Kompozitorė N. Sinkevičiūtė mėgsta kalbėti muzika

Po kūrinio „Septynios refleksijos” premjeros Toulouse, Prancūzijoje, 2025 m. Su S. ir R. Zubovais, ansambliu „Antiphona”, jo vadovu ir dirigentu Rolandu Muleika. (Asmeninio archyvo nuotraukos)

Pasaulinė premjera – „Dainava“ atliks oratoriją „Chronos ir Kairos“

Lietuvių meno ansamblis „Dainava“ kviečia į koncertą „Chronos ir Kairos“, kuris vyks kovo 29 d., sekmadienį, 2 val. p. p. Trinity Christian College Ozinga Chapel Auditorium (6601 W College Dr., Palos Heights, IL 60463).

JOVITA BELIAK.

Pirmojoje koncerto dalyje skambės Claude Debussy, Morten Lauridsen ir Johannes Brahms kūriniai fortepijonui keturioms rankoms ir mišriam chorui. Skirtingų epochų muzika čia susitiks bendrame skambesyje, kurį atliks pianistai Sonata ir Rokas Zubovai bei choras „Dainava“.

Antrojoje dalyje klausytojams bus pristatyta pasaulinė premjera – kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės oratorija „Chronos ir Kairos“, šiai progai sukurta ir dedikuota ansambliui „Dainava“, pagal kun. Valdo Aušros eiles. Šią keturių dalių dramaturgiškai vientisą kompoziciją choras atliks kartu su pianistais Zubovais ir tenoru Martynu Matučiu, o pats eilių autorius dalyvaus atlikdamas skaitovo vaidmenį.

Nijolė Sinkevičiūtė – viena ryškiausių Lietuvos muzikos kompozitorių, pedagogė ir chorinės bei teatro muzikos kūrėja. Jos veiklos lauke – chorai, studentai, vaikai, dainų švenčių tradicija ir sceninė muzika. Nijolės veiklos specifika – kurti kolektyvams, kurie per jos muzikos kūrinius susitelktų bendram darbui ir draugystei. Ji besąlygiškai tiki, kad veikdami kartu, žmonės gali pasiekti daugiau nei dirbdami atskirai.

Kuria chorui ir pati dainuoja

Kompozitorės muzika skamba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o dainų švenčių repertuarai tapo neatsiejami nuo jos chorinių kūrinių. Ta didelė, skambi ir gili meilė chorui užgimė Nijolės vaikystėje, kai būdama vos 5-erių metų, ji jau buvo pastatyta dainuoti vaikų chore. Nuo tada ji tapo, atrodo, neatsiejama chorų dalimi, tik ilgainiui dainavimas virto kūryba. Tiesa, dainuoti chore Nijolei vis dar labai patinka, taip ji atranda savo ramybę: „Mėgstu dainuoti chore  <…> Atsistoti tarp pirmų altų ir įsilieti į bendrą garsą. Paskutinį kartą su pirmais altais svaiginausi choriniu dainavimu Clevelande dainų šventėje. Choras yra mano sielos namai.“ Beje, kompozitorė dešimt metų dainavo chore „Aukuras“, kuris buvo pagrindinis jos eksperimentų instrumentas. „Šiam chorui esu nepaprastai dėkinga už neįkainojamą patirtį. Šalia kitų gėrybių, kurias patyriau tame procese, gavau galimybę ne tik su choru, bet ir su pačia savimi patikrinti sudėtingiausias savo kompozicijas“, – dėkingumą išreiškia pašnekovė.

Kūryboje gausu liaudies muzikos ir teatro elementų

Neretai Nijolės Sinkevičiūtės kūryboje suskamba liaudies muzikos elementai. Pasak pašnekovės, lietuvių liaudies dainos, jų intonacijos ir tekstai yra pats gražiausias ir giliausias dalykas, kuris telpa sąvokoje „Lietuva“. Be to, dažnai jos kūriniai yra praturtinami teatriniais elementais, judesiais, gestais ir nestandartiniais garsais. Kalbėdama apie chorinės muzikos ypatumus, kompozitorė atkreipia dėmesį į patį pagrindinį choro instrumentą – žmogaus balso unikalumą, kurio negali niekas nukopijuoti ar imituoti, tačiau jis gali imituoti kitus – ne tik instrumentus, bet ir įvairius aplinkos garsus. Klausantis Nijolės kūrinių galima pastebėti, kaip žaismingai gali būti panaudojamas žmogaus balsas.

Draugystė su išeivija – nuo 2001 m.

N. Sinkevičiūtės kūrybą Amerikos lietuvių chorai atrado ir pamėgo dar 2001 metais, kai kompozitorė kartu su „Aukuru” tuo metu koncertavo JAV ir Kanadoje. Toronte Nijolė susibičiuliavo su Dalia Viskontiene ir jos choru „Volungė“ bei susipažino su Dariumi Polikaičiu ir jo ansambliu „Dainava“. „Mūsų kūrybinės bičiulystės pradžioje chorai rinkosi kūrinius jau iš mano parašytų ir dainuotų Lietuvoje repertuaro, bet vėliau radosi jau ir užsakyminiai kūriniai. ‘Dainavai’ – ‘Lietuviška siuita’ (lietuvių liaudies žodžiai), ‘Tavo paukštis ir šauksmas’ (Just. Marcinkevičiaus eilės), ‘Švilpynė’ (K. Bradūno eilės). ‘Volungei’ – lietuvių liaudies romansų ciklas ‘Trys romantiški vaizdeliai’, ‘Volungė’ (lietuvių liaudies žodžiai). Šitie kūriniai ir iliustruoja tendenciją bei temas, plius kiekvienas kūrinys diktuoja savo stilistiką“, – apie išeivijos pamėgtus kūrinius pasakoja muzikė.

