Lietuvoje toliau žymimas šv. Jokūbo piligrimų kelias

Algis Vaškevičius.

Atnaujinta Kauno Laisvės alėja neseniai pasipuošė šv. Jokūbo kelio simboliais – stilizuotomis kriauklėmis, žyminčiomis piligriminio kelio Camino Lituano kryptį. 16 kriauklių Kauno centre, ant grindinio, pritvirtinta gavus Kauno miesto savivaldybės leidimus ir finansavimą, kelio žymėjimas kriauklėmis taip pat suderintas su visomis institucijomis, tarp jų – ir su Kultūros paveldo departamentu.

Kriaukles Laisvės alėjoje pritvirtino Camino Lituano bendruomenės nariai, o nuo šiol jos žymi Camino Lituano atkarpą nuo Raudondvario iki Kauno pilies, nes kelias veda ir pro Laisvės alėją. Iš viso Kaune atsiras 49 tokios kriauklės ir jomis bus sužymėta visa šio kelio atkarpa, mat iki šiol per Kauną einantiems piligrimams reikėjo pasikliauti ir žemėlapiu – kryptį žymintys ženklai buvo tik miesto pakraščiuose.

Organizatoriai teigia, jog tai, kad šie ženklai yra vizualiai kitokie, nei visame kelyje, kurį žymi geltonos spalvos kriauklės mėlyname fone, nėra nieko keista, mat ir didieji Europos miestai kelią žymi tokio dizaino kriauklėmis. Tačiau Kauno kriauklės yra šiek tiek kitokios – ant jų išgraviruotas užrašas Camino Lituano.

Camino Lituano – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio šv. Jokūbo kelių tinklo. Kelias prasideda ties Latvijos ir Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su Camino Polaco piligrimų taku. Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia Piligrimų nakvynės, maitinimo įstaigos ir kita reikalinga infrastruktūra.

Camino Lituano yra suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus, jis sužymėtas tradicinėmis geltonomis rodyklėmis bei kriauklėmis. Visą kelio maršrutą sudaro per 20 etapų nuo Žaga­rės iki Seinų Lenkijoje. Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia nakvynės vietos, maitinimo įstaigos, yra kita reikalinga infrastruktūra. Cami­no Lituano – tai ne tik pažymėtas marš­rutas žemėlapyje, o ir gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietos bendruomenės.

Keliu einantys piligrimai gali ap­lankyti bažnyčias, koply­čias, piliakalnius, šventas vietas, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas. Kelias sukurtas be jokių projektinių lėšų ar valstybės pagalbos, o visus darbus atliko Camino Lituano bendruomenė ir savanoriai.

Camino Lituano kelias sukurtas gerai žinomo ispaniškojo Camino Se Santiago kelio pagrindu. Išvertus iš ispanų kalbos, camino lituano reiškia kelią per Lietuvą arba lietuviškąjį kelią. Labiausiai pasaulyje žinoma piligrimystės vieta – Santiago de Compostela miestas Ispanijoje, šv.Jokūbo apaštalo kapas katedroje ir kelių tinklas, besidriekiantis per visą Ispaniją. Camino de Santiago kasmet eina šimtai tūkstančių piligrimų, bet šv. Jokūbo keliai iki Ispanijos veda ir nuo kitų Europos valstybių, o jais į Santiago keliaudavo ir keliauja piligrimai iš visos Europos.

Kiekviena vakarų Europos šalis turi savo šv. Jokūbo kelius, turinčius savo pavadinimus tos šalies kalba: prancūzai – Chemin de Saint Jacques, vokie­čiai – Jakobsweg, anglakalbiai – Saint James ways, belgai ir olandai – Jacobsroute ir pan. Šiuo metu piligriminiais keliais rūpinamasi tiek kiekvienoje šalyje individualiai, tiek ir visoje Europoje.

Camino Lituano organizacija įsikūrė 2016 metų pabaigoje ir suvienijo būrį šv. Jokūbo kelio entuziastų, piligrimų ir keliautojų. Jų tikslas – išpopu­liarinti Camino Lituano Lietuvoje ir už jos ribų, padaryti  jį  piligrimų,  žygeivių  ir visų žmonių mėgiamu piligriminiu, turistiniu, pažintiniu keliu.

