DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Pulitzer centro stipendininkės lietuviškų šaknų turinti žurnalistė Stephanie Zimmermann ir fotografė Ashlee Rezin dvi savaites keliavo po Lietuvą.
VIDA KUPRYTĖ.
Lietuva retai tampa straipsnių ciklo tema dideliame JAV miesto dienraštyje. Liepos 22–26 dienomis „Chicago Sun-Times“ išspausdino šešis žurnalistės Stephanie Zimmermann pasakojimus apie Lietuvos demokratiją, gynybą, ekonomiką, krepšinį ir su Čikaga glaudžiai susijusį prezidentą Valdą Adamkų. Jie yra gausiai iliustruoti Ashlee Rezin nuotraukomis. Atskirame straipsnyje žurnalistė papasakojo, kodėl pati pasirinko Lietuvą.
„Chicago Sun-Times“ tyrimų žurnalistė Zimmermann ir fotografė Ashlee Rezin balandį dvi savaites keliavo po Lietuvą kaip Pulitzer centro 2026 metų Richard C. Longworth žurnalistikos stipendininkės. Ši stipendija skiriama žurnalistams, nagrinėjantiems pasaulio įvykius, svarbius Čikagai ir JAV Vidurio Vakarų gyventojams.
Jų tikslas buvo supažindinti skaitytojus su kraštu, kurį su Čikaga sieja gilūs istoriniai ir asmeniniai ryšiai ir kurio reikšmė pasaulyje auga. Daugeliui amerikiečių Lietuva tebėra mažai pažįstama. Zimmermann savo pirminiuose straipsnių pasiūlymuose net priminė, kad dalis dienraščio skaitytojų vargu ar galėtų parodyti Lietuvą žemėlapyje. Todėl ji ieškojo temų, kurios Lietuvos patirtį susietų su amerikiečiams pažįstamais klausimais.
Per dvi savaites žurnalistė pakalbino per 50 žmonių: buvusį prezidentą, užsienio reikalų ministrą, Seimo narius, verslininkus, mokytojus, moksleivius, sportininkus, krepšinio trenerius, protestų dalyvius ir pasienio krašto gyventojus. Rezin fotografavo jų aplinką, miestus, įmones, krepšinio arenas ir vietoves prie Lietuvos sienos.
Kelionė turėjo ir asmeninę priežastį
Zimmermann Lietuva nėra vien žurnalistinio darbo vieta. Jos motina Rūta, kilusi iš Laukaičių šeimos, gimė Vilkaviškyje. 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, šeima pasitraukė į Vokietiją, o vėliau, kaip ir daugelis pabėgelių, atvyko į JAV.
Tai buvo trečioji Zimmermann kelionė į Lietuvą. Nuo 2023 metų ji mokosi lietuvių kalbos.
Asmeniniame serijos Straipsnyje ji aprašo netikėtą akimirką važiuojant pietvakarių Lietuvos keliais. Pamačiusi nuorodą į Pajevonį, Zimmermann atpažino vietovardį iš savo šeimos pasakojimų. Pajevonyje mokytojais dirbo jos seneliai ir ten gyveno šeima, kai jos motina dar buvo kūdikis. Į profesinę kelionę netikėtai įsiterpė savos šeimos istorija.
Tačiau lietuviškos šaknys buvo tik viena priežastis imtis tokio plataus darbo. Rusijos karas Ukrainoje išryškino Lietuvos strateginę padėtį, o artėjantis JAV nepriklausomybės 250-metis paskatino Zimmermann klausti, ko sena Amerikos demokratija galėtų pasimokyti iš daug jaunesnės Lietuvos Respublikos.
Šeši Lietuvos pjūviai
Pirmajame serijos straipsnyje Zimmermann nagrinėja Lietuvos demokratijos būklę. Ji kalbina Baltijos kelio ir Sausio 13-osios dalyvius, jaunus žmones ir tūkstantinius protestus dėl žodžio laisvės bei LRT nepriklausomybės rengusius piliečius. Straipsnyje lyginama Lietuva, kuri dar prisimena laisvės netektį, ir JAV, kur demokratinės institucijos veikia jau 250 metų.
Šioje istorijoje svarbi vieta tenka ir Čikagos lietuviams. Primenama „Lithuanian Hotline“, 1990 metais Pasaulio lietuvių centre Lemonte veikusi informacinė linija, padėjusi perduoti žinias apie Lietuvos nepriklausomybės siekį JAV politikams ir žiniasklaidai. Vėliau iš šios veiklos išaugo „Lithuanian Mercy Lift“, daugelį metų siuntusi Lietuvai vaistus ir kitą humanitarinę pagalbą.
Dabartinė Pasaulio lietuvių centro direktorė Elena Reklaitis straipsnyje primena, kad šiuos didelius darbus atliko savanoriai, kartu dirbę savo nuolatinius darbus. Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbinta Čikagoje per XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventę, sakė, kad Čikagos lietuvių parama buvo ypač svarbi, nes ši bendruomenė Lietuvai tapo tiltu į Vakarus.
Straipsnį papildo 20 Ashlee Rezin nuotraukų iš Šokių šventės, kuriose užfiksuoti šokėjai ir žiūrovai. Ši nuotraukų serija papildo balandį Lietuvoje sukurtą reportažą ir parodo, kad pasakojimas apie Lietuvos demokratiją tęsiasi Čikagos lietuvių gyvenime.
