė šventė. Reikia tikėtis, kad tradicija išeivijoje operas statyti lietuvių kalba bus tęsiama ir kad Čikagos lietuvių operos vadovybė jau dabar svarsto, ką statys kitais metais?

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. gegužės 21-23 d. numeryje, Vol. CXVll Nr. 41-42)