"Downton Abbey" 4-to sezono scena.
"Downton Abbey" 4-to sezono scena - Lady Edith (vaidina Laura Carmichael ). (,,Carnival Films” / ,,Masterpiece” nuotr.)

Britai rado užuovėją istoriniame Čikagos dvarnamyje, Pokalbis su parodos „Dressing Downton” kuratore Rūta Saliklis

,,Downton Abbey” 4-tas sezonas.
,,Downton Abbey” 4-tas sezonas, 1921. Centre – aktorė Elizabeth McGovern Grantham grafienės Cora Crawley vaidmenyje. (,,Carnival Films” / ,,Masterpiece” nuotr.)

Raimundas Marius Lapas.

Artėjant šeštam ir paskutiniam „Downton Abbey” sezonui, šį žiūrovų pamiltą britų teleserialą Čikaga didingai paminėjo Driehaus muziejuje. Parodoje „Dressing Downton: Changing Fashion for Changing Times” rodoma daugiau nei 35 laidoje matyti rūbai – visi sukurti garsios Londono kostiumų firmos „Cosprop Ltd.” Paroda suteikia galimybę naujai pažvelgti ne tik į šio populiaraus teleserialo personažus, bet ir į tuometinę XX a. pradžios Angliją. Eksponatai harmoningai susilieja su nuostabia Driehaus muziejaus aplinka – salonais, svečių kambariais, biblioteka, valgomuoju bei miegamaisiais, kuriuose gyveno šio dvarnamio pirmieji savininkai Nickerson, o vėliau Fisher šeima. Šie namai buvo Čikagos aukštuomenės – „grietinėlės” traukos centras. Visi prašmatniausi „Vėjų miesto” socialiniai pobūviai vyko šiame pastate – ties Erie ir Wabash gatvių sankryža.

Na, o mums įdomu dar ir tai, kad prie šios unikalios parodos svariai prisidėjo viena lietuvaitė – Čikagoje gimusi, Giedrės ir a. a. pedagogo Juozo Končiaus dukra Rūta Končiūtė- Saliklis. Nepaisant itin didelio krūvio darbe, ši veikli muziejininkė, tekstilės istorikė sutiko būti pakalbinta „Draugo” puslapiuose.

– Rūta, kokiu būdu tapote šios parodos kviestine kuratore (guest curator)? 

– Mes su Driehaus muziejaus direktore Lisa Dubé-Scherr dirbome kartu „Allentown Art Museum” Pennsylvanijoje. Ten dirbau tekstilės kuratore. Lisa man paskambino ir pasiūlė šį projektą, nes prisiminė mano specialybę.

Rūta Saliklis (d.) su savo mama Giedre Končiene.
Rūta Saliklis (d.) su savo mama Giedre Končiene parodos atidarymo metu. (Michael Monar /Richard H. Driehaus Museum nuotr.)

– Ar tai buvo Jūsų pirmoji pažintis su britų teleserialu „Downton Abbey”?

– Aš jau seniai žiūriu tą serialą. Net trejetą sykių studijavau kiekvieną laidą, kad galėčiau išanalizuoti kiekvieno ekrane matomo kostiumo detales.

– Ar tiesa, jog šios telelaidos apranga Jus labiau žavi, negu pati to laikotarpio Anglijos istorija?

– Ne, atvirkščiai. Seniai susidomėjau šio laikotarpio istorija. Negali išsamiai vertinti tų rūbų grožio, jei giliau neįsigilini į ano laiko kultūrą – meną, muziką, teatrą, baletą, literatūrą, poeziją bei bendrą Anglijos ir Amerikos istoriją.

– Kol atkeliavo į Čikagą, „Dressing Downton” paroda buvo rodyta ir kitur. Kuo tos parodos skiriasi viena nuo kitos?

– Kiekviena paroda skiriasi, nes patys muziejai labai skiriasi. Driehaus muziejuje išdėstymas yra intymus. Šio pastato kambariai apstatyti to laikotarpio baldais, juos puošia menas. Čikagos parodos lankytojai gali arti prieiti prie pačių eksponuojamų kostiumų. Dauguma muziejų šiame krašte neturi tokių kambarių. Driehaus muziejus įsikūręs iškilmingame dvarnamyje, kuris priklausė čikagiečių Nickerson, o vėliau Fisher šeimoms. Samuel Mayo Nickerson šį namą savo šeimai pastatė 1883 m. Projektavo žinomas architektas Edward J. Burling. Apleidęs „First National Bank of Chicago” prezidento postą ir išėjęs į pensiją 1900 m. Nickerson pardavė savo įspūdingą namą „Union Bag and Paper Company” prezidentui Lucius George Fisher. Po jo mirties iškilo pavojus, kad šis architektūrinis paminklas gali būti nugriautas. Žymūs Čikagos magnatai, tarp jų ir Cyrus Hall McCormick II, William Wrigley, Jr., bei Julius Rosenwald, surinko reikalingų lėšų ir 1919 m. įsigijo šį pastatą. Jį padovanojo „American College of Surgeons”. Šiame name iki 1965-ųjų buvo koledžo raštinės bei posėdžių salės. 2003 m. pastatas buvo parduotas čikagiečiui verslininkui Richard H. Driehaus, kuris nutarė šiam architektūriniam paminklui grąžinti pirminę – Nickerson šeimos rezidencijos – išvaizdą. Po penkerių metų namas buvo restauruotas. Dabar jis tapo Richard H. Driehaus muziejumi ir yra atviras visuomenei.

