Parengė Audronė V. Škiudaitė.
Internetiniame Kazickų šeimos fondo puslapyje sakoma: „Kazickų šeima trokšta sukurti geresnį pasaulį tiek dabartinei, tiek ateities lietuvių kartoms”. Detaliau peržiūrėjusi Kazickų fondo puslapį ir susipažinusi su filantropo dr. Juozo Petro Kazicko vaikų tekstais, skirtais atsisveikinimui su Tėvu, patikėjau, kad ši šeima iš tiesų yra tokia – mylinti ir gerbianti ne tik vienas kitą, bet ir savo artimą, o tas artimasis gali būti kiekvienas, kuriam reikia pagalbos.
Toliau Kazickų šeimos fondo puslapyje sakoma: „Lietuvos okupacija privertė Kazickų šeimą išvykti į Ameriką, išsigelbėjimo, laisvės ir galimybių šalį, tačiau jie niekada nepamiršo savo Tėvynės, neprarado tikėjimo jos laisve ir visą laiką rėmė lietuvius bei veiklą Lietuvos labui”.
Kazickų šeimos fondas (KAZICKAS FAMILY FOUNDATION, Inc. (KFF), angl.) veikia nuo 1998 metų New Yorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo 1999 m. – Vilniuje, Lietuvoje. Fondo steigėjas buvo Lietuvos Respublikos ir JAV pilietis, Pasvalio krašto garbės pilietis, KTU garbės daktaras, Yale universiteto ekonomikos mokslų daktaras, verslininkas ir filantropas dr. Juozas Petras Kazickas.
Šiuo metu pagrindinį dėmesį Fondas skiria švietimui ir socialiniams projektams, taip pat remia kultūros, sveikatos apsaugos, religines ir labdaros organizacijas. Fondo steigėjai, mecenatai bei Fondo valdybos nariai po tėvų – Aleksandros ir dr. Juozo P. Kazicko – mirties yra jų vaikai. Fondo valdybos pirmininkė ir prezidentė – JAV žurnalistė Jūratė Kazickaitė, valdybos nariai: Juozas Mindaugas, Mykolas Vytautas ir Jonas Algirdas Kazickai.
„Draugas” kreipėsi į Kazickų šeimos fondo valdybos pirmininkę ir prezidentę Jūratę Kazickaitę, prašydamas plačiau papasakoti apie šio fondo veiklą ir planus.
Gerb. prezidente, gal Jūs prisimenate, kokiomis aplinkybėmis gimė Jūsų šeimos fondas ir kokia buvo jo veiklos pradžia?
Mano tėvas įkūrė „Omnitel”, vieną pirmųjų mobilių telefonų kompanijų Lietuvoje. Po kelių metų jis kompaniją, kuri buvo tapusi labai pelninga, pardavė. Jis norėjo savo tėvynei kiek nors grąžinti už tai, kad jam buvo suteikta galimybė sukurti labai pelningą verslą tokiame vėlyvame amžiuje (tuomet jam buvo 70 metų). Todėl, atskyręs didelę dalį pelno, jis sukūrė Kazickų šeimos fondą.
Fondo misija ankstyvaisiais metais buvo sukoncentruota į švietimą ir technologijas. Fondas beveik 300 vidurinių mokyklų visoje šalyje padovanojo 4.5 milijonų litų vertės kompiuterių bei programinės įrangos ir padėjo apmokyti mokytojus, kaip su jais dirbti, kaip išnaudoti visą interneto potencialą. 2005 m. fondas, bendradarbiaudamas su Kauno technologijos universitetu, įkūrė Dr. Juozo P. Kazicko moksleivių kompiuterininkų forumą, kuris iki šiol pritraukia moksleivius iš visos šalies. Moksleiviams, kurie gerai pasirodo šiame forume, stojant į universitetus, suteikiama papildomai balų.
Kokius svarbiausius ankstesnius ir dabartinius fondo projektus Lietuvoje ir užsienyje galėtumėte paminėti?
