DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Maironio lituanistinės mokyklos vyresniųjų klasių mokiniams šeštadienio kelionė į Jaunimo centrą ir „Draugo“ redakciją tapo dar viena spalvinga ir intriguojančia istorijos pamoka. Joje gyvai pamatyta, išgirsta tai, ką turėtų žinoti JAV gyvenantys lietuviai, nors šių pasakojimų ir nėra vadovėliuose.
VIRGINIJA PETRAUSKIENĖ, AISTĖ VELDE.
Praėjusį šeštadienį, kovo 21 dieną, būrys Maironio lituanistinės mokyklos vyresniųjų klasių moksleivių, vadovaujamų lydimų istorijos mokytojų Gintauto Steponavičiaus, Rasos Fernandes ir grupės mokinių tėvų, apsilankė Jaunimo centre (JC) Čikagoje. Šiai gausiai grupei vadovavęs mokytojas G. Steponavičius sakė, jog atvyko dviejų septintų, dviejų aštuntų ir dviejų devintų klasių mokiniai – iš viso 36 vaikai.
Apžiūrėjo naujas „Draugo“ patalpas
Jaunieji ekskursantai buvo padalinti į dvi grupes. Kol viena grupė keliavo po JC erdves, kitos grupės mokiniai susibūrė „Draugo“ redakcijos, po persikraustymo įsikūrusios buvusio jėzuitų vienuolyno šalia JC, patalpose. Čia svečiams labai trumpai buvo papasakota seniausio pasaulyje be pertraukos leidžiamo lietuviško laikraščio „Draugas“ istorija – nuo įsikūrimo 1909 metais iki dabar, aprodyti naujieji redakcijos ir administracijos namai – su redakcijos darbuotojų kabinetais, biblioteka, archyvams skirtomis patalpomis. Norintieji galėjo pasiimti ir į namus pasivežti dovanojamų knygų.
Neapsieita ir be įdomybių – mokiniai pamatė neįprastoje vietoje – nedideliame koridoriuje tarp lauko ir buvusios raštinės durų esančią klausyklą, kurioje tikintieji ankstesniais metais, kol dar veikė vienuolynas, galėdavo atlikti savo išpažintis. Šiuo metu klausykla nebenaudojama, ji išlikusi kaip istorinė įdomybė.
JC statybos istorija – „Draugo“ puslapiuose
Svarbiausias šio šeštadienio redakcijos šeimininkų tikslas buvo papasakoti mokiniams apie tai, kaip „Draugo“ puslapiuose atsispindėjo su JC statyba susiję įvykiai. Vyr. Redaktorė Ramunė Lapas ne tik pasakojo, bet ir rodė straipsnius senuose 1957–1960 metų laikraščių numeriuose. Juose – ne tik istorinė informacija, bet ir ypatingos detalės. Vaikai sužinojo, po kuriais pamatais yra užkasta lietuviško gintaro, kiek plytų prireikė pastato architektui Jonui Mulokui savo rankomis išdėlioti ant JC sienos šuoliuojančio Vyčio atvaizdą. „Archyvuose išlikusi jo (J. Muloko) sąskaita ‘už Vyčio vizijos projektą, iš visos Čikagos suradimą atitinkančių plytų ir jų 4000 savo rankomis išdėjimą gruodžio mėnesio lauko šalčio temperatūroje’“, – tokios architektūros istoriko surastos žinios išlieka ateities kartoms.
Redakcijos darbuotojai vaikams priminė, kad „Draugas“ yra tarsi JAV lietuvių gyvenimo metraštis, kuriame jau 117-tus metus be pertraukos fiksuojama, aprašoma mūsų tautiečių, gyvenančių JAV veikla.
Ekskursija, nuspalvinta įdomiais eksponatais ir jų istorijomis
Ekskursiją po JC pradėjo Lituanistikos tyrimo centro (LTC) tarybos pirmininkas ir JC tarybos narys dr. Robertas Vitas. Jis pristatė centrą, kurio tikslas – išsaugoti Amerikos lietuvių paveldą – knygas, dokumentus, nuotraukas ir eksponatus. Dalis LTC surinktų ir saugomų daiktų liko JC, nors kita dalis išvežti į naująsias LTC patalpas Lemonte.
JC saugomi daiktai – įvairios kolekcijos, turinčios įdomias istorijas. Dalį šių istorijų Robertas Vitas ir papasakojo mokiniams, vedžiodamas juos po Jaunimo centrą. Mokiniams buvo parodyta, kur yra išsaugoti religinės paskirties daiktai iš nugriautos bažnyčios, trumpai pristatytas vadinamasis karo muziejus – kambarys, kuriame saugomi lietuvių karinių uniformų pavyzdžiai, laiškai, net generolų rašyti atsiminimai.
