DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Nubėgančios vasaros prisiminimuose – „Neringos“ stovykloje vykusi įspūdinga Lietuvių vasaros šventė. Jos metu pagerbti dosnūs aukotojai, kurių dėka buvo surinkta milijono dolerių suma, pašventintas naujas aukuras. O kokia gi šventė be dainų ir šokių?
GITA KUPČINSKIENĖ.
Šeštadienį, rugpjūčio 15 d., Vermonto valstijoje išaušo nepaprastai gražus vasaros rytas. Tą dieną netoli West Brattleboro miestelio esančioje „Neringos“ stovykloje vaikai ir vadovai laukė svečių, atvykstančių į jau trečius metus rengiamą Lietuvių vasaros šventę. Šiais metais susipynė net trys progos. Visų pirma, tą dieną minėjome Žolinę, Švč. Mergelės Marijos paėmimą į dangų. Tuo pačiu baigėsi Vaikų stovyklos anglų kalba sesija ir stovyklautojai buvo paruošę tėveliams bei svečiams gražią programą. Taip pat „Neringos“ direktorių taryba sukvietė „Neringa100“ aukotojus ir geradarius į naujo aukuro pašventinimą.
Nuo pat pirmos „Neringos“ stovyklos 1970 m., kai baigdavosi Vaikų stovykla lietuvių kalba, visi stovyklautojai bei vadovai autobusais atvažiuodavo į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolyną Putnam, CT sutikti tėvelius ir dalyvauti seselių ruošiamoje Lietuvių draugystės šventėje. Ten jie atlikdavo pagrindinę programą ir parodydavo tėveliams ir svečiams, ko išmoko per dvi savaites stovykloje. Nuo 2019 m. „Neringos“ stovykla perėmė iš seselių tos šventės organizavimą.
Matant didelę šios šventės prasmę, išlaikant lietuvišką kultūrą bei jos paveldą, „Neringos“ bendruomenės dėka buvo nuspręsta praplėsti seserų sodyboje rengiamos šventės patirtį ir 2024 m. buvo surengta pirmoji Lietuvių vasaros šventė Vermonte, „Neringos“ stovyklavietėje. Šventės tikslas – pristatyti lietuvišką kultūrą, tradicijas, įtraukti platesnę visuomenę ir kitataučius į lietuvybės pažinimą per jos istoriją, kalbą, dainas, tikėjimą, šokį bei kulinarinį paveldą – pasiteisino su kaupu. Nuo tų metų šventė vyksta kasmet.
Šių metų šventės dieną ypatingai sureikšmino aukojimo vajaus „Neringa100“ užbaigimas – aukuro pašventinimas ir uždegimas. Dar prieš šv. Mišias „Neringa100“ aukotojai susirinko prie naujo aukuro šalia vėliavų aikštės. Linas Orentas, Dana Grajauskas, Vytas Bazikas, seselė Ignė ir Ste fa Normantas pasveikino svečius ir priminė visiems, kaip greitai ir sėkmingai praėjo „Neringa100“ vajus, kuris neužtruko nei dvejų metų. Jo metu surinkta milijonas dolerių tam, kad Camp Neringa, Inc. galėtų nupirkti stovyklavietę iš seselių. Tarp atvykusių rėmėjų buvo ir Gintaras Vaišnys iš Čikagos, kuris su žmona Gloria pirmieji, dar vajaus pradžioje, paaukojo 100 000 dolerių. Didelio būrio aukotojų dosnumas su teikė CNI tarybai galimybę 2020 m. gruodžio 8 d. perimti ilgametę seselių sukurtą „Neringos“ stovyklos misiją ir viziją. Ses. Ignė pastebėjo, kad stovykla buvo perduota iš seselių į Camp Neringa, Inc. per Nekaltojo prasidėjimo šventę, o aukuras pašventintas per Žolinę, Marijos į Dangų paėmimo dieną – abi Marijos šventės.
Aukuro vieta ir aplinka buvo sukurta, siekiant įamžinti aukotojus ir jų paramą „Neringos“ stovyklai. Visų vardai išgraviruoti ant akmeninių suolų paviršiaus. Pats aukuras padarytas iš nešlifuotų akmenų. Trys pamatiniai akmenys simbolizuoja tris „Neringos“ stovyklos principus: katalikiškumą, lietuviškumą ir asmens ugdymą. Aukuras yra pritaikytas gyvai liepsnai, o suolai pritaikyti dalyviams suburti. Tai gyvas paminklas, puiki nauja programinė vieta.