Siūlyčiau atsiversti KFF internetinį puslapį ir pasiskaityti apie visą mūsų veiklą. Projektų yra tiek daug, kad negalėčiau visų čia išvardinti.
Aš manau, kad mano tėvui labai svarbi buvo Valdovų rūmų statyba. Jis buvo vienas didžiausių šio projekto donorų. Jis jautė, kad turėdama tokį išskirtinį architektūrinį pastatą, Vakarų pasaulyje Lietuva pasirodys labai reikšmingai. Ir tikrai – Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse dalyvavo valstybių vadovai ir kilmingieji asmenys iš visos Europos. Kaip žinome, dabar pastatas yra vienas įstabiausių Vilniuje. Jame veikia nuostabus muziejus, o salės naudojamos viešiems koncertams ir privatiems renginiams. Valdovų rūmus kiekvienais metais aplanko tūkstančiai žmonių. Ypač svarbu, kad tarp jų yra daug Lietuvos gyventojų, taip pat ir moksleivių.
Kitas projektas, dėl kurio mano tėvas buvo tvirtai apsisprendęs, buvo V. Adamkaus Prezidentinė biblioteka, kuri buvo atidaryta 2016 m. Kaip jūs žinote, keletas Amerikos prezidentų turi savo bibliotekas, kuriose yra saugomi jų rankraščiai ir relikvijos. Taipogi veikia tyrimų centrai. Dr. Juozas P. Kazickas, kuris buvo Prezidento Valdo Adamkaus artimas draugas, žinojo, kad tokia biblioteka pagerbtų Valdo Adamkaus darbus ir suteiktų garbės Lietuvai. Fondas skyrė nemažai lėšų bibliotekai įsteigti ir ją išlaikyti.
Kai kurias programas mes tik paremiame, kaip ASSIST, kuri siunčia moksleivius vieneriems metams mokytis privačiose Amerikos mokyklose; Sakralinės muzikos festivalį, Dainų ir šokių šventes, Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuoliją Vilniuje, „Renkuosi mokyti!” programą, amatų mokyklą „Sodžiaus meistrai”, Tarptautinę Kalėdų labdaros mugę, Euro integracines žaidynes Vilniuje ir kt.
Mes labiausiai didžiuojamės Aleksandros Kazickienės atminimo programa lituanistiniam švietimui remti, kuri buvo pradėta 2012 m. Programa paremia daugiau nei 30 lietuviško paveldo mokyklų JAV ir padeda išlaikyti naujai imigruojančių į JAV, taip pat seniau Amerikoje gyvenančių lietuvių vaikų ir anūkų lietuvišką kultūrą ir kalbą. Labai svarbu užtikrinti, kad ateities kartos jaustų ryšį su tėvyne. Remiame ne tik individualias mokyklų programas, taipogi finansuojame mokytojų mokymo seminarus, o 2014 m. inicijavome Lietuvių kalbos lygių testavimo sistemą.
Ar yra galimybė sekti, kaip panaudojamos fondo lėšos? Ar matote rezultatus?
Mes bandome susisiekti su tais, kurie gauna paramą, juos periodiškai lankome bei reikalaujame įrodymų, kad finansai būtų naudojami pagal nustatytas taisykles. Pvz., kad turėtume neįgaliųjų vežimėlių pirkimo čekius ar atspausdintas knygas.
Viena labiausiai pasididžiavimą keliančių fondo dovanų (2008 m.) buvo skirta Vaikų klinikai prie Sveikatos mokslų universiteto Kauno universitetinės ligoninės, kuri per metus aptarnauja 1 500 vaikų su sunkiomis ligomis ir traumomis. Skyrėme pusę milijono litų 8-iems intensyvios terapijos prietaisų komplektams pirkti, įskaitant ligoninės lovas su dirbtiniais plaučių ventiliatoriais. Suprantame, kad mūsų dovana padėjo išgelbėti daug jaunų žmonių, ir tuo mes ypač didžiuojamės.
