MARIJA INGELEVIČIŪTĖ VYGANTIENĖ

A†A MARIJA INGELEVIČIŪTĖ VYGANTIENĖ (1933.IX.7 – 2019.X.31). Su giliu liūdesiu spalio 31 d. atsisveikinome su mylima mama ir močiute. Remdamasi giliu tikėjimu, Mara ryžtingai nešė ligos kryžių. Dukros Monika Sabalienė ir Kristina Vygantas, žentai Paulius ir Ed, anūkai Petras ir Vėjas buvome šalia ir darėme viską, ką galėjome, kad jai padėtume. Visų Šventųjų išvakarėse Viešpats jai tarė: „Marute, tu kovojai gerą kovą, baigei bėgimą, išlaikei tikėjimą”. Jis pasišaukė ją pas save į Dangaus Karalystę. Netekties valandą mes guodžiamės tik tuo, kad dabar Mara patiria beribę meilę ir džiaugsmą, ir ta patirtis tęsis visą laiką.

Mara ir jos dvynė sesutė a. a. Gina (Kudžmiene) gimė 1933 m. Kaune, pulkininko dr. Vlado Ingelevičiaus ir dailininkės Reginos Matuzonytės Ingelevičienės šeimoje.

Į JAV emigravusi 1949 m. šeima gyveno New Yorke. Maros tėvelis įdiegė jai meilę mokslui. Ji studijavo matematiką Hunter College, John Hopkins universitete ir siekė daktarato laipsnio New York universitete. Ji buvo labai dosni šeimos nariams ir visada juos finansiškai rėmė.

Ištekėjusi už dr. Vytauto Vyganto (dabar jau a. a.), ji skatino jo visuomeninius darbus, padėjo steigiant žurnalą „Lituanus”, aktyviai dalyvavo Pax Romanos tarptautinėje katalikų studentų organizacijoje, ateitininkų veikloje. Ji organizavo savo motinos darbų parodas JAV, o 2013 m. į Lietuvą grąžino dalį jos kūrybinio palikimo.

2014 m. suorganizavo tėvelio, Vyčio Kryžiaus kavalieriaus, dokumentų, nuotraukų, apdovanojimų parodą Rokiškyje, jo karo lauko chirurginių instrumentų parodą Lietuvos Medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje Kaune, taip pat jo eksponatų parodą Valdovų rūmuose Vilniuje.

Mara buvo švelnaus būdo, bet tuo pačiu nepaprastai stipraus charakterio ir ryžtinga. Trisdešimt metų ji kovojo su liga – pasitikėdama savimi ir Dievo globa žengdavo pirmyn, tuo stebindama ne tik visus aplinkinius, bet ir gydytojus. Niekada neatsisakydavo padėti kitiems, nes tikėjo, jog gyvenimo tikslas yra „suprasti Dievo valią gyvenime ir sugebėti ją įvykdyti”. Ji mums paliko gilaus tikėjimo pavyzdį.

Mara buvo palaidota lapkričio 9 d. Putname, CT, Nekalto Prasidėjimo seselių Dangaus Vartų kapinėse. Dėkojame visiems dalyvavusiems šermenyse, šv. Mišiose Apreiškimo parapijoje Brooklyne, palydint ją į Amžinąjį gyvenimą. Dėkojame už aukas „Lietuvėlės” mokyklai (NJ), kurią lanko Maros anūkai, ir Neringos stovyklai, kurioje vasarodamos užaugo dukros. Ypatingai dėkojame už šv. Mišių aukas Maros sielai. Liūdi Sabalių ir Vygantų šeimos.