Straipsnyje minimas ir John Howes, žinomo JAV lietuvių žurnalisto, visuomenės veikėjo ir vieno iš Amerikos lietuvių tarybos steigėjų Juozo Laučkos anūkas. Trisdešimt aštuonerių metų teisininkas sausį su žmona lietuve persikėlė iš Washingtono į Vilnių; gegužę jiems gimė pirmasis vaikas. Howes teigimu, galimybę kurti gyvenimą Lietuvoje suteikė jos atkurta laisvė ir tvirta vieta NATO bei Europos Sąjungoje.
Kitame straipsnyje Zimmermann keliauja prie Suvalkų koridoriaus ir aiškinasi, kaip Lietuva rengiasi galimoms Rusijos provokacijoms. Ji rašo ne tik apie NATO pajėgas, Kapčiamiesčio poligono planus ir pasienio apsaugą, bet ir apie Lietuvos „visuotinės gynybos“ sampratą. Joje savo vaidmenį turi kariuomenė, valstybės įstaigos, mokyklos, verslas ir kiekvienas pilietis. Dėmesio skiriama ir informaciniam karui bei pastangoms atpažinti socialiniuose tinkluose platinamą propagandą.
Krepšiniui skirtame straipsnyje pasakojama, kaip Čikagos lietuviai dar XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje padėjo Lietuvai tapti Europos krepšinio valstybe. Ši gija veda nuo Felikso Kriaučiūno ir kitų Amerikos lietuvių iki 1992 metų Barselonos olimpiados, „Grateful Dead“ paramos ir šiandieninių žaidėjų. Straipsnyje minimas Čikagoje gimęs „Bulls“ krepšininkas Matas Buzelis ir Lemonte veikianti „Lituanica“, krepšinio komanda, kurioje jis kadaise žaidė.
Atskiras pasakojimas skirtas rudenį šimtąjį gimtadienį švęsiančiam Valdui Adamkui. Straipsnio antraštė skelbia, kad, be Barack Obama, Čikaga išugdė ir antrą prezidentą. Adamkus beveik pusę gyvenimo praleido Čikagos apylinkėse, vadovavo JAV Aplinkos apsaugos agentūros Didžiųjų ežerų regiono biurui, o vėliau grįžo tarnauti Lietuvai. Net kalbinamas savo namuose Vilniaus pakraštyje jis pirmiausia pasiteiravo, kaip sekasi Čikagos „Deep Tunnel“ projektui.
Baigiamajame serijos straipsnyje nagrinėjama Lietuvos ekonomika, nuo tradicinės baldų gamybos iki finansinių technologijų, lazerių ir biotechnologijų. Klaipėdoje Zimmermann ir Rezin lankėsi automatizuotoje „SBA Home“ gamykloje, gaminančioje baldus IKEA bendrovei. Įmonė neseniai atidarė ir 70 mln. dolerių vertės gamyklą North Carolina valstijoje. Toks sprendimas padeda trumpinti tiekimo grandines ir švelnina JAV muitų poveikį.
Straipsnyje Lietuva pristatoma kaip šešias milijardo dolerių vertę pasiekusias technologijų bendroves turinti valstybė. Jos ekonomikos strategija apibūdinama trimis „i“: inovacijos, investicijos ir institucijos. Kartu neužmirštami mažesni miestai ir tradicinės pramonės šakos, kurioms tarptautinės prekybos sukrėtimai gali reikšti gamybos mažinimą ir prarastas darbo vietas.
Serija tęsis „Draugas News“ puslapiuose
Dar prieš kelionę Zimmermann kreipėsi į „Draugas News“ redakciją ir pristatė planuojamas temas. Sugrįžusi ji dosniai pasiūlė „Draugas News“ perspausdinti pasirinktus serijos straipsnius, nurodant, kad pirmiausia jie buvo paskelbti „Chicago Sun-Times“. Atrinkti tekstai pasirodys būsimuose leidinio numeriuose.
Šie šeši pasakojimai, išspausdinti „Chicago Sun-Times“ ir paskelbti laikraščio interneto svetainėje, Amerikos kaitytojams pateikė informatyvų, niuansuotą ir įvairiapusį šiandienos Lietuvos portretą. Zimmermann profesinė patirtis, kruopštus pasirengimas ir lietuviškos šaknys leido atskleisti istorines sąsajas bei žmonių patirtis ir pastebėti detales, kurios su Lietuva mažiau susipažinusio žurnalisto užrašų knygutėje galėjo likti neužrašytos.
Džiugu, kad ši serija pasiekė plačią Amerikos auditoriją. Stephanie Zimmermann ir Ashlee Rezin už atidų, pagarbų ir gyvą Lietuvos pristatymą nusipelno nuoširdžių sveikinimų ir padėkos.
– – –
Kur skaityti visą straipsnių seriją
Visus šešis Stephanie Zimmermann straipsnius ir Ashlee Rezin nuotraukas galima nemokamai skaityti „Chicago Sun-Times“ interneto svetainėje: http://suntimes.com/lithuania
Serijos pavadinimas anglų kalba: „Chicago’s Baltic Bond: Lithuania, America and Democracy.” Straipsnius taip pat galima rasti interneto paieškoje įrašius: Stephanie Zimmermann Chicago’s Baltic Bond Lithuania
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. rugpjūčio 1 d. numeryje, Vol. CXVll NR. 62)