Ar „Draugas“ gali tapti „draugiškas“ jaunimui?

Balandžio 10 dienos leidinyje pasirodė straipsnis apie tai, kaip „Draugas“ galėtų tapti artimesnis jaunesniajai Amerikos lietuvių kartai. Redakcija pakvietė Čikagos lietuvių Rotaract klubo jaunimą į atvirą diskusiją. Viena iš labiausiai išryškėjusių kliūčių – jaunesni skaitytojai paprasčiausiai nepratę skaityti spausdinto laikraščio, o naujienas dažniausiai skaito internete ir socialiniuose tinkluose.

Džiaugiamės, kad šis straipsnis paskatino atsiliepti ir mūsų skaitytojus. Dalinamės laišku, kurį atsiuntė Domas Lapkus.

„Draugą“ kuria ne tik redakcija ar leidėjų taryba – jis gyvas dėl visų jūsų: autorių, skaitytojų, bendruomenės narių. Ačiū, kad reaguojate, dalinatės savo mintimis ir padedate mums ieškoti atsakymų.

Norime šį pokalbį tęsti ir dalinamės prieš kiek daugiau nei mėnesį publikuotu straipsniu apie jaunimo įžvalgas:

AUDRA SKUODAITĖ

„Aš nepažįstu turbūt nė vieno žmogaus, kuris skaito ‘fizinius’ laikraščius“ – nuskambėjo teiginys,Čikagos lietuvių Rotaract klubo (Rotaract Club of Chicagoland Lithuanians) atstovams lankantis „Draugo“ redakcijoje praėjusį trečiadienį, balandžio 2 d. Susitikimas su jaunais Amerikos lietuviais greitai virto atvira diskusija apie tai, kaip vienas seniausių lietuviškų laikraščių galėtų žengti į priekį, neprarasdamas šaknų, bet atsigręždamas į jaunąją kartą.

Klausimas, ar „Draugas“ gali išlikti, jei jo turinys nebesulaukia jaunesnės kartos dėmesio, vis dažniau iškyla tiek redakcijos, tiek leidėjų tarybos diskusijose. Žiniasklaida visame pasaulyje susiduria su iššūkiais, konkuruodama su mirgančiais socialiniais tinklais, įtraukiu jų turiniu. „Pew tyrimų centro“ duomenimis, tik 4 procentai JAV gyventojų mieliau renkasi naujienas skaityti spausdintame laikraštyje. Dauguma gyventojų – daugiau nei pusė – informaciją gauna per skaitmenines platformas, o kiti – per televiziją ar radiją. Daugiau nei 90 proc. 18–29 amžiaus JAV gyventojų naujienas gauna internetu – naujienų portaluose bei socialiniuose tinkluose. Šių tendencijų kontekste ir „Draugas“ – ne išimtis. Istorinis laikraštis susilaukia vis mažiau populiarumo ir prenumeratų tarp jaunesnių lietuvių. Žvelgdama į ateitį, „Draugo“ redakcija ieško būdų pritraukti jaunimą ir išsaugoti istorinį paveldą bei lietuviškos žiniasklaidos balsą, lydėjusį ne vieną lietuvių kartą Amerikoje.

„Scrolinu“, o ne puslapius verčiu

„Ar turite ‘appsą’?“ – dar nė neprasidėjus diskusijai teiravosi Danielius. „O galbūt – Facebook grupę?“ – pridūrė Lukas. „Ruošdamasi šiam susitikimui, aptikau jus Instagrame“, – sakė Karolina.

Į susitikimą atvykę Rotaract nariai buvo skirtingai susipažinę su „Draugo“ turiniu. Paklausus, kas anksčiau skaitė laikraščio straipsnius, rankas pakėlė vos keli. Vis dėlto jų dalyvavimas redakcijoje vėlų trečiadienio vakarą rodė nuoširdų norą susipažinti su leidiniu ir pasidalinti savo idėjomis.

Karolina Tuska prisiminė, kaip dar lankydama lituanistinę mokyklą, skaitydavo „Draugą“ ir tuo didžiuodavosi: „Mano tėvai skaitydavo ‘Lietuvos rytą’, o aš galėdavau pasigirti, kad perskaičiau visą lietuvišką laikraštį. Tai visada keldavo gerą jausmą. Būtų labai gaila, jei laikraštis išnyktų.“ Bet net ir turėdama asmeninių prisiminimų apie laikraštį, K. Tuska tvirtino neįsivaizduojanti, kaip spausdinta „Draugo“ versija galėtų išsilaikyti, skaitoma jaunimo. Jai antrino ir kiti bendraamžiai.

„Kai tėvai skaitydavo laikraščius, dar nebuvo telefonų, kur gali viską pamatyti iškart ir paskaityti, ką nori. Dabar laikraštį įsigyti atrodo sudėtinga – reikia įsėsti į mašiną, jį nusipirkti, parsivežti namo ir taip toliau“, – kalbėjo Ieva.

Tema apie skirtingas naujienų platformas ir įvairius jų pateikimo formatus dominavo viso susitikimo metu. Svečiai siūlė „Draugui“ išbandyti tinklalaidžių (podcast) formatus, vaizdo interviu, talpinti turinį „YouTube“ platformoje, taip pat dalintis straipsniais ar jų ištraukomis „X“ (anksčiau – „Twitter“) tinkle. Socialiniai tinklai buvo siūlomi ir kaip priemonė tiesiogiai įtraukti skaitytojus – organizuoti konkursus, skatinti balsuoti už labiausiai patikusį straipsnį.

„Vis tiek, aš manau, kad žmonėms svarbu gauti žinias. Bet turbūt visi jas gauna elektroniniu būdu – per ‘appsus’, per socialinius tinklus: Instagram, TikTok, X ir galbūt Facebook“, – sakė Danielius.

