Parodos – ir galerijos lange, ir stotyje, ir vienuolyne

Algis Vaškevičius.

Koronaviruso pandemijai sukausčius įprastą gyvenimą, prie naujų sąlygų tenka prisitaikyti visiems. Ne išimtis ir meno erdvė – jau nuo lapkričio pradžios Lietuvoje dėl karantino vėl uždarius muziejus ir galerijas, buvo atsiradusi maža viltis, kad gruodžio pradžioje jie atvers duris, bet, padėčiai blogėjant, taip neatsitiko. Tad įvairios parodos, renginiai persikėlė į virtualią erdvę, bet ne tik – meno kūrinius dabar galima pamatyti ir gyvai pačiose netikėčiausiose erdvėse.

Viena iš tokių įdomių ir originalių idėjų – fotografijos paroda „išŠok”, surengta Kauno autobusų stotyje. Čia net ir pandemijos metu gyvenimas nesustojo, autobusai, nors ir gerokai rečiau negu iki šiol tebevažiuoja, į stotį užsuka daug žmonių. Būtent čia savo įkūrimo 20-metį mininti Kauno choreografijos mokykla ir sugalvojo ta proga pristatyti fotomenininko Algimanto Barzdžiaus sukurtus labai nuotaikingus pedagogų portretus.

Šiai parodai 12 mokyklos pedagogų pozavo dažnai netikėtose, bet atpažįstamose Kauno vietose – ir autoservise, ir prekybos centre, ir Botanikos sode, vitrinoje, požeminėje perėjoje, ant tilto, pievoje ar net fontane. Parodos rengėjai teigia, kad pandemijos sąlygomis teko ieškoti naujų galimybių ir netikėtų sprendimų, tad pasirinkta tokia forma ir vieta.

Ši gilias tradicijas turinti ugdymo įstaiga dabar įsikūrusi V. Krėvės prospekte. Ją lankantys gali rinktis istorinio, klasikinio, pasaulio tautų šokių programas, suaugusieji mokytis ir šiuolaikinio šokio, taip pat baleto, mažiesiems siūloma programa „Noriu šokti”. Būtent šios mokyklos auklėtiniai šoka Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Kauno šokio teatre „Aura”, Klaipėdos valstybiniame teatre, Anželikos Cholinos šokio teatre ir kitose Lietuvos bei užsienio šokio trupėse.

Mokykloje dirba 20 mokytojų, o šokio meno paslapčių mokosi apie 400 jaunųjų šokėjų. Dauguma mokytojų čia dirba nuo mokyklos įsteigimo dienos. Savo įkūrimo 20-metį mokykla planavo minėti dar pavasarį, surengdama savo auklėtinių koncertą. Jau ir kostiumai buvo pasiūti, bet dėl karantino planai buvo nukelti rudeniui, o rudenį – naujas karantinas. Tada ir buvo nuspręsta jubiliejų įamžinti originalia forma.

Parodoje galima pamatyti po tris kiekvieno mokytojo fotografijas, ir jos visos užfiksuotos skirtingose vietose, dėvint vis kitokią aprangą. Kai kurias vietas nuotraukoms parinko pats fotografas, o kitas pasiūlė ir pedagogai. Parodos lankytojus ypač sudomina fotografija, kurioje įamžintas špagatas ant prekybos centro eskalatoriaus turėklų, kadras iš automobilių serviso, taip pat kiti įspūdingi vaizdai.

Dėl karantino užsidarius Kauno fotografijos galerijai, nutarta naujas parodas demonstruoti šios galerijos languose. Tad fotomenininkai buvo pakviesti teikti savo siūlymus ir lapkričiui baigiantis šios fotografijos galerijos languose pradėta eksponuoti Romo Juškelio fotografijos iš serijos „Žmonės ir manekenai”. Šią visiems gatvės praeiviams matomą parodą pristatė R.Juškelio kūrybos fondas ir pati galerija.

„Žmonės ir manekenai” – tai 1986-1993 metais kurta fotomenininko R. Juškelio (1946-2016) fotografijų serija. Pasak parodos rengėjų, Laisvės alėja, „Merkurijaus” prekybos centras buvo „vitrinos žmonių” gyvenamoji vieta, kurią dažnai lankė menininkas. Jam buvo įdomu stebėti nuolat parduotuvių languose besikeičiančius manekenus ir juos stebinčius praeivius. R. Juškelio filosofijoje buvo keliamas klausimas: kurie iš jų yra žmonės, o kurie – manekenai? Kurie yra tikresni, nuoširdesni, kaip juos atskirti, kai langų atspindžiuose jie suvienodėja ir tampa vienos erdvės gyventojais.

R. Juškelio darbai nuo pat jo kūrybinio kelio pradžios išsiskyrė Lietuvos fotografijos kontekste. Šis nuolat eksperimentavusio autoriaus ciklas „Žmonės ir manekenai” yra laikomas vienu geriausių jo formos paieškų ir technologinių fotografijos eksperimentų pavyzdžių.

Įdomiausia tai, kad pavadinime įvardytų žmonių spausdinamose fotografijose beveik ir nėra, bet labai žmogiškai atrodo patys manekenai. Reklaminės pramonės pagaminti vyrų ir moterų klonai vitrinose vaidina savotiškas teatrines scenas, kurios R. Juškelio fotografijose virsta patrauklia melodrama su paslaptingomis užuominomis ir netikėtais intrigų akibrokštais.

Paroda pakvietė praeivius susilieti su vaizdu, atsispindėti lange, atsidurti ten, toje erdvėje, tuo laiku ir pasvarstyti apie savo paties atspindžio tikrumą. Dar daugiau serijos „Žmonės ir manekenai” fotografijų yra pristatoma R.Juškelio kūrybą apžvelgiančiame albume „Kauno pasakojimai”, o Kauno fotografijos galerija skelbia ir naujus kvietimus langų parodoms, nes karantino pabaigos dar nematyti.

Šių metų kovo mėnesį, kai šalį sukaustė karantinas, fotografė Gabija Vainiutė nutarė įamžinti žmones, į pasaulį žvelgiančius pro savo namų langus. Tuose žvilgsniuose – nežinia, nerimas, kas bus toliau, ką veiksime tarp keturių sienų ir kiek visa tai tęsis?

Per pirmąją karantino savaitę buvo nufotografuota per 40 skirtingų vietų Vilniuje ir Kaune. Nuotraukose vaizduojamos ir šeimos su vaikais, ir pavieniai žmonės, ir senjorai, taip pat maitinimo verslai. Nuotraukos buvo daromos laikantis saugaus atstumo, su jokiais fotografuotais nebuvo fizinio kontakto, dažniausiai vykdavo trumpi pokalbiai per pravertą langą arba telefonu.

Dabar, kai po pertraukos virusas vėl sugrįžo į mūsų gyvenimą, „Karantino langų” paroda pakvietė atsikvėpti nuo kasdienybės ir, saugant save bei kitus susipažinti su įamžintų asmenų kasdienybe, tuometėmis nuotaikomis ir emocijomis. „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė” bendruomenių programa Kaune pristatė šią parodą norėdama priminti, kodėl turime saugoti save ir kitus, būti pilietiški, neatsipalaiduoti ir nesielgti nerūpestingai.

Lapkričio pradžioje ši paroda eksponuota Kalniečių parke, po to vieno iš daugiabučių kieme, savaitę ją buvo galima apžiūrėti Nemuno saloje, paskutinėmis lapkričio dienomis – Aleksoto apžvalgos aikštelėje, po to – Panemunės šile, o gruodžiui įpusėjus – ir Pažaislio vienuolyno parke.