Po šio įvado prasidėjo stovyklautojų tradicinė procesija į šv. Mišias Beržų šventovėje. Su giesme „Tėve, Tave garbinam“ vyriausieji stovyklautojai pradėjo procesiją nuo koplyčios ir ėjo palei namelius, kol surinko visus stovyklautojus bei šventės svečius. Visa procesija įėjo į šventovę, kur vietinis kun. Tom Lipnicki džiaugsmingai ir prasmingai įtraukė visus į liturgiją, minint šv. Mergelės Marijos paėmimą į dangų.
Mišioms pasibaigus, stovyklautojai iš karto rinkosi Vėliavų aikštėje. Giedant Lietuvos himną, vėliavas pakėlė šešiolikmečiai, šių metų abiturientai. Buvo smagu matyti entuziastingai atliekamus namelių gyventojų atsisveikinimo šūkius. Buvo padėkota vadovams, darbuotojams, stovyklos vadovybei, administracijai bei seselėms. Visus pasveikino garbės svečias Juozas Kapačinskas, Lietuvių Fondo (LF) pirmininkas. Jis su žmona Dana pirmą kartą lankėsi „Neringoje“. LF yra vienas iš pagrindinių „Neringos“ stovyklos rėmėjų, per daug metų paaukojęs daugiau nei 250 000 dolerių. Visus susirinkusiuosius pasveikino CNI tarybos pirmininkė Vaiva Razgaitis.
Po nuoširdžių padėkų kun. Tom buvo pakviestas pašventinti aukurą, o ses. Ignė ir ses. Laimutė kartu su dviem stovyklautojais, apsupti visų aukotojų, užkūrė aukuro ugnį. Buvo prasmingas ir jaudinantis momentas, tarsi žvilgsnis į „Neringos“ ateitį, remiantis jos praeitimi.
Netrukus prasidėjo visų ilgai lauktas stovyklautojų pasirodymas. Muzikos mokytoja Dalia Sakas iš New Yorko ir šokių mokytojas-ekspertas iš Lietuvos Edgaras Šnipaitis su baltomis burėmis, mėlynomis bangomis ir daina „Pučia vėjas“ visus „per kėlė“ į Lietuvą. Pradedant pačiais mažiausiais stovyklautojais ir baigiant vyriausiais bei vadovais, jaunimas visus užbūrė savo jaunatvišku entuziazmu. Žiūrovai atsiliepė ritmiškais plojimais ir gausiais aplodismentais. Visi džiaugėsi pamatę, kiek stovyklautojai buvo išmokę dainuoti lietuvių kalba, o jų atliekami šokiai, ritmai, sceniniai elementai tiesiog visus žiūrovus sužavėjo.
Tiek stovyklautojai, tiek žiūrovai užsidirbo skanius pietus, paruoštus „Neringos“ šeimininkių. Tuo pat metu veikė mugė, kur buvo galima įsigyti gražių juvelyrikos papuošalų, skanių rūkytų mėsos gaminių, sūrių ir gražių lietuviškais motyvais papuoštų marškinėlių bei kitų suvenyrų.
Stovyklautojai po truputį pradėjo rinkti savo daiktus ir nešti į mašinas, nes jau atėjo laikas su tėveliais važiuoti namo. Viena buvo aišku: dar neišvažiavus, visi jau laukė to laiko, kai vėl kitais metais galės sugrįžti į „Neringą“. Tvyrojo šventinė nuotaika ir svečiai neskubėjo skirstytis. Visi norintieji dar turėjo galimybę dalyvauti „Neringos“ ekskursijoje, pamatyti stovyklautojų namelius, Meno namą, Lietuvėlę, nuostabią koplytėlę, išgirsti istorijos faktus ir nuostabius pasakojimus iš stovyklos gyvenimo. Lygiai kaip ir stovyklautojai, mes, „Neringos“ atstovai, jau laukiame kitų metų šventės, kupinos lietuvybės, katalikiško tikėjimo, draugysčių bei jaunatviško džiaugsmo.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas“ (2026 m. rugsėjo 3–5 d. numeryje, Vol. CXVll NR. 71–72)