Dieninė apranga.
,,Downton Abbey” dieninė apranga. (,,Carnival Films” / ,,Masterpiece” nuotr.)

– Ar paroda dar bus rodoma kituose JAV miestuose, o gal net kitose šalyse – kad ir toje pačioje Anglijoje? 

– Paroda bus rodoma tik Amerikoje. Įdomu pastebėti, jog patys anglai kur kas mažiau domisi teleserialo „Downton Abbey” kostiumais negu amerikiečiai. Iki šiol paroda buvo rodoma Biltmore muziejuje Asheville, NC, Payne Art Gallery Oshkosh, WI, Richmond Historical Society Richmond, VA, ir dabartiniu metu Driehaus muziejuje Čikagoje. Po to „Dressing Downton” keliaus į Taft muziejų Cincinnati, OH (liepa-rugsėjis), Istorijos muziejų South Bend, IN (2016 m. spalis-2017 m. sausis), Muzeo Museum and Cultural Center Annaheim, CA (2017 m. vasaris-gegužė), Cheekwood Art and Gardens (2017 m. birželis-rugsėjis) bei Lightner Museum St. Augustine, FL (2017 m. spalis-2018 m. sausis).

– Ar buvo kliūčių rengiant tokio neeilinio pobūdžio parodą Driehaus muziejuje Čikagoje? 

– Reikėjo pritaikyti parodą prie šio istorinio namo interjero. Kostiumų atranka buvo ne tokia kaip kituose muziejuose. Atitinkamai buvo rengiami nauji parašai po eksponatais.

Dieninė apranga.
Dieninė apranga, kuria filme vilkėjo Robert ir Cora Crawley (1-as sezonas).

– Parodoje puikiai atsispindėjo ne tik tas Anglijos istorinis laikotarpis, bet ir melodingai susiliejo su tuometinės Čikagos grietinėlės aplinka. 

– Ačiū už komplimentą. Atskirame Driehaus muziejaus kambaryje suruošiau papildomą istorinių nuotraukų parodą. Anuometinės madingos Čikagos grietinėlės foto kadrų pasiskolinome iš Čikagos istorijos instituto. Norėjau, kad parodos lankytojas matytų, kaip tuomet atrodė vietiniai čikagiečiai.

Vyro rūbai rodo, kiek jis uždirba, moters – kiek ji išleidžia…

– Esate tekstilės istorikė. Gal išskirtumėte savo mėgstamiausią eksponuojamą rūbą šioje parodoje?

– Man labiausiai patinka suknelė, kuria Lady Rose vilkėjo apsilankiusi džiazo klube. Ta suknelė tikrai originali!

– Ar rodomi rūbai visiškai atspindi tikrąją tos epochos dvasią Anglijoje? 

Taip, nors, atvirai pasakius, ta dvasia labiau pritaikyta XXI a. žiūrovams.

– Parodos dalyviams dalinamos ausinės, kuriose girdimos įvairios istorijos – ir ne tik apie pačius rūbus. Čia prabyla tiek „Downton Abbey” teleserialo aktoriai bei rūbų projektuotojai.

– Manau, jog tai nemažai prisideda prie mūsų parodos dvasios.

– Ar tiesa, kad su eksponatais keliauja ir rūbų specialistė – siuvėja, kuri kiekviename mieste pritaiso iškritusius karoliukus ir pan.? 

– Taip, prieš atidarant naują parodą ji kiekvieną rūbą tvarko. Juk gležni eksponatai pervežant neišvengiamai nukenčia.

Downton Abbey (PBS) 1-as sezonas, 2010, Maggie Smith.
Downton Abbey (PBS) 1-as sezonas, 2010, Maggie Smith. (,,Carnival Films” / ,,Masterpiece” nuotr.)

– Parodoje matomi gan trumpi, aiškūs, taiklūs eksponatų užrašai. Kiekvienam lankytojui įteikiamas ir parodos katalogas. Ar ausinėse girdimi komentarai ir katalogas yra Jūsų kūrybinis nuopelnas?