Mokiniams buvo pristatyti kai kurie lietuvių meno darbai. Tarp jų – antrojo aukšto koridoriuje eksponuojama ekspresionisto Prano Domšaičio (1880–1965) tapyba. Visiems buvo įdomu sužinoti, kad šio dailininko kūryba buvo eksponuojama visame pasaulyje, net ir Vatikano muziejuje. Ant kitos sienos – daugiau nei prieš 200 metų sukurti lietuvių autoriaus Adomo Vinkaus religinio turinio grafikos darbai, surasti Putnamo Marijonų gimnazijos bibliotekoje.
„Dažniausiai labai atsitiktinai mums tenka surasti ir išgelbėti tuos darbus”, – sakė R. Vitas, pažerdamas mokiniams įdomiausių istorijų. Viena iš jų – kaltinių JC eksponuojamų kryžių istorija. Paskutinę akimirką LTC darbuotojų iš amerikiečio kunigo priimtas neaiškus ryšulys buvo aukso vertės – jame buvo metaliniai lietuviški kryžiai, nukalti XVIII a. Toliau – medicinos muziejus su lietuvių gydytojos surinktais gydytojų instrumentais iš Antrojo pasaulinio karo laikų, senais gydytojų diplomais iš Vytauto Didžiojo universiteto.
Įdomus dar vienas eksponatas – Pennsyvanijos angliakasio Jurgio Pociaus 1886 metais sukurtas kryžius iš daugiau nei 300 medžio gabalėlių.
Kodėl pirmosios bangos emigrantai pavadinti grynoriais?
Jaunuosius ekskursijos dalyvius nustebino R. Vito pateikti skaičiai: trečiajame JC aukšte yra LTC biblioteka, kurioje surinkta apie šimtą tūkstančių knygų.
Pirmieji lietuviai, atvykę į JAV XX a pradžioje, vadinami „grynoriais”. R. Vitas vaikams paaiškino, iš kur kilo šis pavadinimas. Tai angliško posakio „Green Horn“, apibūdinančio naujoką svetimame krašte, sulietuvintas pavadinimas. Tuo pačiu mokiniams buvo parodyti įvairių JAV lietuvių organizacijų spalvingi ženklai, kurie eksponuojami vitrininėje ekspozicijoje. Su įdomiais R. Vito pasakojimais apie tai, kodėl mūsų tautiečiai jungėsi į organizacijas.
Kas dar įdomaus JC?
Daktaras Audrius Plioplys, laukęs mokinių nedidelėje JC esančioje meno studijoje, pristatė savo kūrybą, meną. Čia ant sienos kabo vaikų, kurie buvo ištremti į Sibirą, portretai, tėviškės Lietuvoje Plioplių kaime vaizdas ir kiti darbai, sukurti ypatinga „neuronų tinklo“ technika. Dr. Plioplys pakvietė mokinius atvykti pas jį atskirai ir, jam vadovaujant bei padedant, kartu pabandyti patiems sukurti savo kūrinius.
JC Tarybos pirmininkas Antanas Rašymas papasakojo apie didžiojoje salėje esantį neseniai čia įkurdintą meno kūrinį iš Pennsylvanijoje uždarytos lietuviškos bažnyčios. Tai didžiulis scenos gilumoje esantis dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno vitražas. Tuo pačiu jis trumpai papasakojo apie JC veiklos istoriją. Kadaise čia buvo daug daugiau gyvybės – veikė per 50 įvairių organizacijų. Dabar daugelis jų yra persikėlusios į Pasaulio lietuvių centrą.
Jonas Platakis pristatė jo paties 2011 metais įkurtą National Lithuanian Hall of fame, kurioje – gausybė įžymių pasaulio žmonių – sportininkų, aktorių, mokslininkų, turinčių lietuviškas šaknis. Kodėl buvo įkurta ši organizacija? „Kai aš amerikiečiams sakydavau, kad ‘I’m Lithuanian’, jie perklausdavo: ‘are you Lutheran?’“. Tad ši organizacija turi dvigubus tikslus: pristatyti Lietuvos kultūrą, istoriją ir iš mūsų tautos šaknų kilusias pasaulio įžymybes bei ankstyvąją Lietuvos istoriją.
Atvyko patys geriausieji
Išvažiuojamųjų istorijos pamokų į įvairias lietuviškas Čikagos vietas idėjos autorius mokytojas Gintautas Steponavičius sakė, kad tai jau daugiau nei ketverius metus besitęsianti tradicija. Su savo mokiniais mokytojas ne kartą lankėsi ir senajame Spaudos centre, kuriame beveik 70 metų gyveno „Draugas“. Dabar šis pastatas bus parduodamas.