Dar 2017 metų pradžioje kelio esminiai tikslai ir bruožai buvo aptarti su Lazdijų savivaldybe, po to prasidėjo žvalgybiniai žygiai nuo Lazdijų per visą Lietuvą. Po to vyko konsultacijos su kitų savivaldybių atstovais, turizmo informacijos centrais, parapijų atstovais, potencialių piligrimų nakvynės vietų savininkais, išžvalgyto ir patvirtinto kelio žymėjimas geltonomis rodyklėmis. Camino Lituano kelio atidarymas įvyko Punioje 2017 m. liepos 21–22 dienomis per šv. Onos šventę.

Bandomojo žygio metu piligrimai per keturias dienas įveikė atstumą nuo Punios iki Lazdijų, aplankė religinius bei turistinius objektus. Kelio atidarymo proga buvo surengta fotografijų paroda bei Camino Lituano pristatymas vietos bendruomenėms. Artimiausiu metu Camino Lituano nariai planuoja būsimų kelio etapų žvalgybinius žygius bei plėtrą Kauno kryptimi.

Pernai per karantiną kartu su savivaldybėmis, pro kurias eina Camino Lituano, buvo pradėtas stacionarus kelio žymėjimas, o šiemet šv. Jokūbo kelias Camino Lituano tapo „European Ramblers Association” (ERA) nariu. ERA yra ilgų distancijų pėsčiomis maršrutų tinklas, skatinantis vaikščio­jimą, žygius, taip pat tinklas rūpinasi Europos kultūros paveldo apsauga ir plėtra.

Camino Lituano plečiasi ir toliau – atsiranda naujos jo atšakos, įsijungiančios į pagrindinio kelio kamieną. Šiemet jau paruošta kelio atkarpa nuo Biržų iki Pakruojo, vyksta žvalgybiniai kelio paruošimo darbai Žemaitijoje.

Camino Lituano organizacijos tikslai yra sukurti kokybišką ir įdomų šiuolaikinės piligrimystės kelią, kuris atspindėtų tradicinę šv. Jokūbo kelio koncepciją ir filosofiją bei reprezentuotų Lietuvą, skatinti aktyvų gyvenimo būdą ir domėjimąsi Lietuvos istorija bei kultūra, pritraukti į Lietuvą piligrimus iš užsienio, įtraukti kuo daugiau žmonių į Lietuvos, kaip turizmui patrauklios šalies, įvaizdžio formavimą, skleisti piligrimystės idėjas ir tradicijas Lietuvoje.

Bene labiausiai pasaulyje žinoma piligrimys­tės vieta – Santiago de Compostela miestas Ispanijoje, šv. Jokūbo Apaštalo kapas katedroje ir kelių tinklas, besidriekiantis per visą Ispaniją. Camino de Santiago kelias turi seną istoriją. Pasak legendos, apaštalo Jokūbo palaikai į Santiago de Compostelos miestą laiveliu buvo atgabenti iš Jeruzalės ir palaidoti vietinėje katedroje. To meto tikintys pradėjo keliauti į katedrą, norėdami pagerbti apaštalą ir pamažu pramynė piligrimų takus.

Vieni iš jų per laiką buvo užmiršti, o keli tapo pagrindiniais piligrimų maršrutais. Kelias buvo itin populiarus viduramžiais, tačiau maras, reformacija ir XVI amžiuje kilę politiniai neramumai Europoje prisidėjo prie to, kad kelio populiarumas sumažėjo. Apie 1980-uosius į Santiago de Compostelos  miestą  atvyko vos keletas piligri-mų.

Prie kelio populiarumo itin prisidėjo ir žymus rašytojas Paulo Coelcho, kuris pats pėsčiomis pa­siekė Santiago de Compostelos miestą ir parašė apie tai knygą. 1993 metais Camino de Santiago buvo paskelbtas UNESCO Pasaulio paveldo objektu. Lietuvoje susidomėjimas šv. Jokūbo keliu auga itin sparčiai. Pasak Santiago de Compostelos mieste įsikūrusio Piligrimų biuro, jau 2016 metais 660 lietuvių nužygiavo piligrimų keliu ir kasmet jų skaičius tebeauga. Platesnę informaciją apie šio kelio maršrutus galia rasti interneto svetainėje   http://www.caminolituano.com/.

Straipsnis skelbtas laikraščio „Draugas” šeštadieniniame priede „Kultūra” (2021-ųjų m. Liepos 10 d. numeryje, nr. 27 (54))