Himnas pavasariui ir Prisikėlimui

Rimas Černius.

Trečiasis Velykų sekmadienis Čikagoje buvo lietingas ir šaltokas, tačiau pavasarišką – velykinę nuotaiką Čikagos ir apylinkių lietuviams grąžino „Dainavos” ansamblio koncertas „Saulėtekis”. Balandžio 30 d. koncerte, vykusiame Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, „Dainavos” ansambliui talkino keturi solistai ir styginis orkestras su akompaniatore. Dirigavo „Dainavos” ansamblio meno vadovas Darius Polikaitis.

„Dainavos” ansamblio choristai ir styginis orkestras užpildė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios priekį. Koncertas pradėtas lietuviška gaida: choras a capella atliko Vytauto Miškinio dainą „Oi, šąla, šąla”. Solo partijas dainavo Rima Birutienė, Greta Miškinienė ir Rasita Whittingham, o pabaigoje muzikos instrumentu – trikampiu pritarė Kazys Motekaitis. Buvo girdėti lietuvių liaudies sutartinių atgarsių, o dainos žodžiai priminė klausytojams žiemos šalčius. Koncertas pradėtas švelniai. Miškinio daina klausytojus sutelkė atidžiam klausymui.

Toliau – styginio orkestro atliekamas kūrinys „Svajonė” (kompozitorius Juozas Naujalis). Kūrinys parašytas styginiam kvartetui, bet vėliau pritaikytas styginių instrumentų orkestrui. Muzika lyriška, melodinga, primenanti XIX amžiaus Europos romantinių kompozitorių veikalus.

Iš XIX amžiaus į XXI klausytojus perkėlė kita daina – „Tavo vardą rašau”. Dainą sukūrė buvęs dainavietis, dabar Californijoje gyvenantis kompozitorius Kęstutis Daugirdas. Jis panaudojo Jono Strielkūno eilėraštį, kuriame vyrauja gamtos vaizdai. Chorui pritarė akompaniatorė Lisa Kristina ir styginis orkestras. Kęstučio Daugirdo kompozicija šiuolaikiška, melodinga, suprantama klausytojui. 

Pirmąją koncerto dalį „Dainavos” ansamblis baigė Vytauto Montvilos daina „Saulė teka”. Ji sukurta pagal Mykolo Karčiausko žodžius, bet skambėjo kaip lietuvių liaudies daina, kurią galingai pradėjo „Dainavos” ansamblio vyrų choras. Daina derinosi su koncerto tema: iš žiemos šalčių pamažu prisiartiname prie saulėtekio, prie pavasario, prie Prisikėlimo. 

Krikščionims pavasaris siejasi ne tik su gamtos prisikėlimu, bet ir su Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusiųjų. Tą Prisikėlimą „Dainavos” ansamblis paženklino dviem muzikiniais kūriniais – dviem skirtingomis šv. Mišiomis. Pirmoji – tai V. A. Mozarto „Missa brevis B-dur”, parašyta XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Mozarto trumpąsias Mišias atliko „Dainavos” ansamblis, styginis orkestras ir keturi solistai: Agnė Giedraitytė, Daina Polikaitytė, Martynas Matutis ir Šarūnas Daugirdas. Trumpos Mozarto Mišios apima visas tradiciškai giedamas šv. Mišių dalis. Visi solistai dar labai jauni, bet savo partijas atliko profesionaliai. Malonu, kad Martynas Matutis, Daina Polikaitytė ir Šarūnas Daugirdas yra dainaviečiai, o Agnė Giedraitytė ir Šarūnas Daugirdas seniau dainavo Dariaus Polikaičio vaikų chore „Vyturys”. Ypač gražiai skambėjo „Benedictus”, kuriame solo partiją atliko sopranas Agnė Giedraitytė. 

