Paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose”.
Paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose”. (A. Vaškevičiaus nuotraukos)

Galaunių namai Kaune sušvito naujomis spalvomis

Algis Vaškevičius.

Art deco eksponatas.
Art deco eksponatas.

2017 metų pabaigoje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose Kaune atidaryta įspūdinga paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose”. Tokiu būdu pasitinkant valstybės šimtmetį meno mylėtojai buvo pakviesti pasinerti į svaigų, „džiazuojantį” tarpukario kasdienybės ritmą, pasidalyti žiniomis, patirtimis ir nuotaikomis apie tarpukario laikinosios sostinės gyvenamosios aplinkos kultūrą ir estetiką.

Art deco stilius Kaune dabar išgyvena tikrą pakilimą – viena po kitos ruošiamos parodos, šį stiliaus grožį atranda vis daugiau žmonių, iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Čikagos į Kauną atvykęs Tarptautinės art deco asociacijų koalicijos prezidentas Joseph Loundy negali atsistebėti, kad tokie art deco stiliaus baldai pagaminti būtent Kaune, nes jų estetika, formos atitinka pasaulinius standartus. Populiarus britų leidinys „The Guardian” Kauną įtraukia į dešimtuką Europos miestų, kuriuose geriausiai atsiskleidžia XX a. 3–4 dešimtmečiuose klestėjęs art deco stilius (iškart po Paryžiaus). Be to, žinia apie ketinimą Kauno modernizmo architektūrą įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą ir vėl stipriai pagyvino šio stiliaus ir pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio mylėtojų dėmesį ir entuziazmą.

Neatsitiktinai naujoji paroda surengta M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pirmojo direktoriaus Pauliaus Galaunės ir jo žmonos operos solistės Adelės Galaunienės gyvenamajame name, kurį modernizmo estetikos dvasia suprojektavo vokiečių kilmės inžinierius architektas Arnas Funkas. Namas, pastatytas lygiai prieš 85-erius metus, išgyvenęs nepalankią sovietinę nacionalizaciją, išsaugojo beveik nepakitusią eksterjero ir vidaus erdvių autentiką. Pastaraisiais metais vykęs vidaus patalpų atnaujinimas, kai buvo restauruotos grindų dangos, atkurtos kambarių buvusios spalvos – visa tai sugrąžina į tarpukario laikotarpį ir atspindi charakteringiausius prieškario interjerų bruožus.

Parodos atidarymo metu muziejaus vadovė Miglė Banytė džiaugėsi, kad tokią parodą pavyko surengti minint šių namų statybos 85-ąsias metines. Jis dėkojo antikvarui ir kolekcionieriui iš Birštono Gintautui Mekioniui, kuris sutiko paskolinti eksponatus parodai. Lankytojai pirmą kartą yra kviečiami grožėtis atkurtomis pastato erdvėmis ir išskirtinai kauniečių interjeruose naudotais baldais, puošybos detalėmis ir reikmenimis, charakteringais art deco stilistikai ir bylojantys apie tarpukario interjerų madas.

Parodos lankytojai gali apžiūrėti ir restauruotą baldų komplektą, priklausiusį skulptoriams ir grafikams Jadvygai Mozūraitei-Klemkienei ir jos vyrui Vytautui Klemkai, Antano Tamošaičio XX a. 4 dešimtmetyje austą rištinį kilimą ir charakteringų formų baldų komplektus, tarpukariu gamintus Kauno baldininkų, iki mūsų dienų išlaikiusius tuo metu mėgtus sodrių spalvų pliušo gobelenus ar austus gobelenus su laikotarpiui būdinga liaudies ornamentika. Čia gausiai pristatoma ir taikomosios dailės dirbiniai, naudoti miestiečių buityje, dažnai importuoti iš Čekijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos. Kartu su šiais iš Europos valstybių į Lietuvą įvežtais daiktais atkeliavo ir laužytų, kampuotų, stipriai geometrizuotų formų mados, kurios buvo išties mėgstamos.

Parodoje – įspūdingi art deco eksponatai.
Parodoje – įspūdingi art deco eksponatai.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, pristatydamas ilgai ir kruopš-čiai rengtą parodą sakė, jog pirmasis vykdomasis šio muziejaus vadovas P. Galaunė ir jo žmona operos solistė A. Galaunienė daug vargo, kol 1932 metais pasistatė šį namą. Pokariu jis buvo nugyventas, dabar vėl atgavęs savo spalvas. Kalbėdamas apie parodos eksponatus, direktorius pastebėjo, kad art deco stilius išties buvo išskirtinis ir ne visada patogus – kvadratinės formos kavos puodelį buvo sunkiau išplauti, bet jis daug gražesnis nei įprastas.

„Labai gerai, kad išaugo susidomėjimas art deco stiliumi, ir kai mes dar 1998 metais pristatėme pirmąją parodą, kurioje buvo pristatytas šis stilius, jau tada buvo daug besidominčiųjų. Tai išties svarbi mūsų meno istorijos dalis. Muziejus turi gerus ryšius su antikvarais, kolekcionieriais, tad bendromis jėgomis galime pristatyti tai, kas geriausia”, – teigė direktorius.

Parodoje svarią vietą užima ir vaizduojamosios dailės kūriniai. Tuo metu kūrusių Stasio Ušinsko, Adomo Galdiko, Kazio Šimonio, Marcės Katiliūtės ir kitų autorių darbuose matomos naujos ir modernios tuo laikotarpiu formų ir siužetų traktuotės, stilizavimas tik dar labiau paryškina parodos visumą, charakterizuojančią geometrizuotą kasdienybę.