Kompozitorė džiaugiasi užsimezgusiomis draugystėms ir negaili gražių žodžių ansambliui „Dainava“: „Tai aukščiausio profesionalumo kolektyvas, išsaugojęs gilios meilės jausmą choriniam dainavimui. Tai nuostabių lietuvių patriotų sambūris, su kuriais mane sieja kūrybinė ir žmogiška bičiulystė per Darių Polikaitį, kuris puikiai jaučia ir interpretuoja mano muzikines mintis. Nuoširdžiai žaviuosi šituo kolektyvu ir man garbė patikėti jam savo kūrinį“, – sako kompozitorė.

„Chronos ir Kairos“ – žmogaus dvasinė kelionė per metus

Jau kovo 29 d., sekmadienį, 2 val. p. p. Trinity Christian College Ozinga Chapel Auditorium (6601 W College Dr., Palos Heights, IL 60463) bus pristatyta pasaulinė premjera – kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės oratorija „Chronos ir Kairos“, sukurta ir dedikuota ansambliui „Dainava“, pagal kun. Valdo Aušros eiles. „Chronos ir Kairos“ – tai poetiškas ir filosofiškai gilus pasakojimas apie žmogaus dvasinę kelionę per kalendorinius metus. Mūsų laiko tėkmėje, vadinamoje Chronos, kartkartėmis patiriame akimirkas, kurios mums atrodo ypatingos. Dažniausiai jos būna netriukšmingos, išoriškai neįspūdingos ir mažai pastebimos aplinkiniams. Tik sustoję suvokiame, kad šios akimirkos yra skirtos būtent mums – jos prabyla, perduodamos asmeninę, tik mums skirtą žinią. Kairos – tai momentas, kai į mus kreipiasi pats Dievas. Stengiausi muzika perteikti Valdo Aušros tekstus apie tokius Dievo kalbėjimus mūsų gyvenimo laike“, – žinutę klausytojams anonsuoja N. Sinkevičiūtė kūrinio afišoje.

Pasiūlė poetiniais tekstais sukurti muziką

„Chronos ir Kairos“ eilių autorius – kun. Valdas Aušra, kuris pats dalyvaus koncerte, atlikdamas skaitovo vaidmenį. Paklausus kompozitorės, kodėl pasirinko būtent šias eiles, atsakymas kiek nustebino: „Buvo truputį atbulai – Valdas Aušra mane pasirinko. Tai buvo jo idėja. Ir kai prieš pora metų pasiūlė jo poetiniais tekstais parašyti muziką, mielai su tuo sutikau. Praktiškai tą pačią akimirką gimė planas sukurti oratoriją. Visos aplinkybės padiktavo šį žanrą. Mane suintrigavo Valdo poetinės minties specifinė savybė – jo tekstai skamba kaip gilūs filosofiniai žmogiškai šilti pamokslai. Ir atlikėjai taip pat tapo aiškūs: oratorija „Chronos ir Kairos“ skirta atlikti mišriam chorui („Dainava“), klavišinių duetui (Zubovai), solistui ir skaitovui.“

Su Zubovais – stipri bičiulystė

Šią keturių dalių, dramaturgiškai vientisą kompoziciją choras atliks kartu su pianistais Sonata ir Roku Zubovais. „Mūsų draugystės kelias, sutvirtintas kūrybinėmis jungtimis, tęsiasi jau labai seniai. Ir aš tikiu, kad jis niekad nesibaigs. Pagalvojau – turbūt knygą galėčiau parašyti apie šiuos gyvenimo ir scenos dueto žmones. Taip jais žaviuosi. Kadangi panašu, kad knyga čia netilps, tai apibūdinsiu iš kompozitorės pozicijos. Šis duetas išskirtinai sugeba įsigilinti, įsilieti į kūrinį, susilieti su kitais atlikėjais, kūrybingai iššifruoti kompozitoriaus mintį, visados ją sustiprinti, šimtu procentų atsiduoti kūriniui. Ir kiekvieną procesą pakelti iki misijos lygio“, – apie stiprų bičiulystės ryšį su pianistais Zubovais pasakoja Nijolė.

Kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė gan dažnai svečiuojasi JAV ir visa širdimi su dėkingumu palaiko lietuvių bendruomenes visame pasaulyje bei kviečia per savo kūrybą pažinti bendrystės jausmą: „Jaučiu vieningą ryšį  tikrai per meilę lietuviškai kūrybai, ypač muzikai – liaudies dainai. Tik pasidalinti plačiau nemoku.

Nemoku kalbėti žodžiais apie jausmus. Labai tikiuosi, kad moku kalbėti muzika.“

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2026 m. kovo 12 d. numeryje, Vol. CXVll Nr. 21)