Lietuvoje – kompozitoriaus R. Soko sakralinės muzikos koncertas

Čikagos lietuviams gerai pažįstamo Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios vargonininko, pianisto ir kompozitoriaus Ričardo Soko Lietuvoje surengtas sakralinės muzikos koncertas sulaukė didelio pasisekimo. Jis vyko pilnutėlėje žiūrovų Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Po koncerto daugelis klausytojų troško asmeniškai padėkoti iš Čikagos atvykusiam talentingajam autoriui ir atlikėjui.

DR. DARIUS KUČINSKAS.

Spalio 12 d. Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje įvyko išskirtinis koncertas. Pirmą kartą Lietuvoje buvo surengtas pilnas (dviejų valandų) koncertas, kuriame atlikta kompozitoriaus Ričardo Soko (Čikaga) sakralinė muzika. Nepaisant to, kad koncertas vyko pirmadienį, kuomet visi tarsi nusiteikę ne poilsiui, bet darbui, ir kad tuo pat metu Vilniuje vyko dar keli ne mažiau reikšmingi muzikiniai-kultūriniai renginiai, į JAV lietuvio koncertą susirinko pilna bažnyčia žmonių. Tai liudija, kad tiek pats kompozitorius R. Sokas, tiek jo muzika Lietuvoje jau yra laukiama ir vertinama.

Vargonininkas, pianistas, choro vadovas, kompozitorius, pedagogas Ričardas Sokas yra ryški asmenybė Čikagos lietuvių muzikiniame gyvenime. Į Jungtines Amerikos Valstijas Ričardas išvyko 1991 m., jau pabaigęs muzikos studijas ir pradėjęs profesinę atlikėjo karjerą. Lietuvoje jis baigė Lietuvos muzikos akademiją, įgydamas du diplomus – pianisto (fortepijono studijas baigė pas prof. Olgą Šteinberg) ir vargonininko (studijavo pas prof. Leopoldą Digrį).

Tačiau to meto šalies ir asmeninė situacija lėmė tai, kad Ričardas apsisprendė išvykti į JAV. Ir taip jau daugiau kaip 35 m. jis gyvena, dirba ir kuria Čikagoje. Ten bebūnant teko prisitaikyti prie visai kitokio kultūrinio konteksto, visais požiūriais margos visuomenės. Tuo pačiu atsivėrė daug platesnės veiklos ir kūrybos galimybės. Ričardas Sokas pradėjo ir iki šiol vargonuoja net trijose skirtingose bažnyčiose – meksikiečių (ispanakalbių), anglų ir lietuvių. Atitinkamai formavosi ir jo muzika – dainos ir giesmės buvo kuriamos trimis kalbomis.

Stilistiniu požiūriu Amerikos bažnyčių muzika taip pat yra labai įvairi. Skirtingai nuo Lietuvos, Amerikoje niekas nesistebi, jei bažnyčioje suskamba pop, rock, jazz ar kitos stilistikos kūriniai. Tai toleruojama ir netgi susiję su tam tikrais tautiniais ar net rasiniais žmonių skirtumais (meksikiečių, afroamerikiečių, anglosaksų, net kiniečių krikščioniškų bažnyčių muzika labai skiriasi). Visa tai galima buvo pajusti ir Ričardo Soko kūrybos koncerte Vilniuje. Čia greta mūsų dvasiai artimesnių melodijų ir sąskambių, išgirdome daug įvairesnę ir aktyvesnę Lotynų Amerikos ritmiką, pulsaciją, visai kitą, nei įprasta Lietuvoje, temperamentą.

Koncerto metu Vilniuje skambėjo tik labai maža dalis to, ką Ričardas kuria bažnyčiai. Jo sakralinės muzikos aruodą sudaro daugiau nei šeši šimtai dainų ir giesmių ir beveik tūkstantis psalmių (kiekvienam sekmadieniui visam trejų metų ciklui). Kaip prisipažino pats kompozitorius, nauja giesmė ar daina dažnai gimsta atradus prasmingus žodžius. Vienas poetų, pagal kurio eiles Ričardas sukūrė jau keliasdešimt dainų, yra architektas Linas Poniškaitis. Tai „brolis Kristuje“, kaip gražiai įvardijo Liną kompozitorius.

Atrinkti iš tokio gausaus kūrybos kraičio tik keletą kūrinių ir jais pristatyti save Lietuvai, nebuvo lengva, nes, iš esmės, Ričardo muzika Lietuvoje dar labai mažai žinoma. Bet koncerte nuskambėję kūriniai atskleidė kompozitorių kaip giliai tikintį ir jaučiantį menininką, gebantį įvairiomis priemonėmis ir formomis perteikti savo tikėjimą ir pasitikėjimą Aukščiausiuoju.

Ričardo kūrinius atliko specialiai koncertui susibūręs vokalinis oktetas, vadovaujamas Rugilės Garbaliauskaitės, solistai Vismantė Vasaitytė-Benkunskienė (sopranas), Antanas Zakarauskas (tenoras) ir instrumentinė grupė. Koncertą vedė Audra Bielinienė. Visiems savo kūriniams pradžioje vargonais, o po to klavišiniais akompanavo autorius. Jo pritarimas atskleidė dar vieną – improvizatoriaus ir tikro muziko – talentą. Nesvarbu, kad akompanimentas užrašytas natomis, kiekvieną kartą atlikdamas savo kūrybą, Ričardas improvizuoja ir kiekvieną kartą jautriai reaguoja tiek į greta scenoje esančius atlikėjus, tiek į akustinę erdvę. Tokiu būdu kūriniai įgyja vis naujus prasminius akcentus, formuojama vis kita muzikinė ir emocinė reikšmė. O pats atlikimas tampa nauju kūrybiniu aktu ir įtraukia klausytojus į čia ir dabar kuriamą garsų pasaulį.

Autorinis Ričardo Soko koncertas atvėrė naujas lietuviškos sakralinės muzikos erdves. Sukurta Amerikoje, ji labai artimai ir jautriai skamba Lietuvoje. Ši muzika subtiliai prisiliečia prie kiekvienos jautrios sielos ir ją veda tikėjimo keliu. Norisi palinkėti, kad Ričardo Soko muzika sugrįžtų į gimtinę ir skambėtų ne tik proginių koncertų metu, bet įsilietų į mūsų bažnyčių repertuarą kaip natūrali ir nebeatskiriama jos muzikinė išraiškos dalis.

Dr. Darius Kučinskas – Kauno technologijos universiteto docentas, muzikologas, pedagogas, pianistas

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. spalio 17 d. numeryje, Vol. CXVll NR. 84)