Antrajame pastato aukšte galima apžiūrėti ir patalpas, kuriose 1933–1940 m. su šeima gyveno Vasario 16-osios akto signataras, buvęs Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Jungtinėse Amerikos Valstijose Kazys Bizauskas (1893–1941). Jis buvo diplomatas, teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, ateitininkas, vienas Lietuvos banko steigėjų, pats jauniausias Nepriklausomybės akto signataras.

K. Bizauskas nuo 1922 m. kovo buvo Lietuvos atstovas Vatikane, nuo 1923 m. lapkričio ketverius metus – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras JAV, vėliau dirbo Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje. Grįžęs į Lietuvą jis buvo pirmininko pavaduotojas, įgaliotasis ministras Vilniuje. 1940 m. liepos mėn. NKVD buvo suimtas savo ūkyje Ukmergės apskrityje. 1941 m. iš Kauno kalėjimo vežamas į Rusiją, birželio mėnesį buvo sušaudytas Baltarusijoje.

Ekspozicijoje galima pamatyti keletą K. Bizausko asmeninių daiktų – akinius, maldaknygę, dokumentus, nuotraukas, kurias išsaugojo diplomato dukros Prima Dunn, gyvenanti Anglijoje bei jau mirusi Algė ir jos vyras Pranas Zundė iš JAV. Čia galima pamatyti ir Bizauskų turėtą porceliano ir krištolo dirbinių rinkinėlį, žvakides, skulptūrėles, kurias šeima, 1944 m. traukdamasi į Vakarus paliko šiuose namuo­se.

Kambarį puošia A. Tamošaičio austas rištinis kilimas.
Kambarį puošia A. Tamošaičio austas rištinis kilimas.

Dar prieš atsikraustant gyventi į naująjį namą Vydūno alėjoje, lietuviškos operos pradininkės A. Galaunienės veikla Operos teatre jau buvo nutrūkusi. 1920–1931 metais teatre ji sukūrė apie 20 pagrindinių vaidmenų. Nustojusi dainuoti operoje, A. Galaunienė koncertavo, vadovavo chorams, bendra­darbiavo spaudoje, dėstė Kauno konservatorijoje, J. Gruodžio muzikos mokykloje.

Salone A. Galaunienė ruošdavosi koncertams, priiminėdavo savo mokinius, svečius. Čia dažnai skambėdavo jos švelnus, lyrinis sopranas ar svečių atliekamos dainos, operų arijos. Iš prisiminimų ir išlikusių nuotraukų žinome, kad čia viešėdavo operos solistai: Veronika Podėnaitė, Marijona Rakauskaitė, Antanas Sodeika, kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša, rašytojai Faustas Kirša, Juozas Keliuotis ir daug kitų meno žmonių, artimųjų.

Šiandien XX a. Lietuvos kultūros ir meno istorija sunkiai įsivaizduojama be iškilios P. Galaunės asmenybės. Pagrindinė P. Galaunės veiklos sritis buvo muziejininkystė, tačiau ir grafika, menotyra, pedagogika, publicistika, bibliofilija bei meno kūrinių kolekcionavimas svariai papildo pirmąją reikšmingais darbais.

Dabar atkurtame šeimininko darbo kambaryje tarp knygų, paveikslų, skulptūrų, susietų su jo moksline veikla, pomėgiais, žmonėmis Galaunė prie rašomojo stalo praleido daug metų ir valandų ruošdamasis paskaitoms stu­dentams, visuomenei, rašydamas mokslines studijas, straipsnius periodinei spaudai, prisiminimus, tvarkydamas grafikos rinkinį. Čia išsaugota gausi jo biblioteka, kurioje daugiau kaip 12  tūkstančių leidinių, taip pat daug liaudies meno pavyzdžių, paveikslų, skulptūrų.

Naujosios parodos atidarymo proga sveikinimo laišką atsiuntė Galaunių dukra, JAV gyvenanti Dalia Galaunytė-Kaupienė-Augūnienė. Sveikindama parodos dalyvius ir patį muziejų su tą dieną minėtomis veiklos 21-osiomis metinėmis, ji dėkojo už tėvų atminimo saugojimą ir pagarbą čia gyvenusiam signatarui K. Bizauskui. Laiške dukra prisimena šiuose namuose nacių okupacijos metais 1942-aisiais surengtą slaptą Maironio mirties 10-ųjų metinių minėjimą, kuriame dalyvavo prof. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, prof. Juozas Girnius, rašytojai Paulius Jurkus, Henrikas Nagys, Julius Kaupas ir kiti. Taip pat ji prisimena, kad šiuose namuose prieglobstį rado ir lenkų pabėgėliai, kai kelis mėnesius čia gyvenęs lenkas gydytojas skambindavo F. Šopeno kūrinius, ir žydų kilmės mergai­­tė iš geto.

Parodos rengėjai išties pasistengė, kad net vaišinamasi jos atidarymo metu būtų iš to laikmečio indų, svečiai iš senovinio grafinuko galėjo paragauti ir tarpukario inteligentų mėgto krupniko, ir pasivaišinti įspūdingu tortu. „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose” Galaunių namuose veiks iki 2018 metų vasaros pradžios.

P. Galaunės darbo kabinete yra lankęsi daug garsių Lietuvos šviesuolių.
P. Galaunės darbo kabinete yra lankęsi daug garsių Lietuvos šviesuolių.