Jaunimo akimis: kas padėtų atsinaujinti

 Nors pokalbyje netrūko kritinių pastabų, buvo aišku, kad redakcijoje susirinkę jauni žmonės nėra abejingi. Jie nesiekia griautito, kas sukurta, bet kviečia keistis: įsiklausyti, prisitaikyti, atsiverti naujoms formoms ir balsams. Kalbėjomės ne iš šalies, o kaip bendruomenės nariai, norintys matyti „Draugą“ gyvą, šiuolaikišką. Šį pokalbį atveriame ir jums, mūsų skaitytojams.

Štai keli pasiūlymai, kurie, jaunimo akimis, galėtų pritraukti jų amžiaus skaitytoją:

Turinys jaunimui apie jaunimą. Peržiūrėjusi laikraščio straipsnius, Karolina pastebėjo, kad tik keli jų susiję su jaunimo įvykiais. „Man būtų įdomu pažiūrėti, ką mūsų bendraamžiai veikia Californijoje, New Yorke ir panašiai“, – sakė lietuvė. Su Karolina sutiko ir Markas – jo nuomone, dabartinis turinys pritaikytas prie vyresnės kartos: „Dabar viskas orientuota į vyresnę kartą, bet reikia kažką keisti, kad kiti pradėtų skaityti. Jei būtų parašyta kažkas apie mūsų kartą, gal ir aš paskaityčiau.“

Socialiniai tinklai, video ir garso formatai. Socialiniai tinklai šiandien yra vienas pagrindinių informacijos gavimo šaltinių daugeliui jaunų žmonių. Tačiau kiekviena platforma diktuoja skirtingą informacijos pateikimo formatą. Milana atkreipė dėmesį į tai, kad net „Facebook“ nebėra tinkama vieta pasiekti jaunesnę auditoriją: „Jei tikslas – pasiekti daugiau jaunimo, turėtumėte būti aktyvūs ‘TikTok’ arba ‘Instagram’.“ Adriana ir Milana dalinosi mintimis, kad būtų įdomu pamatyti „Draugo“ vaizdo turinį „YouTube“ kanale. Kiti pasiūlė tinklalaidės idėją, kuri pastaruoju metu tampa vis populiaresnė, gaunant naujienas. „Jei turinys būtų įdomesnis, važiuojant po darbo, manau, tikrai paklausyčiau“, – sakė Markas.

Trumpesnis ir greitesnis turinys šiuolaikiniam skaitytojui. Dabartinis skaitytojas dažnai nesugeba sutelkti dėmesio ilgiems straipsniams ir nebaigia jų skaityti iki galo. Apie tai kalbėjo Milana: „Daug žmonių priprato, kad informaciją galima gauti greitai ir mažais kiekiais. Pavyzdžiui, „Instagram“ greitai pamatai trumpus aprašymus ir nuotrauką. Aš neskaitysiu įrašo, jei matau, kad tai užtruks daugiau nei minutę.“ Danielius pridūrė: „Realybė tokia, kad visiems reikia kuo greitesnio ir paprastesnio informacijos gavimo būdo.“

„Draugo“ žinomumo didinimas, kiek įmanoma – nemokamas turinys. Nuomonės dėl mokamo „Draugo“ turinio internete išsiskyrė. Luko nuomone, jaunesnioji karta įpratusi gauti informaciją nemokamai. Jam pritarė ir Markas: „Man labai sunku mokėti du dolerius už laikraštį, kai viskas internete yra nemokamai. Be to, man lengviau skaityti apie pasaulio įvykius internete, nes galiu skaityti angliškai.“ Vaikinams prieštaravo Ieva: „Manau, kad visi galime prisidėti bent keliais doleriais, kad išlaikytume laikraštį.“ Galiausiai pokalbio metu buvo sutarta, kad pirmiausia reikia pritraukti žmones prie „Draugo“ turinio, įpratinti jaunesnę kartą „Draugą“ sekti ir skaityti, o tik tada svarstyti apie jo apmokestinimą.

Glaudesnis bendradarbiavimas su lietuviškomis organizacijomis. Markas siūlė „Draugui“ dar aktyviau bendradarbiauti su Pasaulio lietuvių centru Lemonte – skelbti apie artėjančius renginius, supažindinti su ten veikiančiomis organizacijomis ir grupėmis. Nors tokia praktika jau egzistuoja, jaunimas paragino dar plačiau skleisti žinią, kad vykstant renginiams lietuvių organizacijos gali parašyti pranešimą spaudai ir atsiųsti jį „Draugo“ redakcijai.

Daugiau jaunimo „Draugo“ veikloje. „Aš manau, kai norint, kad daugiau domėtųsi jaunimas, jums reikia turėti daugiau jaunimo komandoje“, – sakė Danielius. Susitikimo metu „Draugo“ redakcija pristatė ir naują autorių tinklo projektą, kviečiantį JAV gyvenančius lietuvius prisijungti prie rašančiųjų „Draugui“ bendruomenės. Tikimės, kad tai padės pritraukti įvairaus amžiaus, skirtingų sričių ir patirties autorius.

Kaip jūs matote „Draugo“ ateitį?

 „Draugas“ – tai ne tik laikraštis, bet ir bendruomenė, kurią kuria skaitytojai, autoriai ir visi, kuriems rūpi lietuviška žiniasklaida užsienyje. Redakcija kviečia jus prisidėti prie šio pokalbio: kokį „Draugą“ norėtumėte matyti ateityje? Kas jums svarbu? Kokios temos, formatai ar iniciatyvos būtų aktualios?

Pasidalinkite savo idėjomis el. paštu info@draugas.org arba socialiniuose tinkluose – jūsų nuomonė padeda mums augti.