Monikos kelionių magija

Laima Smilgytė.

Nepakartojamas saulėlydis stebint koalas Australijoje. Džiaugsmo ašaros šokant Lietuvos šimtmečio dainų šventėje. Kaitri saulė ir istorijos pėdsakai Graikijoje. Skautų laužo dūmo kvapas Rako stovykloje Michi­gano valstijoje… Tai tik keli neišdildomi įspūdžiai, kuriuos per pastaruo­sius metus patyrė 22-jų metų Mo­nika Ringytė. Iš Gargždų kilusi, nuo 6-erių metų Čikagoje gyvenanti mergi­na drąsiai naudojasi kiekviena savo gyvenime pasitaikiusia proga kur nors nukeliauti.

Už keliones dėkinga tėvams ir skautams

Šiemet Monika baigė vadybos studijas DePaul universitete Čika­goje. „Kol mokiausi, pragyvenimui užsidirbdavau automobiliu vežioda­ma keleivius į oro uostą. Darbo grafikas lankstus, tad jis nebuvo kliū­tis kur nors išvykti. Dabar darbo ieš­kau pagal specialybę, tačiau svajoju dirbti su tarptautiniais projektais, kad galėčiau keliauti. Nenorėčiau nuo ryto iki vakaro sėdėti biure, neįsivaizduoju savęs be kelionių ir naujų pažinčių

Keliavimas ir bendravimas tikriausiai jau užkoduoti mano kraujyje”, – šypsosi Monika, per pastaruosius 12 mėnesių aplankiusi 3 žemy­nus ir susipažinusi su šimtais naujų žmonių.

„Labai ačiū tėvams, kad man leidžia ir skatina tiek keliauti. Nei ma­ma, nei tėtis nė karto nėra pasakę, kad gal tu pasėdėk namie ir niekur ne­važiuok. Iš tėvų visada sulaukiu tik palaikymo ir labai džiaugiuosi, kad juos turiu”, – sakė Monika.

Už galimybę keliauti ir pažinti pa­saulį mergina dėkinga ne tik tė­vams, bet ir skautų organizacijai. „Skautavimas mano gyvenime atsirado atsitiktinai. Ir dėl to kalti cepelinai, – juokiasi Monika. – Atsimenu, kai buvau 15-os metų, paskambinau vasarą savo draugėms iš Čikagos lituanistinės mokyklos. Skundžiausi, kad man nuobodu, o draugės sako, kad jos valgo cepelinus skautų Rako stovykloje ir joms labai smagu. Kaip aš tada užsimaniau tų cepelinų ir skautavimo! Tad nuo rudens prisijungiau prie Žemės skautų. Dabar skautauju jau šešerius metus ir esu vyresnioji skautė”, – pasakojo Mo­nika.

Mergina į skautų veiklą įtraukė ir savo mamą Salomėją bei jos drau­gę. „Tik vyresni broliai – Mindaugas ir Gediminas juokiasi iš mano veiklos. Vis man sako: ir vėl tu su savo skautų laužais”, – šypsosi Monika.

Vasara su skautais

Šią vasarą Monika jau 5-tą kartą su daugiau nei 600 skautų stovyklavo tautinėje stovykloje Rake, Michigano valstijoje, kur susirinko skautai ne tik iš visos Amerikos, bet ir Lietuvos, Kanados, Australijos. Monika buvo viena iš 25 žmonių, kurie dalyvavo visose trijose Lietuvos šimtmečio tautinėse stovyklose, vykusiose Lie­tu­voje, Australijoje ir JAV. „Šiemet Rake labiausiai įsiminė iškyla kanojomis, šokiai pievoje, pačių kepti ‘bur­geriai’. O didžiausias staigmena buvo, kai stovyklavietėje netikėtai nutūpė karinių oro pajėgų malūn­spar­nis ir visi skautai buvo pakviesti jį apžiūrėti”, – pasakojo aktyvi mer­gina.