Po Mozarto Mišių – orkestro intarpas. Tai „Dainavos” ansamblio choristo ir solisto Martyno Matučio parašytas kūrinys styginiam orkestrui ir fortepijonui „Jo akyse”. Tai lyriškas, melodingas veikalas, kuris tuo pačiu ir šiuolaikiškas. Jis buvo įdomus kontrastas anksčiau atliktai Juozo Naujalio „Svajonei”. Džiugu, kad „Dainavos” ansamblis išugdo ne tik solistų, bet ir kompozitorių. Kūriniui pasibaigus klausytojai kompozitorių Martyną Matutį pagerbė šiltais plojimais.

Kulminacija – „Saulėtekio Mišios” 

Koncerto, pavadinto „Saulėtekis”, centre buvo jauno norvego kompozitoriaus Ola Gjeilo „Saulėtekio Mišios” (Sunrise Mass), kurias atliko „Dainavos” ansamblis ir styginis orkestras, diriguojant Dariui Polikaičiui. Tai užburiančio grožio kūrinys. Ola Gjeilo gimė Norvegijoje 1978 metais. Muziką kurti pradėjo būdamas penkerių metų. Muzikos mokėsi Londono Karališkojoje muzikos kolegijoje ir New Yorko  Julliard muzikos mokykloje. Šiuo metu gyvena Amerikoje. Ola Gjeilo savo „Saulėtekio Mišias” sukūrė 2007 metais. Veikalo premjera vyko Oslo mieste 2008 metais. Tad Mozarto trumpąsias Mišias B-dur ir Ola Gjeilo „Saulėtekio Mišias” skiria apytikriai 230 metų.

Ola Gjeilo „Saulėtekio Mišios” suskirstytos į keturias dalis: „Spheres” (Dangaus šviesuliai), „Sunrise” (Saulėtekis), „The City” (Miestas) ir „Identity and the Ground” (Tapatybė ir žemė). Kompozitorius naudoja tradicišką lotynišką (ir iš dalies graikišką) šv. Mišių tekstą. Pirmoji dalis (Dangaus šviesuliai) prasideda labai švelniai ir tyliai. Ištęstai giedami žodžiai „Kyrie eleison, Christie eleison”. Po kiek laiko smuikai pradeda griežti stipriau, o choras įsijungia giedodamas stipresniu balsu. Choras ir jį lydinti smuikų muzika sudaro paslaptingą harmoniją, kuri beveik hipnotizuoja klausytoją ir sukuria žvaigždėto dangaus atmosferą. 

Antrojoje dalyje (Saulėtekis) giedamas „Gloria” tekstas. Dažnai kompozitoriai, kurdami muziką šiai šv. Mišių daliai, pradeda garsiai, iškilmingai. Juk teksto žodžiai skelbia: „Garbė Dievui aukštybėse”. Ola Gjeilo daro priešingai. Antrąją dalį jis pradeda švelnia ir liūdna melodija, kurią groja styginis orkestras. Pamažu įsijungia moterų choras, kuris aukštomis natomis gieda žodžius „Gloria in excelsis Deo”. Prisideda ir vyrų choras. Choristai ramiu giedojimu žemei linki taikos: „Et in terra pax”. Pamažu muzika stiprėja, greitėja, ir tada staiga prasiveržia džiaugsminga giesme žodžiais „laudamus te”. Giesmė išauga balsingu crescendo, atslūgsta ir vėl kartojasi. „Saulėtekio” dalies pabaigoje grįžta pradinė, melancholiška melodija, ir giesmė užbaigiama chorui kelis kartus labai tykiai giedant „Amen”. 

Trečiojoje dalyje (Miestas) giedama šv. Mišių „Credo” dalis. Šią dalį pradeda styginis orkestras, grodamas greitai, ritmiškai. Vyrų choras pirmas gieda „Credo in unum Deum”, o prie jų prisijungia moterų balsai. Tačiau ir šioje dalyje kompozitorius įveda netikėtumų. Moterų choras švelniai gieda Kristaus gimimo žodžius („et incarnatus est”), o Kristaus nukryžiavimo žodžius pabrėžia stiprūs smuikų garsų akordai, bet Kristaus prisikėlimą iš numirusių („et resurrexit”), kurį kiti kompozitoriai vaizduoja iškilmingai ir džiaugsmingai, kompozitorius Gjeilo perteikia labai tyliai. Muzika pamažu stiprėja, kol prieinama prie įžengimo į Dangų žodžių („et ascendit”). Vėl grįžtama prie pradinės ritmiškos muzikos, o trečioji dalis baigiama stipriai kartojamu žodžiu „Amen”.      