– Turėjau pakeisti parodos eigą ir pritaikyti kostiumus prie esamos erdvės. Tai darydama turėjau perrašyti eksponatų tekstus. Driehaus muziejaus vadovybė mane įvardijo šios „Dressing Downton” parodos  kviesti0ne  kuratore. Daugelis žurnalistų prašė manęs interviu. Buvau plačiai rodoma per Čikagos televizijas. Pasipy0lė nepaprastai daug gerų atsiliepimų. Nesitikėjau, jog „Vėjų miesto” media taip nuoširdžai žavėsis šia paroda.

– Spaudos pranešimuose buvo rašoma, jog  parodą  žada  aplankyti  daugiau nei 30 000 lankytojų. Ko gero, unikalus atvejis tokiam kameriniam pastatui, nepritaikytam tokiai masei žmonių?

– Driehaus muziejaus darbuotojai ruošėsi šiai parodai net dvejus metus. Išsinuomojo „Murphy Auditorium”, esantį šalia muziejaus. Galima pereiti iš tos salės tiesiai į muziejų. Salėje, beje, buvo įrengtas angliškos arbatos sodas bei dovanų parduotuvėlė.

Dieninė Violet Crawley, Grantham grafo našlės suknelė.
Dieninė Violet Crawley, Grantham grafo našlės (akt. Maggie Smith) suknelė (1-as sezonas). (,,Cosprop” archyvo nuotr.)

Laimė, deja, ne kiekvienam nusišypsos

– Žinau, kad dar prieš parodos atidarymą, vasario 9 d., nebuvo įmanoma prisiskambinti į muziejų. Prieš šį pokalbį Jūs minėjote, kad viena Amerikos lietuvaitė, šio muziejaus tarnautoja, ištisomis dienomis atsiliepia į žmonių, norinčių šią parodą aplankyti, skambučius.

– Beth Milašius turėdavo kasdien atsiliepti į porą šimtų pasiteiravimų.

– Gal paroda Čikagoje bus pratęsta? 

– Ji jau buvo pratęsta iki gegužės 29-osios. Driehaus vadovybė parodos daugiau nepratęs, mat Taft muziejus Cincinnati mieste jau seniai pasirašė sutartį ir laukia parodos. Po to eilėje – kiti muziejai.

– Ar dar įmanoma pakliūti į Čikagoje veikiančią „Dressing Downton” parodą? 

Nelabai, bilietai jau seniai parduoti. Norintieji gali pabandyti nuvažiuoti į Driehaus muziejų, galbūt pasitaikys neatsiimtas bilietas.

Arbata – kaip draugystė… geriausia, kai ji tikra

– Pastebėjau, jog šioje parodoje netrūksta lankytojų moterų, kurios pasipuošia anų metų apranga, ypač skrybėlaitėmis.

– Jos yra šios telelaidos gerbėjos, tačiau manykime, jog anuometine apranga jos susidomėjo  anksčiau nei Čikagą užvaldė britų serialas.

Crawley seserų kostiumai.
Crawley seserų kostiumai.

– Ar visi galėjo už papildomą (tiesa, kiek solidžią – 55 dol.) kainą mėgautis angliška arbata ir sausainiukais? Ar tai vyko ir kitose vietose, kur buvo eksponuojama „Dressing  Downton”? 

– Tai buvo Lise Dubé-Scherr idėja. Ji susitarė su „Lettuce Entertain You” restoranų tinklu, kad jie parodos metu lankytojams pasiūlys tokį papildomą malonumą. Pati Lisa planavo arbatos sodelio interjerą. Šio muziejaus įkūrėjas Richard H. Driehaus labai domėjosi šios parodos sprendimu. Gal kiti muziejai, kuriuose dar vyks ši paroda, ir pasiūlys lankytojams arbatos puoduką, tačiau vargu bau, ar prilygs tai autentikai, kuria galėjo pasidžiaugti Čikagoje veikiančios parodos lankytojai.

– Ar Jums įstrigo koks nors išskirtinis šios parodos lankytojo komentaras?

– Mano mamytė čikagietė Giedrė Končienė kaip tik lankėsi parodos atidaryme. Ją sužavėjo Driehaus muziejaus grožis ir kaip puikiai „Downton Abbey” personažų rūbai derėjo su aplinka. Ypač jai patiko valgomasis, kuriame buvo matyti Lady Mary ir Matthew drabužiai.

– Jūs šios parodos nelydėsite į kitas vietoves. Gaila atsisveikinti su geru bičiuliu?

– Žinoma. Turiu prisipažinti, jog „Dressing Downton” kurį laiką valdė mano gyvenimą. Todėl mielai grįžtu prie savo įprastinių pareigų ir modernaus meno San Luis Obispo miestelio muziejuje.