Gėlės, pražydusios dailininko vaizduotėje

Algis Vaškevičius.

Druskininkų miesto muziejaus galerijoje veikia spalvinga paroda „Gėlė iš atviruko. R. Laniauskui (1937–2014) atminti”. Joje pristatomi dailininko Rimanto Laniausko Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurti atvirukai, kurių nemažą dalį menininko našlė Irena kartu su visu jo archyvu padovanojo Druskininkų muziejui. R. Laniauskas – Čikagos lietuviams gerai žinomo jėzuitų kunigo Luko Laniausko dėdė.

Kaune gimęs R. Laniauskas būdamas septynerių 1944-aisiais su tėvais pasitraukė į Vokietiją, o 1949 metais atsidūrė JAV. Čia mokėsi Benediktinų gimnazijoje, Clevelando meno institute ir Cooper meno mokykloje (Cooper School of Art) Clevelande, kurią baigė 1963 metais. Po studijų pradėjo dirbti antrojoje pagal dydį Amerikos atvirukų kompanijoje „American Greetings Corp.” Clevelande – iš pradžių buvo dailininku, po to produktų koordinatoriumi, dar vėliau – ir meno direktoriumi. Šioje kompanijoje jis išdirbo 35 metus ir per juos sukūrė šimtus spalvingų atvirukų pačiomis įvairiausiomis temomis ir progomis.

R. Laniausko darbai buvo eksponuojami Amerikos akvarelininkų parodose New Yorke, Čikagoje, kituose Amerikos miestuose. Jo kūryba įvertinta įvairiais apdovanojimais ir diplomais, apie jį ne kartą rašė Amerikos spauda.

Pasak šios parodos Druskininkuose koordinatorės Romos Dumčiuvienės, menininko tėvas iš pradžių priešinosi sūnaus mokslams, sakydamas, kad dailininko profesija nėra rimta, bet vėliau, kai lydėdavo į personalines parodas įvairiuose Amerikos miestuose, juo didžiavosi. Dailininkas nepasidavė komercinio meno reikalavimams, išliko originalus.

Pirmoji paroda – Čikagoje

Dar 1967 metais Balzekas lietuvių kultūros muziejaus įsteigėjas Stanley Balzekas  jaunesnysis pakvietė R. Laniauską surengti savo kūrinių parodą Čikagoje, sulaukusią didelio pasisekimo. Nuo to laiko jis dalyvavo amerikiečių parodose ir net du kartus yra dalyvavęs Amerikos akvarelininkų sąjungos (American Water Color Society) parodose, į kurias galima patekti tik milžiniškos atrankos būdu.

R. Laniausko darbų gausu privačiose meno mylėtojų kolekcijose, įvairiuose muziejuose, vienas jų puošia ir Lietuvos prezidentūros rūmus – dailininkas jį padovanojo prezidentui Valdui Adamkui. Menininkas ir studijuodamas, ir dirbdamas, ir išėjęs į pensiją nuolat tapė, rengė savo kūrybos personalines ekspozicijas, dalyvavo kolektyvinėse parodose.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas nemažai išeivijos menininkų paskatino grįžti į Tėvynę. Sugrįžti apsisprendė ir R. Laniauskas – 2004 metais jis parvyko ir apsigyveno Druskininkuose, kur beveik dešimt metų, iki savo mirties buvo aktyvus Druskininkų dailininkų bendruomenės narys, dalyvavo druskininkiečių parodoje „1”, kuri nuo 2002 m. iki 2011 metų buvo organizuojama Druskininkų miesto muziejuje. Jis dalyvavo grupinėse parodoje ne tik Druskininkuose, bet ir Birštone, taip pat Lenkijoje.

R. Laniausko žmonos Irenos Druskininkų miesto muziejui padovanotoje vyro archyvinėje medžiagoje – vertingi, unikalūs jo pieštų atvirukų projektai, susirašinėjimas, atskleidžiantis įdomių detalių apie menininko darbą. Čia yra ir Hollywoodo žvaigždės aktorės Rutos Lee laiškas, kuriame ji išreiškia pageidavimą įsigyti R. Laniausko paveikslą.

Tarp dokumentų – įvairios padėkos, mokyklų baigimo diplomai, tapybos darbų ir asmeninio gyvenimo fotografijos, parodų lankstinukai, iškarpos iš laikraščių apie dailininko kūrybą. Parodoje eksponuojama ir fotografo Algimanto Kezio sukurta meninė portretinė R. Laniausko nuotrauka.

Tokių gėlių nėra…

2010 m. Druskininkų miesto muziejuje buvo surengta pirmoji Lietuvoje personalinė dailininko paroda „Rimo prošvaistės”. Pasak R. Dumčiuvienės, tada Rimas (taip autorius pasirašydavo savo kūrinius) pasakojo, kad pasiū­lymas piešti gėlių žiedus jo iš pradžių nežavėjo, atrodė per daug nuobodus ir apribojantis menininko ambicijas. Toks darbas, jo didžiai nuostabai, nebuvo labai lengvas. Dailininkui teko įsitikinti, koks kaprizingas yra augalo žiedas. Autorius tvirtino, kad net gėlės žiede jis jaučiąs augalo arterijas ir venas, kurias reikia matyti ir suvokti kaip šio nuostabaus Dievo kūrinio gyvastį. Šio suvokimo, pasak autoriaus, jį išmokęs gyvenimas.

Rašytoja, žurnalistė Aurelija Balašaitienė apie R. Laniausko parodą Clevelande rašė: „Rimas mėgsta gėles, tačiau jos nėra mums įprasti ‘nature morte’. Iš tolo gėlės atrodo panašios į ramunes. ‘Aš piešiu iš savo vaizduotės. Tokių gėlių nėra,’ – sako jis man, kukliai nusijuokdamas. Gėlės gyvos, atrodo, kad, arčiau priėjus, turėtų skleisti egzotišką aromatą… Bet aš jų pažinti negaliu. Jos žydi Rimo vaizduotėje”.

Atvirukas – meilės ir dėmesio išraiška

Druskininkų miesto muziejus šia paroda ir visu projektu nori priminti apie R. Laniauską ne tik kaip Druskininkų bendruomenės narį ir Lietuvos dailininką išeivį, bet ir supažindinti visuomenę su komercinio meno, kurio vienas iš produktų yra sveikinimo atvirukas, specifika, jo sukūrimo etapais.

„Rinkdamiesi atviruką, dažnai net nesusimąstome, kad gėlė, pavaizduota jame, yra konkretaus dailininko didelis ir kruopštus darbas, nuėjęs ilgą kelią nuo augalo botaninių savybių studijavimo, jo paieškos gamtoje, augalo stebėjimo, nespalvoto eskizo, realizavimo lape, sulaukęs kompanijos vadovybės pritarimo ir baigęsis spausdintu atviruku, kuriame dažniausiai nebenurodoma dailininko pavardė, tik kompanijos pavadinimas.

R. Laniausko pieštos gėlės atvirukams džiugino ne vieną žmogų visame pasaulyje, šie atvirukai buvo pastatyti ne vienuose namuose ant židinio atbrailos kaip gražus patikinimas to, kad apie tave prisimena ir galvoja”, – teigia parodos koordinatorė.

Įgyvendinant šį projektą, kurį parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė, išleistas spalvingas R. Laniausko sukurtų atvirukų rinkinys, kuriame esančius atvirukus galima pasiųsti bet kuriam adresatui.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2021-ųjų m. Rugpjūčio 26 d. numeryje, Vol. CXII NR. 67)