„Mano idėja buvo ta, kad mokinius reikia supažindinti su Amerikos lietuvių istorija. Tai ir pastatai, kai kurie iš jų, labai liūdna, bet iškeliauja iš lietuvių rankų. Todėl labai prasminga paskubėti parodyti mokiniams, kokia didi lietuvių tauta, kuri tiek daug sukūrė ir uždėjo savo antspaudą Amerikoje. Tokios išvykos, kaip į „Draugo“ laikraštį arba į Marquette Parką prie Dariaus ir Girėno paminklo, į Jaunimo centrą – labai vertingos. Ačiū Antanui Rašymui, kuris pirmasis iškėlė tą idėją, kad atvažiuotume būtent į JC, kur neseniai persikėlė ir „Draugo“ redakcija ir administracija. Svarbu, kad mokiniai žinotų, kad ne tik Lemonte yra Pasaulio lietuvių centras, bet yra ir kitų centrų ir tai yra be galo įdomu“, – sakė mokytojas.
Jis pridūrė, kad kiekvienas ekskursijos dalyvis atliks namų darbus – jiems reikės aprašyti, ką jie prisimena iš apsilankymo. „Kartais atrodo, kad mokinys neklauso, nesidomi, bet jie sugeba girdėti ir įsidėmėti tam tikrą juos sudominusią informaciją. Taigi, šio apsilankymo įspūdis išliks. Kai kuriems – ilgiau, kai kuriems – trumpiau, bet išliks.
Aš garantuoju, kad kai važiuosime autobusu jau atgal į Lemontą, bus klausimų, ar dar kur nors važiuosime. Tarp kitko, anksčiau čia veždavome visus mokinius, o dabar vežame geriausius“, – pridūrė G. Steponavičius.
Moksleiviai savo žinias parodė viktorinoje
Pasibaigus ekskursijai, svečiai iš Lemonto sugužėjo į šviesią Čiurlionio galeriją, kur parodė savo žinias, rungdamiesi viktorinoje su Čikagos lituanistinės mokyklos mokiniais.
Lietuvos istorijos viktorina parodė, kad jaunajai kartai netrūksta nei žinių, nei entuziazmo. Viktorinos klausimus sudarė penkios kategorijos: istorinės asmenybės, istoriniai įvykiai, valstybės valdymas, įdomūs faktai ir skaičiai.
Klausimus parengė Lietuvos istorijos mokytojai – Aistė Velde iš Čikagos lituanistinės mokyklos bei Maironio mokyklos pedagogai Gintautas Steponavičius ir Rasa Fernandes. Jų parinktos temos ne tik patikrino mokinių žinias, bet ir paskatino giliau domėtis Lietuvos praeitimi.
Lengviausiai dalyviams sekėsi atsakyti į klausimus apie istorines asmenybes ir svarbiausius įvykius. Mokiniai puikiai atpažino ir apibūdino Lietuvos didžiuosius kunigaikščius – Vytautą Didįjį, Algirdą ir Kęstutį, taip pat žinojo pirmąjį ir ketvirtąjį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną. Vis dėlto sudėtingesni pasirodė konkretesni klausimai – pavyzdžiui, ne visi galėjo tiksliai nurodyti miestą, kuriame palaidotas Antanas Smetona.
Suktas klausimas vaikams: kiek žmonių skrido per Atlantą kartu su S. Dariumi ir S. Girėnu?
Dalyviai turėjo progą pasikartoti ir dabartinio valstybės valdymo žinias: kas eina Lietuvos Prezidento pareigas, kiek narių sudaro LR Seimą. Taip pat viktorinos dalyviai žinojo svarbų istorinį faktą – Islandija buvo pirmoji valstybė, pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.
„Skaičių“ kategorija pareikalavo didžiausio susikaupimo. Čia reikėjo prisiminti tikslius istorinius laikotarpius ir skaičius: kiek metų truko Lietuvos partizaninis karas, kiek laiko tęsėsi spaudos draudimas carinės Rusijos laikotarpiu, kiek metų Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, kiek buvo Vasario 16-osios Akto signatarų. Net ir toks, iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas, kiek žmonių skrido „Lituanica“ lėktuvu kartu su Dariumi ir Girėnu, kai kuriuos privertė gerokai pasukti galvą.
Nepaisant iššūkių, mokiniai pademonstravo puikias istorijos žinias ir aktyviai įsitraukė į žaidimą. Po atkaklios kovos daugiausiai taškų surinko ir viktorinos nugalėtojais tapo Maironio mokyklos komanda.
Šis renginys dar kartą patvirtino – lietuviškas švietimas užsienyje ne tik išlaiko kalbą, bet ir ugdo stiprų istorinį sąmoningumą.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2026 m. kovo 28 d. numeryje, Vol. CXVll Nr. 26)