Ketvirtojoje dalyje (Tapatybė ir žemė) kompozitorius sujungia dvi šv. Mišių dalis – „Sanctus” ir „Agnus Dei”. Pradžioje jis naudoja tą pačią tylią, paslaptingą melodiją, kuri buvo giedama pirmojoje (Dangaus šviesuliai) dalyje. Tačiau vietoje žodžio „Kyrie” moterų choras gieda „Sanctus”. Pritaria solo smuikas, kuriuo griežia koncermeisterė Linda Veleckytė. Pamažu, vos pastebimai, pereinama į džiaugsmingą viso choro giedojimą žodžiais „pleni sunt caeli et terra gloria tua”. Ta pati melodija kartojama du kartus, kiekvieną kartą aukštesniu tonu. Trečiuoju kartojimu pereinama į „Agnus Dei” tekstą. Muzika išsiskleidžia kaip gėlė, ir choras turi progos giedoti iš visos širdies. Tačiau ketvirtos dalies pabaiga vėl grįžta į švelnumą, kada choristai Dievo avinėlio prašo pasigailėjimo ir ramybės: „dona nobis pacem”. Iš dangaus skliautų Ola Gjeilo muzika nusileidžia į žemę, kuriai ji maldauja taikos, ramybės.

Kai kada ypatingam koncertui pasibaigus klausytojai ploja atsistodami. Šio ,,Dainavos” ansamblio koncerto klausytojai plojo atsistoję dar koncertui nepasibaigus, po kompozitoriaus Ola Gjeilo „Saulėtekio Mišių”. „Dainavos” ansamblis ir jo dirigentas Darius Polikaitis nusipelnė šių šiltų plojimų, atskleisdami Čikagos ir apylinkių lietuviams reto grožio Ola Gjeilo chorinį veikalą. Norintieji kūrinį vėl išgirsti gali pasiklausyti įrašų internete, „You Tube” svetainėje. Ten yra keli „Saulėtekio mišių” (Sunrise Mass) įrašai, tarp jų – ir Vilniaus „Bel Canto”, „Pro musica” bei „Gaudeamus” chorų. 

„Dainavos” ansamblio koncertas baigėsi linksmesne gaida. Solistė Agnė Giedraitytė padainavo dainininko Josh Groban išpopuliarintą dainą „You raise me up”. Solistė dainavo lietuviškai,  jai pritarė styginis orkestras ir „Dainavos” ansamblio choras. Muziką orkestrui ir chorui pritaikė Darius Polikaitis. Populiari daina tiko bažnytiniam koncertui, nes jos žodžius galima suprasti ir religine prasme: daina taipogi pabrėžė Prisikėlimą.

Koncerto pabaigoje „Dainavos” ansamblis atliko Vaclovo Augustino kūrinį „Tėvynei giedu naują giesmę”. Šią giesmę Augustinas sukūrė 2016 metų Lietuvos moksleivių dainų šventei. Jame kompozitorius panaudojo Šv. Rašto Psalmių žodžius, kur pranašas ragina Šventosios žemės žmones nepamiršti savo tėvynės. Tuos žodžius kompozitorius pritaiko ir mums, lietuviams, ragindamas nepamiršti tėvynės Lietuvos. Daina suderina tautinį ir religinį elementą ir todėl taipogi tiko bažnytiniam koncertui. Vaclovas Augustinas savo kūrinyje panaudojo žinomas melodijas, tarp jų – Bacho „Mišių h-moll” džiaugsmingą „Et resurrexit” dalį. Šia pakilia giesme „Dainavos” ansamblis baigė savo „Saulėtekio” koncertą.