Į Raką Monika vyko nespėjusi nė gerai atsipūsti po viešnagės Lietuvoje ir kelių dienų kelionės Graikijoje. „Jau 7 metus šoku lietuvių tautinių šokių ansamblyje ‘Grandis’, su kuriuo skridome šokti į Lietuvos šimtmečio dainų šventę ‘Vardan tos…’ Kadangi oras šventės metu Lietuvoje nelepino, su keliais draugais iš Australijos ekspromtu sugalvojome nuskristi į Graikiją pasidžiaugti saule. Aplankėme Atėnus ir Kretos salą. O po kelių dienų jau važiavau savanoriauti į Lietuvos skautų tau­tinę stovyklą ‘Laužų karta’, vykusią Rumšiškėse, Lietuvos liaudies bui­ties muziejuje. Į šalia Kauno marių įsikūrusią stovyklą susirinko daugiau nei 3 tūkstančiai skautų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš 23 skirtingų šalių: Ukrainos, Izraelio, Egipto, Kanados, netgi iš Kongo. Šioje stovykloje padėjau vesti sporto programą. Neišdil­domą įspūdį paliko skautų palapinių jūra, koncertai, įvairių amatų pamo­kos ir lietuviška gira”, – prisiminimais dalijosi skautė.

Įspūdžiai iš Australijos

O šių metų pradžioje Monikai teko pabuvoti skautų stovykloje Aust­ralijoje, Melburno apylinkėje esan­čioje australų skautų žemėje Wonga Park. „Dauguma mano kelionių įvyksta netikėtai. Taip buvo ir su 5 savai­čių viešnage mažiausiame žemyne. 2017 m. kovo mėnesį vykau į vyr. skau­čių ir jūrų skaučių suvažiavimą New Yorke. Tenai susipažinau su 3-ios kartos lietuvaite Judrina iš Aus­tralijos, su kuria labai susidraugavo­me. Ji papasakojo, kad ir Australijoje vyksta skautų stovyklos, tačiau jie ne­turi savo stovyklavietės, kaip kad mes Amerikoje, ir į jų stovyklas susi­renka kur kas mažiau skautų. Naujo­ji draugė mane pakvietė gruodžio mėnesį atvykti į jų stovyklą, o kartu ir pasisvečiuoti. Kaip tik stovyklos metu universitete buvo žiemos atos­togos, tad  tokios progos praleisti ne­galėjau”, – šypsosi Monika. Keliau­ninkė ne tik stovyklavo su skautais, bet ir aplankė Australijos miestus – Sydnėjų, Melbourną, Cairns, nardė Didžiajame barjeriniame rife, stebėjo kengūras ir koalas, šventė lietuviš­kas Kūčias ir Kalėdas, stovykloje mo­kėsi žaisti australų mėgstamiausią sportą – australietišką futbolą, dar va­dinamą „Footy”.

Į Australiją Monika skrido viena. Ar nebuvo baisu? „Viena keliauti ne­bijau. Mielai keliauju ir su gera kompanija. Tačiau blogi kompanionai net ir įdomiausią kelionę gali paversti pra­garu. O keliaudama viena niekada nesijaučiu vieniša, nes lengvai užmezgu pažintis su nepažįstamais žmonėmis ir greitai su visais randu bendrą kalbą. Tačiau Australijoje te­ko papulti į tokią situaciją, kai buvau labai išsigandusi ir tuo metu tikrai norėjau turėti bendrakeleivį. Mag­netic saloje viena išėjau į žygį leidžiantis saulei stebėti koalų. Neap­skaičiavau laiko ir pavėlavau į autobusą, kuris turėjo parvežti į viešbutį. Ėmiau stabdyti pro šalį važiuojan­čias mašinas, tačiau niekas nestojo. Supratau, kad aš nė nežinau austra­lietiško pagalbos telefono numerio ir negaliu išsikviesti pagalbos. Greitai temo, tad beliko mataruoti rankomis ir garsiai rėkti, kad labiau atkreipčiau pravažiuojančių dėmesį. Galiau­siai sustojo viena pora, kuri mane nu­vežė į viešbutį”, – laimingai pasibaigu­sį nutikimą prisiminė keliau­ninkė.

Kelionių nepatogumai ir iššūkiai ne­gąsdina Monikos. Merginos svajonėse – dar kartą aplankyti Aus­traliją, nuvykti į Islandiją ir Afriką. „Tikiuosi, kad greitai vėl krausiuosi lagaminą kitai kelionei, o kol kas lau­kiu iš Australijos atvykstančios Jud­rinos. Noriu jai atsidėkoti už šiltą pri­ėmimą Australijoje ir aprodyti Čika­gą”, – sakė skautė ir kelionių mylėtoja Monika Ringytė.