Ar Fondas kaip nors pasikeitė po Jūsų Tėvelio, fondo iniciatoriaus, mirties?
Vienas mūsų tikslų visada buvo švietimo rėmimas ir dabar mes skiriame daugiau stipendijų vertiems KTU studentams. Įsteigėme dvi tikslines stipendijas mano tėvo vardu Lietuvos mokslininkų podaktarinėms studijoms Yale universitete ir University of Washington.
Fondas taip pat ėmė labiau gilintis į įvairias socialines problemas, tokias kaip parama senjorams, neįgaliesiems, našlaičiams ir sunkiai auklėjamam jaunimui. 2014 m. į fondo veiklą įsijungė vienuolika jaunesnės kartos Kazickų šeimos narių. Žinodami, kad Lietuva turi tūkstančius vaikų, kurie gali būti prekybos žmonėmis aukomis, linkę savižudybei ir yra kilę iš socialinės rizikos šeimų su alkoholizmo bėda, sukūrėme socialinės atsakomybės programą „Krepšinio galia”. Krepšinis naudojamas kaip instrumentas pasiekti jaunus žmones atokiuose kaimuose ir mažuose miesteliuose, taip pat ir jaunimo socializacijos centruose, pasiūlant jiems nemokamas krepšinio pamokas kartu su gyvenimo įgūdžių pamokomis. Programa apima kultūrinį, švietimo, rekreacinį ir profesinį lavinimą, taip pat ir išvykas bei turnyrus. „Krepšinio Galia” veikia 16 vietovių ir pasiekia 250 vaikų. Ji toliau plečiasi.
Kaip suprantame, fondas valdo ne tik šeimos lėšas, bet ir atskiriems projektams renka kitų aukotojų lėšas.
Dabar mes prašome organizacijų, kurios kreipiasi į mus paramos, ieškoti paramos ir iš kitur, kuri būtų lygi tai sumai pinigų, kurią mes skiriame. Taip skatiname ieškoti daugiau donorų. Esame gavę paramos iš kitų rėmėjų, įskaitant Nacionalinę krepšinio asociaciją, kuri prisidėjo prie lauko krepšinio aikštelės Šeškinėje, Vilniuje, įrengimo 2006 m. ir renovacijos 2015 m. Esame pasiruošę ir toliau ieškoti partnerių, kurie prisidėtų prie mūsų darbų.
Ar Jums, fondo prezidentei, tenka pačiai susitikti su tais, kuriems aukojate ir kurie fondui aukoja, ar tai atlieka fondo samdomi (jeigu tokių yra) tarnautojai?
Maloniausias dalykas esant fondo prezidente yra susitikti su paramos gavėjais. Aš bandau vykti į Lietuvą du tris kartus per metus ir juos lankyti, pvz., Utenos Dievo Apvaizdos seserų vienuolyną. Vienuolės visada vaišina mane arbata ir išleidžia namo su medum ir obuolių sūriu.
Malonu dovanoti stipendijas KTU studentams ir girdėti apie jų projektus bei karjeros ambicijas. Du kartus per metus mes kviečiame į savo namus Vilniuje ASSIST moksleivius ir jų tėvus. Tie, kurie tik ką grįžo iš studijų JAV, dalijasi savo patirtimi su grupe, kuri dar tik ruošiasi važiuoti.
Su paramos gavėjais nuolatos bendrauja ir šeimos nariai bei fondo darbuotojai.
Kaip vyksta lėšų skyrimas, kas lemia pasirinkimą – kam aukoti ir kiek? Kokiais kriterijais vadovaujatės skirstant lėšas?
Pirmiausia leiskite pasakyti, kad aš turiu du nuostabius fondo direktorius – tai Zenonas Bedalis Vilniuje ir Neila Baumilienė, kuri tvarko reikalus New Yorko būstinėje. Jūs galite įsivaizduoti – mes daugybę prašymų paramai gauname visus metus. Dauguma iš 70 kasmet remiamų organizacijų yra ilgalaikiai paramos gavėjai. Kai gauname naujas paraiškas, šeima atrenka pačias skubiausias problemas ir taipogi konsultuojasi su Lietuvos valstybės darbuotojais, mokslininkais ir diplomatais.
Mes stengiamės teikti paramą toms organizacijoms, kurių veikla ir siekiai sutampa su mūsų fondo misija ir tik tada, kai įsitikiname, kad mūsų lėšos bus panaudotos efektyviai ir atneš daugiausiai naudos. Kaip Amerikoje sakoma „biggest bang for our buck” (norime gauti daugiausiai naudos už kiekvieną dolerį).
Norėčiau patikslinti, kad mes neskiriame paramos pavieniams asmenims. Tai mūsų atveju neleidžia JAV mokesčių įstatymai. Į paramą gali pretenduoti tik mokesčių išimtis turinčios nepelno organizacijos, kurių statusas yra lygus mūsų 501(c)(3).
Leiskite pridėti dar ir tai, kad mes ne tik išrašome čekį; bet dirbame kartu su išrinktomis organizacijomis, nes norime pasiekti ilgalaikių rezultatų. Kaip dabar fondų pasaulyje yra sakoma, „don’t just give money – give your talent, time and ties” (duokite ne tik pinigų – skirkite savo talentą, laiką ir ryšius).
Organizacijos turi užpildyti mūsų internetinę užklausimo formą. Jų veikla yra tiriama. Mes visada pasitikriname, kokie kiti donorai joms jau yra aukoję. Skaidrumas, kaip valdomos paramos lėšos, mums yra labai svarbus. Organizacijoms turėti angliškai kalbantį programos vadovą yra visada naudinga darbe su rėmėjais.
Keturis penkis kartus per metus mano trys broliai ir aš susitinkame peržiūrėti ilgalaikių organizacijų darbų ir nusprendžiame, ar juos tęsime. Kai į mus kreipiasi nauji paramos prašytojai, mes sprendžiame, kurie prašymai atitinka mūsų kriterijus. Kiekvienas mūsų turi vienodą balsą, ir diskusijos apie įvairių paraiškų perspektyvumą būna gyvos ir malonios. Kas nebūtų pamalonintas, galėdamas dalyvauti programose, kurios gerina žmonių gyvenimą?!
Kazickų šeimos fonde labiausiai džiugina tai, kad įsijungė nauja karta. Vienuolika Kazickų anūkų, kurių amžius nuo 23–33 m., nuo 2015 m. aktyviai prisijungė prie mūsų veiklos. Pvz., „Krepšinio galia” yra Peter’io Kazicko, Juozo ir Lucy sūnaus, sumanymas. Kiekvienas anūkas yra suinteresuotas dalyvauti posėdžiuose ir rasti bent vieną projektą, kuris jį domintų Amerikoje ar Lietuvoje ir kuriam jis galėtų aukoti. Būtent jie ir yra fondo ateitis.
Norėtume suteikti galimybę kreiptis į „Draugo” skaitytojus. Ką norėtumėte jiems pasakyti?
Norėčiau pabrėžti, kad žmogui nereikia fondo ar daug pinigų, kad jis galėtų padėti tiems, kurie labiau nuskriausti, ar galėtų tiesiog kažką pakeisti. Netgi vienas euras, duotas tam, kas yra alkanas, gali išgelbėti gyvybę. Taipogi yra ir kitų būdų, kaip galima kažką duoti. Mes galime dovanoti padėvėtus drabužius ar žaislus benamių prieglaudai. Mes galime savanoriauti lankydami vaikų namus ar leisdami popietę su ligoniais ar vienišais. Tai, kas svarbiausia, yra dosnumo dvasia ir užuojauta. Mes privalome mylėti savo artimą, kaip mylime patys save.
Dėkojame už išsamius atsakymus.